Christine Lagarde ir artėjanti euro zonos katastrofa

Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://lebionka.blogspot.com/2... 2019-10-29 20:58:00, skaitė 316, komentavo 1

Christine Lagarde ir artėjanti euro zonos katastrofa

Europos centrinio banko (ECB) vadovu paskyrė „planetos žmogų“, turintį teistumą, kuris suruoš Heloviną indėlininkams.

Gruodžio 1 dieną Kristine Lagard, iki šiol buvusi Tarptautinio valiutų fondo (TVF) vykdančiuoju direktoriumi, pakeis dabartinį ECB vadovą Mario Draghi.

Rugpjūčio 17 dieną Europos parlamentas balsavo Kristine Lagard kandidatūrą: 394 deputatai buvo už, 206 – prieš, 49 susilaikė. Bankui ji vadovaus 8 metus. ECB veikia nuo 1998 metų, jam priklauso 19 ES šalių, bet daugelis sprendimų galioja ir likusioms 9 ES valstybėms (įskaitant Angliją).

ECB vykdo šias funkcijas: 1) Euro zonos pinigų-kredito politiką; 2) valdo oficialius euro zonos (ECB+euro zonos šalių) rezervus (aukso-valiutos); 3) vykdo euro emisija; 4) nustato bazinę palūkanų normą. ECB pagrindinis tikslas – palaikymas kainų stabilumą euro zonoje (infliacinis kainų augimas negali viršyti 2 %).

Kristin Lagard gimė Paryžiuje 1956 metais. Pagal pasą ji prancūzė, save vadina „planetos žmogumi“. Teisininkė. Nuo 1981 metų dirbo advokate vienoje iš stambiausių juridinių ir konsultacinių firmų „Baker & McKenzie“, kur padarė karjerą, ir 1999 tapo jos vadove. Lagard vadovaujant Baker & McKenzie (vadavietė Čikagoje) padvigubino apyvartą ir 2004 metais uždirbo virš 1 milijardų eurų. 1995 – 2002 metais ji dirbo „Center for International & Strategic Studies“.

2005 metais ji užėmė Prancūzijos užsienio prekybos ministro-delegato postą. 2007 metais ji žemės ūkio ir žvejybos ministrė, o nuo 2008 metų kovo – ekonomikos ministrė, pramonės ir užimtumo.

Dominique Strauss-Kahn istorija

Dominique Strauss-Kahn, kuris planavo dalyvauti rinkimuose į Prancūzijos prezidento postą, staiga buvo paskirtas TVF direktoriumi. Dirbdamas šiame poste jis suabejojo dolerio monopolijos tikslingumu. Po to prieš jį buvo suorganizuota provokacija. Neva Dominique Strauss-Kahn norėjo išprievartauti viešbučio kambarinę. Jį suėmė ir atstatydino nuo pareigų, o į jo vietą pasodino Christine Lagarde. 2011 metais Christine Lagarde buvo paskirta TVF direktore.

TVF vykdančiojo direktoriaus poste Lagard dirbo aštuonis metus, kurie vadinami Fondo krizės periodu. 2007-2009 metų finansinė krizė sukėlė diskusijas dėl TVF reformos. JAV čia turi kontrolinį akcijų paketą, tačiau pribrendo balsų ir kapitalo kvotų perskirstymo klausimas, kuris gresia JAV kontrolės TVF praradimu. Lagard buvo labai paklusni fondo direktorė. Manoma, kad to priežastis jos užsitęsusi byla dėl korupcijos.

2008 metais Christine Lagarde vadovavo ekonomikos ministerijai ir pervedė 404 milijonus eurų artimam Nikolia Sarkozy draugui, dėl ginčijamo įmonės pardavimo sandorio. 2016 metais teismas

vėl ėmėsi šios Christine Lagarde bylos, bet nepriėmė jokio sprendimo.

Lagarde Helovinas indėlininkams

Matthias Weik ir Marc Friedrich mano, kad ECB pirmininkas Mario Draghi trumpoje perspektyvoje atitolino ESB krizę. Tačiau jis neišsprendė jokių problemų. Atėjus Lagard tęsis minusiniai procentai ir „pinigų mėtymas iš malūnsparnio“.

Lapkričio 31 vyks Helovinas ir košmaras visiems indėlininkams ir visiems racionaliai mąstantiems žmonėms iš euro zonos.

Autoriai prognozuoja, kad nusivils ateityje tie, kurie galvojo, kad mes pasiekėme absoliutaus minimumo dugną valdant Draghi.

Savo beprotišku pinigų spausdinimu Draghi užfiksavo laisvos rinkos ekonomikos pabaigą euro zonoje ir planinę ECB ekonomikos epochą. Jis panaikino rizikos parametrą, sukūrė gigantišką obligacijų burbulą akcijų ir nekilnojamo turto rinkoje, kuris, kuomet sprogs, sukels pačią didžiausią visų laikų ir tautų krizę. Be to, jis de-fakto anuliavo procentą, ir pinigai neturi jokios vertės. Dėka šio unikalaus CB eksperimento jis išgelbėjo visą sistemą nuo staigaus žlugimo, bet nuo mirties jis negali jos apsaugoti. Lygiagrečiai disbalansai ir skolos išaugo iki gigantiško dydžio.

Dėl vis mažesnių procentų skolos vis didesnės. Valstybinės ir korporatyvinės obligacijos auga iki naujų ir naujų rekordinių maksimumų. Virš 50 procentų europinių obligacijų turi neigiamas procentines normas. Visos vokiškos obligacijos iki 30 metų turi neigiamas procentines normas.

Neigiami procentai -vinys į euro karstą

Neigiamos procentinės normos ypač kontrproduktyvios biudžetams, nes neskatina mažinti skolų. Vietoj to valstybės didins savo skolas.

Nuolatos auga kompanijų skolos. Taip atsiranda vis daugiau kompanijų-zombių, kurios jau senai yra kontrproduktyvios ir jau senai turėjo išnykti iš rinkos. Be to, kompanijos gautus kreditus investuoja ne į tyrimus, kompanijų augimą, o į akcijų išpirkimo programas.

Lagarde ateina esant minusinėms palūkanoms ir kiekybinio minkštinimo politikai. Procentinė norma sumažinta nuo -4 iki -5 procento.

Neigiamos procentinės normos, minus 4 – 5 procentų diapazone, įmanomos tiktai masiškai apribojant grynų pinigų išėmimą. Galimos net paralelinės valiutos ir neigiama norma gryniesiems pinigams. Be abejonių, kova su grynaisiais ir su auksu bus vykdomas dar aršiau.

Visiems turi būti aišku, Lagarde padarys viską, kad kuo ilgiau išsaugoti pasmerktą euro eksperimentą, skaldantį Europą, ir ne tik ją, bet kokia kaina ir mūsų visų sąskaita. Šiandien visi kalba apie investicijas į materialines vertybes, o ne į popierines. Didžiausias visų laikų krachas artinasi, reziumuoja Matthias Weik und Marc Friedrich.

Šaltiniai: