|
|
Originalas Uroboras.lt >>>
Gruodžio 4 d. 16 val. atidaroma dar viena nauja didžiulė meno erdvė – Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centras “Titanikas” (Maironio g. 3). Pastato atidarymo proga visuomenei bus pristatyti VDA rinkiniai – su mokyklos istorija nuo XVIII a. iki pat šių dienų susijusių absolventų bei pedagogų kūriniai, vyks mados kolekcijų pristatymas, geriausių jaunųjų dizainerių darbų paroda.
Beveik 55oo kv m. plote įsikurs profesionalios dirbtuvės, ekspozicinės erdvės. Dizaino inovacijų centre esančia įranga naudosis kostiumo dizaino, foto – medijos, UNESCO vadybos ir monumentaliosios katedrų studentai bei dėstytojai.
Originalas Uroboras.lt >>>
Originalas Uroboras.lt >>>
"Howl," filmas apie Allen Ginsberg bus parodytas "Sundance"
Nauja “Sundance” festivalio vadovybė atsinešė naują požiūrį – kuo meniškiau, tuo geriau. John Cooper, naujasis festivalio direktorius, pakeitęs 19 metų šį postą užėmusį Geoffrey Gilmore, sako, kad “indie” nebėra kriterijus, filmai nebuvo atrinkinėjami pagal savo potencialą rinkoje.
Dėl finansinių sunkumų susilpnėjusi nepriklausomų filmų rinka neatsiliepė paraiškų skaičiui. JAV buvo pateikti 1920 filmai, iš užsienio – 1804. Festivalyje, kuris vyks Jutoje, Park City, sausio 21-31 dienomis, konkursinėje programoje bus parodyta 112 filmų. Ir filmai, kurie nekovos dėl prizų. Festivalyje bus 79 pasaulinės premjeros.
Originalas Uroboras.lt >>>
Originalas Uroboras.lt >>>
Pasak senos legendos, 1284 metais Hamelno miestelį užpuolė žiurkės. Broliai Grimai pasigriebė legendą ir padarė pasaką apie žiurkininką/fleitininką, nedėkingus miestiečius ir pelnytą kerštą. “Persistent Entertainment” ir “Zenescope” nori adaptuoti adaptaciją ir ieško rašytojo. Sprendžiant iš komikso, filmas turėtų vykti mūsų dienomis ir pasakoti apie mokykloje skriaudžiamą paauglį, kuris turi ypatingų galių, pasiskolintų iš pasakos, ir keršija savo skriaudikams. Filmas dar tik pradinėje vystymo stadijoje.
Originalas Uroboras.lt >>>
Originalas Uroboras.lt >>>
Saskia Diez popieriniai krepšiai.
Krizia Robustella balioninis krepšys.
Van der Glas.
Mark Walsh "Rodarte".
Maison Michel kepurė nuo lietaus.
Vincente Gracia apyrankė.
Bless.
Alexandra Chaney "Fumiphobia".
Opening Ceremony žieminis sijonas.
Rodarte odiniai kojų šarvai.
Reborne Jewelry koljė iš užtrauktukų.
Karo's Shoes.
Maison Martin Margiela.
James Piatt.
Litter SF grandinėlės.
Alternatyva toms, kur po 30 ct.
Alexander McQueen.
Birkiland.
Dior Joaillerie 'Kings & Queens'.
Lanvin.
La Mer.
Brune & Woehlke.
Dandi Maestre kaulinis koljė.
Ted Noten.
Alexander McQueen.
Originalas Uroboras.lt >>>
Originalas Austejosblogas.lt >>>
Pernai vykusi akcija onkologinėmis ligomis sergantiems vaikiukams buvo sėkmingesnė, nei svajojau. Todėl šiemet pagalvojau, kad Kalėdinė labdaros akcija turi tapti gražia tinklaraščio tradicija.
Vieną vėlų šio rudens vakarą kalbėdama Skype su labdaros ir paramos fondo “Algojimas” vadove Aušra, papasakojau jai apie pernykštę tinklaraščio akciją ir pasiūliau šiemet ką nors daryti drauge. Fondas „Algojimas“ siekia keisti visuomenės požiūrį į negalią bei teikti visokeriopą pagalbą šeimoms, auginančioms neįgalius vaikus. Kalbėdama su fondo vadove Aušra, su kuria kurį laiką kartu studijavome doktorantūroje, papasakojau apie „Dovanų Medį“.
„Dovanų medis“ (”Giving Tree”)- akcija, vykdavusi mano darbe Lietuvoje kiekvienais metais: Kalėdų metu koridoriuje būdavo pastatoma eglė, o ant jos kabinami popieriniai apskritimai, ant kurių – Grybo gatvės vaikų namų vaikų Kalėdiniai norai. Kiekvienas, kuris norėdavo, galėdavo nusikabinti po tokį „burbulą“, išpildyti vaiko norą, po to padėti dovanėlę prie eglės su priklijuotu „burbulu“, kad akcijos organizatoriai žinotų, kam skirta dovana.
„Burbulus“ kabinau ir nešiau ir savo artimiesiems, ir draugams, ir kartu su kursiokais pirkome dovanas keliems vaikams, ir važiuodavom su savo berniukais į parduotuves ir ieškodavome, pavyzdžiui, rožinės striukės, kurios norėjo mergaitė tokio pat amžiaus kaip Augustas…
Pasiūliau tą patį padaryti su neįgalių vaikučių norais Aušrai kartu su jos vadovaujamu fondu “Algojimas”. Aušrai ši mintis labai patiko – kad akcija būtų orientuota į konkrečias šeimas, konkrečius vaikus. Be to, fondas nusprendė akciją išplėsti, padaryti ją visuotine. Žinoma, labai džiaugiuosi tokia pradine idėjos sėkme, tačiau didžioji sėkmė glūdi JŪSŲ – akcijos dalyvių - rankose. Taigi…kviečiu prisidėti prie Kalėdinio stebuklo kūrimo vaikams su negalia ir įsitraukti į akciją „Ištiesk gerumui ranką“.
Štai ką parašė fondas:
Šis projektas skirtas šeimoms, auginanančioms neįgalų vaiką. Tokių šeimų Lietuvoje yra apie 30 000. Daugiau nei puse iš jų – nepilnos. Tai tik statistiniai duomenys, už kurių slypi gausa problemų… Kviečiame nelikti abejingiems šių šeimų sunkumams ir prieš šventes prisidėti prie neįgalių vaikų svajonių išpildymo.
Kaip vyks ši akcija?
1. Šeima, kurioje auga neįgalus vaikas, užpildo anketą ir išsako savo svajonę. (Anketos jau yra “Algojimo” tinklalapyje: ANKETOS)
2. Šeimų anketos su fotografijomis ir įvardintais neįgalių vaikų poreikiais-svajonėmis skelbiamos fondo “Algojimas” tinklalapyje. Prie šeimos anketos galima pažymėti, jei nuspręsite tos šeimos norą išpildyti.
O gal jūs nuspręsite keliese pildyt vieną norą, o gal vienas išpildysit kelis?…
3. Fondas naudosis ir trumpuoju numeriu (Lietuvoje), kuriuo siunčiant žinutę su žodžiu „vaikams” į akcijos sąskaitą pateks 2 litai.
4. Bus atidaryta speciali sąskaita (Lietuvoje), į kurią bus galima pervesti grynuosius pinigus.
Kaip vyksta akcija Vilniuje?
Fondo informacija svajonių pildytojams:
Asmuo, įmonė ar organizacija, panorėjusi išpildyti konkretaus vaiko svajonę, savarankiškai rūpinasi nupirkto daikto pristatymu konkrečiai šeimai. Fondas ,,Algojimas“ yra tik tarpininkas tarp vaiko (šeimos) ir aukotojo. Mes fiziškai ir finansiškai nepajėgtume surinkti nupirktų daiktų iš visos Lietuvos, o vėliau juos išvežioti šeimoms. Fondas atlieka tarpininkavimo vaidmenį tarp šeimų, aukotojų, užsienio bendruomenių. Portalo aptarnavimo programinė sistema sukurta taip, kad aukotojas mums praneš savo el. pašto adresą, o mes jam perduosime vaiko (šeimos) koordinates. Aukoja konkretus žmogus (firma) konkrečiam vaikui (šeimai). Ir tarpusavyje sutaria kokiu būdu dovana pasieks vaiką (paštu, pristatys į namus, perduos kitu būdu ir t.t.)
Norėdami išpildyti konkretaus vaiko svajonę turite užpildyti štai tokią ANKETĄ.
Taip pat, manau, būtų naudinga, jei pasidalintumėte mintimis, kaip perduoti dovanas. Nes, pavyzdžiui, suku galvą dėl dviračių…Gal reiktų kaupti juos vienoje vietoje, o po to tartis, kad a)arba mūsų kokie pažįstami važiuodami pro šalį užvežtų arba b)tos šeimos kokie pažįstami, važiuodama pro šalį, “prigriebtų”. Nes šeimos juk iš visos Lietuvos… Pagalvojau, kad gaila, jog anketose nėra informacijos, kur šeima gyvena…
Šiuo metu aš asmeniškai sutariau, kad šeimos, kurios gyvena VILNIUJE ir turi dovanėlę konkrečiai šeimai, TAČIAU negali jos perduoti (pavyzdžiui, norėtų atiduoti savo televizorių arba padovanoti kompaktinių diskų grotuvą ir pan.), GALI VISA TAI PERDUOTI KOORDINATOREI INDREI VILNIUJE. Indrės kontaktai:
a) elektroninis paštas: inmack@gmail.com
b) telefonas: 861227900
Kaip vyksta akcija Belgijoje?
Iš tiesų tai metas, kai galime parodyti, kokie esame vieningi Belgijoje. Juk mūsų bendruomenė – ganėtinai didelė, mes puikiai pasirodome rašydami Nacionalinį diktantą, aktyviai dalyvaujame rinkimuose. Būtų nepaprastai smagu, jei aktyviai sudalyvautumėme ir ištiesdami ranką neįgalius vaikus auginančioms šeimoms Lietuvoje.
Iš tiesų akcija Belgijoje prasidėjo jau praeitą savaitę: kadangi Belgijos Mažylių Klubas susitinka kartą savaitėje, praeitą savaitę Diana pasiūlė…padaryti akcijai angelėlių: tokių Kalėdinių, šiltų, su meile. Taip pasikeisdamos vaikučius žiūrėjom ir angelėlius gaminom, kuriuos po to perduosim į Lietuvą fondui “Algojimas” nuo Belgijos Mažylių Klubo. Štai keletas tą dieną gimusių angelėlių, kurių gretas, neabejoju, papildys ir daugiau “broliukų” ir “sesučių”:
Apie akciją kalbėjau ir su Belgijos lietuvių bendruomenės valdybos nariais, jie geranoriškai sutiko platinti informaciją apie akciją.
Kaip ir pernai, tinklaraštyje skelbsiu, kas ir kaip prisidėjo prie šios akcijos, kad matytumėme, kaip auga Belgijos lietuvių ir jų draugų įnašas šioje akcijoje.
Akciją Belgijoje globoja ir Lietuvos Ambasada Belgijoje.
Žinoma, būtų nepaprastai smagu, jei dalyvautų ne tik lietuviai, bet būtent lietuviai būtų “varomoji jėga”. Jeigu manote, kad norėtų ir galėtų akcijoje dalyvauti jūsų bendradarbiai, kaimynai, draugai – pakvieskite. Šiandien tinklalapyje – jau 1650 norų-anketų. Daug…Todėl reikia ir daug mūsų…
Kalėdos – svajonių išsipildymo ir stebuklų metas. Padėkime silpniausiems patikėti, kad stebuklai įvyksta. Be to, juk nebūtinai noras turi išsipildyti per Kalėdas: jei manote, kad galėsite nuvežti šeimą prie jūros vasarą, tai tiesiog susisiekite ir, manau, tikrai susitarsite…jeigu jau šeima laukė 16 metų, tai tikrai keli mėnesiai nieko nepakeis…Be to, vasarą bus galima į jūrą įmerkti ir kojas… O gal kokį savaitgalį važiuosite į delfinariumą ir “prigriebtumėte” kartu ir vienišą mamą su neįgaliu vaikeliu, kurie svajoja apie tokią kelionę? Taip pat dovaną juk galite pirkti keliese arba nupirkti parduotuvės, kurioje vaikas – padedamas savo artimųjų – galės įsigyti savo svajonę, dovanų čekį. O gal jums Kalėdų Senelis jau yra pažadėjęs naują televizorių? Neabejoju (ir su Aušra apie tai pasikalbėjome), kad šeimai, kurios svajonė – televizorius, puikiai tarnaus ir jūsų senasis!
Ištiesk Gerumui Ranką akcija Facebook’e.
Originalas Austejosblogas.lt >>>
Originalas Austejosblogas.lt >>>
Šiandien vaikų laukė užduotėlė, kuri nedavė ir man ramybės: ar jie supras? ar padarys? Ryte atidarę stalčiuką rado štai tokį užrašą: Peržiūrėti savo rūbų spintą. Padovanoti keletą savo rūbų vaikams, kurie jų turi mažiau, nei jūs!
Šiandien – ilga diena. Ryte važiavau pas Dianą ir kartu su ja bei Renata siuvome šešadieninės mokyklėlės vaikučiams skraistes Kalėdiniam koncertui. Po to važiavau į susitikimą su Augusto mokyklos savininku. Važiavau kupina vilties, kad galbūt bus galima šeštadieninę mokyklėlę iškelti iš mūsų namų – paklausiau, ar negalėtumėme naudotis Augusto mokyklos patalpomis šeštadienio rytais. Mokyklos savininkas – labai malonus žmogus, 45 metus dirbęs traptautinio švietimo srityje. Pokalbis buvo labai smagus, jis man perduos daug įdomių knygų ir straipsnių, tačiau dėl to, dėl ko važiavau susitikti, nuliūdau… Jo nuomone, už viską reikia mokėti. Bent simbolinę kainą. Kaip jis pats pasakė: vandenį naudosit? Naudosit. Elektrą deginsit? Deginsit. Vaikščiosit ir kitaip naudosit patalpas, kurios nuo 20 vaikų dėvėsis? Dėvėsis. Taigi reikia bent simbolinio mokesčio, kuris įpareigotų. Jis pasiūlė 100eu už šeštadienį. Kai paskaičiuoji, tėvams kaina išaugtų beveik dvigubai, nes vien už 10 šeštadienių tektų pakloti 1000 eurų. Ech… Taigi patalpų mokyklėlei paieškos tęsiasi.
Iš mokyklų vaikus parsivežiau tik septintą valandą vakaro, nes dar buvo Augustui futbolo treniruotė, o abiems berniukams – baseino. Kadangi labai lijo, paėmusi Mortą ir Vilhelmą trumpam grįžau namo, tačiau vos viską susirinkusi vėl išvažiavau. Kai grįžome, vaikai jau buvo pavargę, tačiau – ir vėl nustebau – užlipo į viršų atlikti užduoties. Po kelių minučių išgirdau Gabrielių sakantį Vilhelmui, kad turi viską suderinti su manimi. Pasirodo, Vilhelmas vos ne pusę spintos išėmė atiduoti vaikučiams.  Racionalioji išmintingoji Morta atidėjo tai, ko pati nemėgsta dėvėti, o Augustas niekaip negalėjo apsispręsti.
Esmė ta, kad aš – jau užlipusi į viršų – skatinau vaikus susimąstyti: taip, atiduoti yra labai gražu, tačiau reikia pagalvoti, ar TIKRAI gali atiduoti. Pavyzdžiui, mes važiuojame pirkti rūbų tik kai TIKRAI reikia. Pas mus nėra tokio dalyko kaip: na, važiuojam pažiūrėti, gal ką smagaus rasim! Žinoma, taip yra buvę, bet tikriausiai galiu suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų tuos kartus, kai pirkome rūbus vaikams spontaniškai. Dažniausiai perkama tik tai, ko reikia. Vadinasi, jei atiduodi tai, ko reikia tau pačiam, tau reikės pirkti naują. O ar mes galim? Ar patys esam finansiškai pajėgūs tai padaryti? Taigi vaikams pasakiau, kad jie atrinktų rūbelius be kurių TIKRAI gali gyventi ir kurių neprašys mūsų po kelių dienų nupirkti, nes, tarkim, turės tik vieną porą kelnių. Be to, labai daug mūsų vaikų rūbų yra paveldėti: berniukai paveldi iš Švedijos, o Gertrūda – iš čia esančių kelių draugų šeimų. Mortai tikriausiai mažiausiai kliūva paveldimų rūbų Aš iš tiesų manau, kad taip mes prisidedame prie ekologijos Ir prie savo šeimos finansinio gerbūvio:) Dar atrenkant rūbus abu berniukai sutarė dėl vieno: gražiausius naujus rūbus perka baba Nylia  Kaip Augustas sako: “gimtadieninius” (na, tokius, kuriuos galima dėvėti per šventes, per gimtadienius, kai nori pasipuošti ir pan.)
Taigi Morta atrinko du megztukus (vieno iš tiesų negali nešioti, nes jis sintetinis, ir jai labai “graužia”), Vilhelmas atrinko porą marškinėlių trumpomis rankovėmis (nusprendė, kad jie jau bus maži vasarą, o Morta nepaveldės, nes jie negražūs Mortai (paklausė)) ir vienas kelnes, o Augustas – vieną megztuką (kurio paklausė Vilhelmo, ar šis nešios, o jis atsakė, kad ne) ir vienas kelnes, kurios jau jam apytrumpės, o Vilhelmas pasakė, kad jis nori naujų ir kitokių džinsų, kai išaugs savuosius.
Kiekvienas vaikas sudėjo savo rūbelius į maišiuką ir…sėdome į mašiną. Važiavome prie geltonojo konteinerio, į kurį galima sudėti savo rūbus, namų daiktus, žaislus ir t.t. ir pan. ir viena organizacija visa tai surenka ir paskirsto. Žinoma, visi norėjo dėti į vidų, tai užtrukome.
Važiuodami namo kalbėjome apie socialinius darbuotojus (vaikams buvo labai įdomu, ką jie daro savo darbe), apie įvairias pagalbos skurstantiems ir skriaudžiamiems organizacijas ir kad jiems reikia padėti atlikti savo darbą. Aukodami daiktus (kad jiems nereikėtų pirkti), mes jiems padedame. Kaip konkretų pavyzdį (juk vaikams turi būti viskas konkretu, o ne abstraktu) pasakiau tai, kad ir mums, ir gamtai irgi padeda tie, kurie atiduoda savo dėvėtus rūbelius jiems: vaikai prisiminė visus, kurie jiems ką nors padovanojo. Morta kaip tik važiavo su paltuku, kurį – nepaprastai gražų – prieš keletą savaičių gavo dovanų, tai net ir ji suprato, ką noriu pasakyti.
Labai apsidžiaugiau, nes toks buvo tikslas – supažindinti vaikus su tuo, ką jie gali daryti konkrečiai. Ir tai nėra savaime suprantama. Tai – sąmoningas pagalbos kitiems aktas. Nes tu PASIRENKI daryti tai, ko NEPRIVALAI.
Originalas Austejosblogas.lt >>>
Originalas Austejosblogas.lt >>>
Šiandien – ieškodama užkandėlių idėjų – radau daug smagių receptų. Tiesa, man jie labiau atrodė šventiniai, nei kasdieniniai (be to, dauguma jų užkandžių dėžutėje ir dar mėtomi vėtomi vieno arba kito džigito paprasčiausiai susimaltų “negyvai”), bet gal yra tokių vaikų, kuriems galima kasdien dėti šventines užkandėles?
Beje, žinote, kuo baigėsi smagioji užkandėlių savaitė? Ogi parsineštu maišeliu, kuriame buvo visų vaikų puodeliai – mums reikėjo juos per savaitgalį išplauti ir parnešti pirmadienį į klasę. Tai indaplovė gražiai atrodė, kai sudėjome 31 puodelį Dar norėčiau atkreipti jūsų dėmesį: matote, ant puodelio dugno yra piešinukas? Kiekvienas vaikas turi vis kitą piešinuką pagal kurį atskiria savo puodelį, savo dėžutę darbeliams klasėje ir t.t. ir pan. Mortos simbolis – kepuraitė su užkišta gėlyte. Tačiau ten galima rasti ir triušiuką, ir balioną, ir paukštelį…Kaip sakant, kai sąraše 31 trimetis vaikas, mokytoja nori-nenori turi būti išradinga ir kūrybinga!
Iš tiesų pagalvojau, kad reikia šias užkandėlių idėjas išsisaugoti kokiam nors vaikų gimtadieniui – bus SUPER!
SVEIKOS IR SMAGIOS UŽKANDĖLĖS VAIKAMS.
Originalas Austejosblogas.lt >>>
Originalas Austejosblogas.lt >>>
Šiandieną, prie saldumyno iš Advento kalendoriaus, radome prisegtą štai tokį nykštuką
ir jo prašymą, kad pagamintumeme jam broliukų, sesučių ir draugų . Idėją aptikau parduotuvėje tarp Kalėdinių dekoracijų. Nešiojausi nešiojausi pirkinių krepšyje, bet prie pat kasos nutariau, kad “tokių ir patys pasigaminsim”, tad nuėjau ir padėjau į vietą. Taigi, vieną pagaminau, kol vaikai miegojo, o kitus darėme kartu.
Prireikė:
- segtukų skalbiniams,
- spalvoto popieriaus (raudono),
- vatos,
- guašo (raudono ir balto),
- juodo flomasterio,
- žirklių,
- klijų,
- pieštuko,
- teptuko (plono).
Pažymėjau kur spalvoti raudonai, o kur baltai (tik vieną segtuko pusę, kitas segtuko puses nuspalvoti raudonai). Bet jei ir viską Benediktas nuspalvodavo, tai nieko baisaus, tada užtepdavom storiau balto guašo
Kol Benediktas spalvojo segtukus, Vincentas juos (dar nenuspalvotus) rūšiavo ir… išardydavo
O aš taisiau segtukus ir piešiau, karpiau bei klijavau smailias kepuraites
Iš vatos padarėme mažus rutuliukus
Ir priklijavome prie smailiųjų kepuraičių galų
Kepures klijavome ant segtukų
Plonu flomasteriu nupiešėme akis, nosį ir lūpas
Baltu guašu nupiešėme barzdas
Štai ir viskas. Nykštukų jau visas būrys po mūsų Advento kalendoriumi
Originalas Austejosblogas.lt >>>
Originalas Austejosblogas.lt >>>
Nuostabų Advento kalendorių atsiuntė Miglė, Austėja, Neda ir Jonas su mama Kristina.
Kalendorių darė mergaitės su mama.
Mamos Kristinos pasakojimas: “Kalendorių su vaikais sukarpėm, suklijavom per vieną dieną, vis tarėmės ir visos drauge žingsnelis, po žingsnelio artėjome prie šių metų Advento kalendoriaus. Iš daug mažų detalių ir idėjų, peržiūrėtų galybes įvairiausių variantų internete, galiausiai “suklijavom” savo sugalvotą. Tikrai manėm, kad darbas vyks greičiau, bet karpinukai dvipusiai, turintys veidukus ir nugarytes, teko padirbėti nemenkai. Paskutinius skaičiukus ant dovanėlių kabinau kai jau buvo 3 val ryto ir vaikai jau miegojo. Tuo labai džiaugiausi, nes vaikams iš ryto buvo siurprizas pamačius galutinį variantą – tai ir buvo pats didžiausias mano noras. Bet be savo vyresnėlių pagalbos turbūt būčiau karpius dar parą. Pakabinau ir senelių iš anksto dovanotus kartoninius kalendorius su šokoladukais siurprizėliais – vistik labai smagu pradarius dureles rasti kokį nors šokoladinį meškutį ar zuikuti Gerų darbų užduotėlių jau nekabinom, o nutarėm, kad nukabinus tos dienos saldainukų maišelį vyresnėlės viena kitai kaip siurprizą pasakys kokį gerą darbą šiandien turės padaryti. Užduotėlės bus žemiškos ir paprastos
Didelę medžio šaką nupurškiau dirbtiniu sniegu ir ant jos sukabinau “snaiges” iš vatos ir ”flizelino”, karpinius (dvipuses figūrėles) ir maišelius su saldainiais. Maišiukus dariau iš kepimo popieriaus. Kiekviename yra 3 saldainiai. Maišelius mergaitės lukštena iš ryto (Jonukas šiais metais dar nedalyvauja saldainių lukštenime), vyresnėlės savo saldainukus atideda nešti bažnyčios krepšelin (bažnyčioje pastatytas didelis krepšys, į kurį vaikai susirinkę į sekmadienines vaikų mišias dės surinktus savo saldainius. Idėja tokia, kad iki Kalėdų vaikai kartais nesuvalgys savo saldainio, kito ir per savaitę tokius surinktus saldainius atsinešę į mišias, dės į tą krepšį – ir taip iki Kalėdų. O Kalėdom kunigas atiduos šiuos surinktus saldainius skurdžiai gyvenantiems vaikams.), o Nedutė suvalgo. Ant maišelių užklijavau skaičiukus pirktus “Senukų” kanceliariniame skyriuje”.
Originalas Austejosblogas.lt >>>
|
|
