Žydų aškenazių kilmė. Aškenaziai kilo iš 350 žmonių
Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://lebionka.blogspot.lt/20... 2018-05-28 00:55:46, skaitė 1539, komentavo 3
Košeriniai
Visi šiuolaikiniai žydai aškenaziai kilo iš 350 žmonių grupės, gyvenusios prieš 600-800 metų. Tai parodė tyrimai tarptautinės genetikų grupės iš Kolumbijos universiteto, vadovaujamos profesoriaus Šaem Karmi. Jie buvo paskelbti žurnale Nature Communications. Mokslininkai sekvenavo 128 aškenazių genomus, palygino juos su kitų žydų etninių grupių atstovų genomais.
Tyrinėtojai padarė išvadą, kad šiuolaikiniai aškenaziai kilo iš Artimųjų Rytų žydų, Viduramžiais susimaišiusių su žydais, gyvenusiais Europoje. Šios išvados paneigė iškeltą eilės mokslininkų teoriją žydų aškenazių kilmės iš chazarų, tautos daugiausiai tiurkų kilmės, gyvenusios Žemutinės Volgos, Šiaurės Kaukazo ir Krymo rajonuose.
Naujasis genetikų tyrimas nušviečia kai kuriuos žydų migracijos aspektus. XIII–XV amžiuose žydų benbdruomenės buvo išvarytos iš daugelio Vakarų Europos valstybių. Išvarymas iš Ispanijos 1492 metais buvo nors ir didžiausia, bet ne vienintelis. 1290 metais žydais buvo išvaryti iš Anglijos, 1394 – iš Prancūzijos. Žydai pabėgėliai iš šių šalių ir sudarė aškenazių bendruomenės branduolį.
Mokslininkai padarė išvadą, kad aškenazių populiacijose įvyko eilė genetinių pakeitimų, kurie skiria juos kaip nuo kitų žydų genetinių grupių, taip ir nuo šiuolaikinių Europos etnosų. Kai kurios iš šių mutacijų sukėlė pasireiškimą eilės genetiškai determinuotų ligų, kurios paplitusios daugiausiai ar išimtinai tarp aškenazių. Prie jų priskiriamas polinkis krūties vėžio pas aškenazių moteris, Tėjo-Sakso liga (reta nervų sistemos paveldima liga), leicinozė (įgimtas medžiagų apykaitos sutrikimas) ir eilė kitų. Tarp kitko, savo paveldimos ligos yra pas bet kurią žmonių populiaciją. Taip, tarp žydų-sefardų paplitusi Volmano liga ir alergija ankštiniams augalams.
Įvairių etninių grupių genomų tyrimai atsako į klausimą, kodėl daugumoje žmonių bandruomenių buvo draudžiamos santuokos tarp artimų giminių. Kiekvienas žmogus yra pernešėjas bent kelių žalingų recesyvinių mutacijų. Bet joms esant ne homologinese chromosomų sekose, tikimybė joms aktyvuotis yra labai maža. Santuokos tarp giminių ženkliai padidina tikimybę, kad abu partneriai yra nešėjai tos pačios genetinės mutacijos ir kad jie turės defektyvius palikuonis.
Tarp žydų aškenazių žalingos genetinės mutacijos paplitusios todėl, kad jie savo istorijos bėgyje perėjo per taip vadinamą „butelio gurklį“, pažymi mokslininkai. „Butelio gurklio“ efektas – tai sumažėjimas populiacijos genetinės įvairovės dėl kritinio jos atstovų skaičiaus sumažėjimo, kuri vėliau atsikuria.
Tai sukelia augimą skaičiaus giminių santuokų ir , atitinkamai, paplitimą genetinių susirgimų. To pasekmė yra taip vadinamas „pirmtako efektas“: kada naują populiaciją sukuria neskaitlinga žmonių grupė, visi jų palikuonys skirsis nedidele genetine įvairove...
Sumažėjusios genetinės įvairovės pavyzdys.
„Butelio gurklio“ efektas pasireiškia ir gyvūnų pasaulyje. Klasikinis pavyzdys – gepardų populiacija. Genetinės analizės pagalba buvo nustatyta, kad pas gepardus yra labai maža genetinė įvairovė (spėjama, kad pasekoje kažkokios katastrofos išgyveno viena pora), šito pasekoje rūšis atsirado prie faktinės išmirimo ribos. Šiuo metu jų yra 20 tūkstančių ir skaičius krenta.
Šaltinis: http://jewish.ru/ru/stories/reviews/2912/
Nuotrauka: www.sputniknews.lt
Lietuvos aškenazių kilmę yra tyrinėjęs Pranas Valickas:
http://sauksmas.lt/pranas-valickas-ka-reiskia-pavarde-simasius.html