Nutraukti prieš tautinius socialistus nukreipti ikiteisminiai tyrimai

Autorius: LTnacionalistas Šaltinis: https://ltnacionalistas.wordpr... 2015-03-18 09:56:44, skaitė 4756, komentavo 1

Žilvinas Razminas

Pranešame savo skaitytojams, tiek draugams ir bendražygiams, tiek ir priešininkams, kad per vakar (kovo 17 d.) rodytas LNK žinias buvo paskelbta apie prieš tautinių socialistų aktyvą ir Žilviną Razminą nukreiptų ikiteisminių tyrimų dėl Panevėžyje bei Jurbarke platintų atsišaukimų nutraukimą (vaizdo įrašą rasite apačioje).

Mums malonu sužinoti, kad patys prokurorai pasielgė sąžiningai ir nepasidavė politiniam spaudimui iš Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) veikėjų pusės, atsisakydami kelti baudžiamąsias bylas už paprasčiausiai nepadarytas nusikalstamas veiklas (primename, jog tyrimai buvo vykdomi dėl tariamo „terorizmo kurstymo“ bei „antikonstitucinių grupių kūrimo“). Buvo pripažinta, kad, kaip mes esame ne kartą pabrėžę, jog mes nieko panašaus nedarome.

Nors buvo viešai paskelbta apie šių ikiteisminių tyrimų nutraukimą, nacionaldarbininkų judėjimo vadovas Žilvinas Razminas kol kas dar nėra gavęs tai patvirtinančių laiškų. Tuo pačiu verta pažymėti, kad yra vykdomi ir keli kiti ikiteisminiai tyrimai dėl tų pačių atsišaukimų – tame tarpe ir Klaipėdoje; belieka tikėtis, kad sveiku protu ir sąžine paremtas Panevėžio prokurorų sprendimas sudarys teigiamą precedentą, kuriuo paseks ir kitus ikiteisminius tyrimus vykdantys prokurorai bei kiti pareigūnai.

A. Paulauskas - anksčiau kolaboravo su tarybine valdžia, o dabar ištikimas proakerikoninės klikos ciūcikas

Tačiau vis dėlto lieka ir nepatenkintų šių ikiteisminių tyrimų nutraukimo faktu – Seimo NSGK pirmininkas, Artūras Paulauskas, LNK žiniose rodytame siužete su pasipiktinimu komentavo blaivų prokurorų sprendimą.

Jis teigė: „Yra žodžiai „kovoti“ – tam tekste yra kelis kartus paminimas. Pabaigoj kaip ir nėra to žodžio „kovoti“, bet tekste yra ne kartą pakartota – „reikia kovoti“. Tai dar čia klausimas, ar nėra  raginimas smurtauti. Tai aš galvoju, kad… Aš jau anksčiau sakiau – ir mes Komitete esam priėmę sprendimą – kad peržiūrėti tuos įstatymus, kurie nukreipti prieš mūsų valstybės suverenitetą, prieš mūsų valstybės nepriklausomybę, kad tie įstatymai, kurie buvo parengti… Jie tiesiog, žiūrint į šios dienos situaciją, jie nebe… sunkiai pritaikomi, jie sunkiai, sakysim, veikia.“

Iš šito mes matome, kad ponui A. Paulauskui labai nepatinka kitokių nei jis politinių pažiūrų (kurias jis gyvenime yra ne vieną kartą „keitęs“ priklausomai nuo karjerai palankių aplinkybių) Lietuvos piliečių teisė į laisvą žodį ir nuomonę ir, kad iš NSGK galima tikėtis iniciatyvų „griežinti įstatymus“, t. y. likviduoti formaliai Lietuvoje garantuojamą teisę į laisvą žodį, kad represinėms struktūroms būtų visiškai atrištos rankos persekioti tikrąją šalies opoziciją, kuriai ir atstovauja tokie aktyvistai kaip Ž. Razminas.

Itin nesąžiningai skamba A. Paulausko mėginimai sutapatinti raginimus „kovoti“ su raginimu „smurtauti“, kai pačiame atsišaukimų tekste yra aiškiai parašyta, jog yra raginama kurti nesmurtinio pasipriešinimo grupes kovai su okupaciniu režimu – ką savo išvadose, atrodo, pamini ir patys prokurorai; „kova“ juk nebūtinai yra smurtinių metodų naudojimui tapatus dalykas, bet turi ir gali turėti įvairias formas, kurios mūsų kovos atveju pasireiškia būtent nesmurtiniu pasipriešinimu ir švietėjiška veikla.

Taip atrodo atsišaukimai, dėl kurių buvo pradėti keli ikiteisminiai tyrimai.

Jei įsiskaitysime (arba, įsijungę apačioje pateikiamą vaizdo įrašą, įsiklausysime) į viršuje pacituotus A. Paulausko žodžius, tai pamatysime gana juokingą susipainiojimą žodžiuose: „Aš jau anksčiau sakiau – ir mes Komitete esam priėmę sprendimą – kad peržiūrėti tuos įstatymus, kurie nukreipti prieš mūsų valstybės suverenitetą, prieš mūsų valstybės nepriklausomybę […] .“

Nejaugi A. Paulauskas sako, kad dabartiniai „laisvosios“ Lietuvos įstatymai yra ar gali būti nukreipti „prieš mūsų valstybės suverenitetą, prieš mūsų valstybės nepriklausomybę“? Tai būtų tikrai įdomi mums naujiena, nes tada išeitų, kad jis pripažįsta faktinio Lietuvos suvereniteto praradimo faktą, kurį Ž. Razminas ir pabrėžia, reikalaudamas realaus suvereniteto ir nepriklausomybės iškovojimo.

Kai dėl pačių Ž. Razmino vadovaujamų tautinių socialistų pozicijos, tai mūsų veikla yra nukreipta būtent į Lietuvos suvereniteto, į Lietuvos nepriklausomybės siekį, pripažįstant objektyvų šiandienos faktą, kad jokio suvereniteto, jokios nepriklausomybės šiandieninė Lietuva, būdama paprasčiausia transnacionalinio monopolistinio kapitalo kolonija ir Vašingtono-Briuselio ašies vasaliniu satelitu, marionetine „valstybe“, neturi.

Atsižvelgdami į A. Paulausko bei kitų panašių elementų darytą spaudimą, tegalime padėkoti prokurorams dėl jų sąžiningumo atsisakant pradėti akivaizdžiai politines bylas prieš teisę į laisvą žodį naudojančius Lietuvos piliečius. Bet mes tuo pačiu puikiai suprantame, kad iš A. Paulausko ir jo valios vykdytojų galima tikėtis ir tolimesnių persekiojimų, o tame tarpe ir atvirai žodžio laisvę neigiančių įstatymų projektų, kurie tikriausiai netolimoje ateityje galės būti pristatomi Seime.

Tuo tarpu mūsų aktyvas pažada ir toliau, laikydamasis formaliai nustatytų įstatymų rėmuose, ir toliau tęsti savo darbą ir kovą, nepriklausomai nuo žodžio laisvės priešų grasinimų ir gąsdinimų ar persekiojimų. Kaip esame sakę ne vieną kartą – tegul šunys loja, o mūsų karavanas važiuoja.