Pasyvus stresas. Kas per žvėris ir kaip su juo kovoti?
Autorius: ŠeimaIrNamai.eu Šaltinis: http://seimairnamai.eu/pasyvus... 2018-04-07 18:02:34, skaitė 461, komentavo 2
Daug kas laiko šią sąvoką nelabai moksliška, tačiau tikite tuo, ar netikite, bet pasyvus stresas egzistuoja ir jo įtaka mūsų psichikai pakankamai negatyvi. Pakanka prisiminti pasyvius rūkorius. Jau seniai niekas neabejoja, kaip kenksminga būti greta rūkančio ir kvėpuoti svetimų cigarečių dūmais.
Pasyvus stresas – panašus reiškinys. Mes sugeriame kito žmogaus negatyvias emocijas. Pašnekovas kunkuliuoja iš įniršio, o blogai nuo to – jums. Pakalbėkime, kokiais būdais galima kovoti su pasyviu stresu.
Kaip įsileidžiame į save pasyvų stresą?
Kalbant paprastai, mes užsikrečiame stresu kaip banaliu gripu ir galime netgi nežinoti, kad mūsų streso šaltinis – senas pažįstamas ar atsitiktinis praeivis, su kuriuo atsitiktinai pasikalbėjote gatvėje.
Specialistai tvirtina, kad evoliucijos metu žmogus, kaip socialinis gyvūnas, visada buvo priklausomas nuo gentainių būsenos ir pagaudavo jų nuotaikų atspalvius, kadangi prasta gentainio nuotaika galėjo signalizuoti apir pavojų. Trumpiau tariant, sugebėjimas pasigauti pasyvų stresą įrašytas mūsų genuose.
Dėl to, kai stebime konfliktą ar kokio nors žmogaus audringas emocijas iš šalies, mes negalime likti abejingi – arba pasmerkiame, arba palaikome konflikto dalyvius, tuo pat metu įsileisdami į save negatyvias jų emocijas. Stresas veikia kaip infekcinis susirgimas. Visada esama pirminio infekcijos skleidėjo, jis užkrečia kitus žmones, o tie, savo ruožtu, progai pasitaikius patys „sprogsta“ ir užkrečia savo nuotaika aplinkinius.
Tai kaipgi dorotis su pasyviu stresu?
Būti dėmesingu. Labai svarbu pastebėti žmones, kurie jau serga stresu. Infekuoti gali būti tiek artimi žmonės, tiek tolimesni, pavyzdžiui, viršininkas, kuris reguliariai ateina į darbą sugadinta nuotaika ir jau nuo slenksčio pradeda rėkti ant pavaldinių. Sekdami svetimas emocijas, galime apsisaugoti, laiku sau pasakę: „Stop! Tai ne mano!“ Galima netgi panaudoti stebuklingą žodžių junginį „Nieko sau „pavaro“ vyrukas!“ Burbtelėję po nosimi ar tiesiog mintyse tokią frazę mes tarsi duodame komandą pasąmonei „užsidaryti“ ir neįsileisti svetimo negatyvo.
Valdyti emocijas. Negalima laikyti svetimų emocijų lygiavertėmis savoms ir į jas pasinerti. Kovai su pasyviu stresu labai svarbi emocijų kontrolė, svarbu suvokti, kad streso šaltinio kontroliuoti mes negalime. Dėl to reikia atsisakyti siekio iškart, šią pačią sekundę pakeisti situaciją, o geriau nukreipti dėmesį kur nors kitur. Galima pasistatyti įsivaizduojamą barjerą tarp savęs ir negatyvias emocijas provokuojančio žmogaus. Kad nukreiptume dėmesį kitur, galime, pavyzdžiui, susikoncentruoti į savo kvėpavimą. Dešimt sąmoningų gilių įkvėpimų ir iškvėpimų padės grąžinti pusiausvyrą. Labai svarbu atkreipti dėmesį į savo kūno kalbą. Jeigu kūprinamės, gūžiamės, raukome kaktą – tai greičiausiai bus reakcija į stresą. Pajutę šitaip darant, sąmoningai atpalaiduokite visas kūno dalis. Atsipalaidavimas – vienas svarbiausių būdų, kurie leidžia nepatekti į streso būseną arba maksimaliai komfortiškai iš jos ištrūkti.
Streso šaltinio performatavimas. Jeigu pasyvaus streso šaltinis – artimas žmogus, reikia pamėginti perjungti jo dėmesį į kažką kita. Atkreipkite jo dėmesį į tuos teigiamus momentus, kurių, be jokios abejonės, esama situacijoje, dėl kurios jis skundžiasi.
Jeigu žmogus užkrečia jus baime dėl darbo, kurio bijo nespėti užbaigti, geriau padėti jam šiame darbe, o ne kartu su juo bijant ar reiškiant užuojautą. Drauge dirbant, išsisklaido ne tik jūsų pasyvus, bet ir jo aktyvus stresas. O jeigu perjungti dėmesio nepavyko, galima padaryti pertrauką. Išgerti kavos, pasivaikščioti, pasportuoti. Fizinių krūvių teigiama įtaka gydantis nuo emocinių problemų nekelia abejonių netgi tiems, kurie netiki, jog egzistuoja pasyvus stresas.