Pernelyg įsitraukė: kaip Baltijos šalys sukėlė isteriją dėl Rusijos pratybų
Autorius: Aleksandras Chrolenko Šaltinis: https://sputniknews.lt/columni... 2018-04-06 12:22:51, skaitė 672, komentavo 2
Rusijos Baltijos laivyno laivas Baltijos jūroje, archyvinė nuotrauka
Balandžio 4-6 dienomis Baltijos jūroje vykdomos taktinės Baltijos laivyno raketų laivų pratybos; komandos privalo atidirbti karinio jūrų laivyno ir oro gynybos elementus, atlikti raketų šaudymą sudėtingomis taikinių, kurie imituoja tariamo priešo laivus, sąlygomis
Manevruose dalyvauja apie dešimt karinių ir pagalbinių laivų, Baltijos laivyno jūrų aviacijos lėktuvai ir sraigtasparniai. Bet kažkodėl šis planinis ir nedidelio masto įvykis kelia neadekvačią Baltijos šalių reakciją.
Labai šališkai raketų paleidimus stebi Latvija. Respublikos ministras pirmininkas Maris Kučinskis balandžio 4 dieną pareiškė interviu vietos televizijos kanalui LNT, kad reikia NATO lygmeniu uždrausti tokius karinius manevrus kitų šalių pasienyje. Kučinskis pabrėžė: "Pratybos, vykdomos taip arti sienų, nesuteikia saugumo jausmo bet kokiai valstybei".
Latvijos gynybos ministerijos sekretorius Janis Garisonsas tą pačią dieną pabrėžė: "Nacionalinės ginklavimosi pajėgos šiuo metu veiks įprastu režimu, bet mes atidžiai stebėsime tai, kas vyksta mūsų pasienyje" bei pasiskundė, kad trūksta informacijos apie šias pratybas: "Rusija faktiškai užrezervavo mūsų išskirtinės ekonominės zonos vandenis. Tarptautinė teisė leidžia tai padaryti, tačiau praktika reikalauja, kad Rusija informuotų mus. Deja, mesa pie tai sužinojome per Civilinės aviacijos agentūrą".
Anksčiau Estijos gynybos ministerijos kancleris Jonatanas Vseviovas sakė, kad Rusijos raketų pratybos negąsdina nacionalinės gynybos valstybės institucijos, bet pabrėžė, kad pirmą kartą per 20 metų pratybos vyks "taip arti NATO sienų". Bet jei laivų žygiai ir laivyno kariniai skrydžiai nepažeidžia kitų valstybių sienų ir vykdomi, griežtai laikantis tarptautinių taisyklių, kodėl Baltijos valstybių sostinės į visa tai taip nervingai reaguoja?
Karštas žiemos egzaminas
Panašios pratybos vykdomos nuolat. 2017 metų balandį raketos virš jūros skraidė lygiai taip pat kaip ir šiemet. Kariuomenės ir laivyno karinio aktyvumo paslaptis labai paprasta: kasmet kovo pabaigoje — balandžio pradžioje Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos laiko egzaminą už praėjusį žiemos treniruočių laikotarpį, vyksta praktinis egzaminas jūroje, aviacijoje ir poligonuose. Panašus pasirengimo patikrinimas atliekamas ir rudenį.
Kadangi nėra jokios rimtos priežasties nerimauti, Latvijos civilinės aviacijos agentūra, atsakydama į Rusijos prašymą, uždarė šalies oro erdvę raketų paleidimo zonoje visam pratybų laikotarpiui.
Bet respublikos Gynybos ministerija elgėsi keistai — pareikalavo išsamios informacijos apie planuojamą "jėgos demonstravimą", išreiškė nepasitenkinimą Rusijos karo atašė Latvijoje Andrejui Lobovui. Laikini apribojimai, ministerijos nuomone, tariamai daro žalą ekonominei veiklai ir padidina incidentų riziką Baltijos jūroje.
Matyt, Baltijos šalys, labai įsitraukusios į "Skripalio bylą", iš inercijos stengiasi prisiimti daugiau "solidarumo", nei liepė NATO. Neatsitiktinai iš dešimčių diplomatų, ištremtų iš Rusijos, buvo trys lietuviai, vienas latvis bei Estijos atašė kariniais klausimais. Ir visai akivaizdu, kas labiausiai nukentės, jei Vilnius, Ryga ir Talinas savo santykiuose su Maskva ir toliau ketina įgyvendinti "valdomos konfrontacijos koncepciją".
JAV planai ir konvertoplanai
Bandoma apkaltinti Rusiją tuo, kad ji sukelia įtampą Baltijos jūroje, kuri skalauja ir Rusijos krantus. Baltijos laivynas ilgiau kaip tris šimtmečius saugojo Rusijos sienas, o ką šiame regione daro JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, kurių teritorijos yra už tūkstančių kilometrų, kariuomenės ir pajėgos? Į šį karinį iššūkį Baltijos laivynas ir toliau atsakys visomis įmanomomis priemonėmis. Rusija Baltijos jūroje yra savo namuose.
Rusija į "galios poziciją" visuomet reagavo, remdamasi kariuomene ir kariniu jūrų laivynu. Greitas Baltijos laivyno pajėgų didinimas — tai dėsninga reakcija į NATO agresyvius siekius regione. Jei Rusijos karinis jūrų laivynas planuoja iki 2020 metų gauti apie 50 naujų laivų, tai reiškia, kad Baltijos laivynas bus žymiai sustiprintas, o jis jau ir dabar laikomas vienu moderniausių iš visų Rusijos laivynų. Ir, žinoma, visos šios jėgos ir toliau spręs nustatytus uždavinius Baltijos jūroje.