Išgamos sūnus
Autorius: ŠeimaIrNamai.eu Šaltinis: http://seimairnamai.eu/isgamos... 2018-02-08 15:01:27, skaitė 1621, komentavo 1
Vasara. Pas vaikų gydytoją ateina mama su 6-7 metų sūnumi. Kol laukia eilėje, berniukas klusniai sėdi ant kėdės ir žiūri filmukus. Tuo pat metu jo mama, pakankamai simpatiška ir tvarkinga moteris, gyvai kalbasi su kažkuo telefonu. Netrukus paduoda telefoną sūnui: „Kalbėsi su tėvu?“ Ir tuo metu, kai ji perduoda telefoną, aiškiai pastebiu, kad bendrauja ji ne su „Mylimuoju“, „Vyru“ ar tiesiog „Mantu“ ar „Dariumi“, o su „Išgama“ – būtent taip berniuko tėvas įrašytas į mamos telefoną. Ir kaip būsimam vyrui jaustis pilnaverčiu, žinant, kad esi išgamos sūnus?
Tėvai – patys pirmieji vaiko identifikacijos objektai. Žiūrėdamas kaip jie bendrauja vienas su kitu, jis susipažįsta ir su savimi. Nustato, kokios jis lyties ir „matuojasi“ sau atitinkamą vaidmenį. Berniukai nori būti panašūs į tėčius, kopijuoja jo manieras ir elgesį, mergaitės nori būti panašios į mamą.
Ir jeigu mama blogai kalba sūnui apie jo tėvą, ji blogai kalba ir apie savo sūnų. Jeigu tėvas visokiais žodžiais išvadina dukters akyse jos motiną, jis tuo pat metu išdergia ir pačią dukrą. Nes neįmanoma laikyti savęs geru, jeigu žmogus, su kuriuo tu susitapatinai, yra blogas.
Tėvų konfliktai – tai dviejų vienas kitu nepatenkintų suaugusių žmonių konfliktai. Vaikas neturi su tuo nieko bendro. Ir kai tėvai rėkia vienas ant kito, aiškinasi santykius ar tiesiog kalba bjaurastis vienas apie kitą sūnaus ar dukros akyse, vaikas lieka kažkur per vidurį.
Jis nenori stoti į vieną kurią pusę, nenori aiškintis, kuris teisus ir kurį jis labiau myli, jis paprasčiausiai nori turėti mamą ir tėtį. Nes myli juos abu, vienodai stipriai. Ir bet koks barnis skaudžiai jį žeidžia.
Kada nors vėliau, jaunystėje ar netgi brandžiame amžiuje jis, galbūt, galės pažvelgti į tai kitaip. Galės suprasti, kodėl mama išsiskyrė su tėčiu (ar susibarė), ir kas buvo teisus. Galbūt netgi stos į kurio nors iš tėvų pusę.
Tačiau kol jis dar vaikas, kol dar formuojasi kaip asmenybė, jam labai svarbu, kad tėvų paveikslas liktų šviesus ir kad jie, gal tegu ir nemylėtų, bet bent jau gerbtų vienas kitą.