Žiniasklaida tarp eilučių: Kaip Delfis Lietuviškąsias pelenes kepė
Autorius: Vincas Šaltinis: http://www.delfi.lt/news/daily... 2015-02-22 14:25:08, skaitė 4166, komentavo 1
Nespėjau išlįsti iš informacijos pamazgų duobės, o "delfis" vėl prikaustė mano dėmesį straipsniu pavadintu: "Pelenės istorija: atviras Šveicarijos milijonierių namuose dirbusios lietuvės pasakojimas"
Delfiui būdingu stiliumi - skambi antraštė, o turinys nebūtinai susijęs su antrašte. Prisiminkime - antraštė formuoja stereotipą, neša pagrindinę žinią ("mesedžą").
Paskaičius straipsnį peršasi išvada: Šveicirijos kekšių rinkai trūksta šviežienos. Tai propagandistinis straipsnis apie tai, kaip Lietuvoje blogai, o kaip užsieny gerai, tiesiog rojus, mmm....
Targetgrupas - jaunos dar nesubrendusios mergiotės kuriom kišamas stereotipas, kad Lietuvoje mol nieko nepasieksi, tai neverta ir vargintis. Važiuok geriau į kokią Šveicariją ar pan., ten sutiksi turtingą gražų jaunuojį (o gal kiek vyresnį) ir būsi viskuo aprūpinta ir laiminga.
Bet dažniausiai tokiu stereotipu gyvenančios merginos ir pradėjusios svajoti apie tai kaip pelningai parsiduoti, labai rizikuoja ateityje tiesiog parsiduoti, o kaip taisyklė nelabai ir pelningai, apie laimę rezultate kalbėti netenka. Kas beje nutiko ir straipsnio herojei Janinai Survilaitei.
Taigi nebuvo jinai laiminga, kaip pati teigia nebuvo tarp jos ir josios 22 metais vyresnio vyro meilės, vadinasi - santuoka buvo iš išskaičiavimo. Pabandykite mieli skaitytojai paklausti ar jaučiasi moteris laiminga nemylėdama? Manau, kad ne. Tai ir antraštė turėtų būti kitokia: be pelenės stereotipo, kadangi pelenės istorija yra būtent apie moters meilę ir laimę, o materialinė gerovė lydi kaip šalutinis faktorius.
O dabar mums viskas verčiama aukštyn kojom: "Reikia siekti turto, o va laimė ateis paskui".
Gyvenant tokiais stereotipais galima labai smarkiai apsigauti ir pastebėti save visai kitoje situacijoje nei, kad norėtum. To priežastis - neadekvati pasaulėžiūra.
Delfiukai būtent tuo ir užsiima: ydingos, neadekvačios pasaulėžiūros formavimu. Negana to kad mūsų jaunimui formuojamas pelenės-žertvos sindromas, tai dar ir subtilūs raginimai kuo greičiau valinti iš tos netikusios Lietuvos.
Va, prisiminiau LNK televizijos reportažą apie kažkokią kekšę, oi šala.... palydovę, va. Rimtu snukiu ji pasakojo, kad tame "versle" didelė koknurencija, kad ir ji buvo paprasta samdoma prosti... na šita gi... palydovė, o dabar jai pasisekė ir ji turi savo verslą (veiksmas Italijoj). Žodžiu, ji tapo sutenere ir Lietuvoje ji sėstų į kalėjimą, tačiau tokį šūdą mums kiša per visas masmedias, kad tai turi būti mūsų jaunimo siekiamybė.
Mieli skaitytojai gali paklausti: o kuo čia dėta vargšė moteris nuvažiavus į Šveicariją slaugyti senelių? Ji juk ne sutenerė, pati taip sugalvojo.
Mielieji, kadangi žmonės didžiąją laiko dalį per savo gyvenimą važiuoja autopilotu, t.y. nusistovėjusiais įpročiais ir automatizmais, tai "pats nusprendė" kartais negalioja. "Pats nusprendė" dažniausiai pasireiškia kaip tam tikras stereotipas, o jei jis neadekvatus realybei, tai po kurio laiko žmogelis randa save švelniai tariant ne ten kur tikėjosi. Tai ypač liečia jaunas merginas, kurios nori būti pelenėmis (to pasekoje žertvomis) - turtingai ištekėti, o pagal nutylėjimą, pelningai parsiduoti (o kas jei nepasiseks pelningai?..).
Žinoma, slaugyti senelius nėra pats blogiausias variantas, bet juk žmogui su aukštuoju pabėgti į svetimą šalį ir keisti pampersus seneliukam irgi ne taip jau ir šaunu.
Niekaip man Janina nepanaši į laimę pasiekusį žmogų: kiek žiūriu į nuotrauką - tai labiau gyvenimo vargus ir negandas nugalėjusi asmenybė, todėl ir suvargusi, o mus bando įtikinti, kad ji "laimę surado".
Delfi.lt nuotrauka
Kodėl targetgupas yra jaunos perginos? Todėl kad pasakojama neva sėkmės istorija moters padagogės, kuri pabėgo iš tos netikusios šalies "Lietuva" ir rado savo laimę - pinigus Šveicarijoje.
Kur pas mus didžiausia jaunų merginų koncentracija? Pedagoginiame universitete. Ten mokosi beveik vien tik merginos. Perskaičiusi minima straipsnį panelė susitapatins su istorijos heroje ir galbūt panorės, kad taip būtų ir jai. O ar autopilotas ją nuves į tokią situaciją, kaip susiklostė Janinai, tai didelis klausimas. Nes be šitokio straipsnelio kuris vienaip ar kitaip koreguoja individumo "softą - elgesio modelį" yra dar ir daugybė kitokių programėlių, apie kurių veikimą mes mažai žinome.
Gali būti, šitas straipsnis mažai ką (iš straipsnį perskaičiusių) paskatins bėgti į kokią nors šalį laimės ir turtų ieškoti. Bet jis prisideda prie bendros nuomonės, kad "Lietuvoj nėra kas veikti", formavimo. O delfio šūdo upė teka labai plačiai ir kaip sakoma - "lašas po lašo"...
Taigi mums belieka tik palinkėti, kad delfiukai kaip žmonės pradėtų mąstyti plačiau (procesais) ir liautųsi dirbti šitai vakaroidinei nužmoginimo koncepcijai.
Beje, mums netgi duodamas labai argumentuotas atsakymas, kad dėl visko vėl kaltas tas nelemtas "Stalino režimas", matai atėjo Stalino pakalikai ir sušaudė jos tėvą mokytoją. O apie istorinį kontekstą jau visi pamiršo: kad vyko karas, kad aplinkui buvo pilna ginkluotų dundukų, kuriem nušauti buvo įprastas reikalas. Galų gale, už ką ir kodėl sušaudė būtent jos tėvą - juk tūkstančiai kitų mokytojų, kažkodėl nebuvo sušaudyti? Juk ir jai su motina pavyko "stebuklo būdu" (įdomu, kokio) išvengti tremties ir Sibiro? Maža to - ji, "bandito vaikas", netgi ramiai baigė Universitetą, jai nereikėjo dirbti nei valytoja, nei griovių kasėja - ėjo sau per tarybinį gyvenimą, kaip kiekvienas tarybinis žmogus.
Labai jau blogas tas Josifas Džiugašvilis buvo, akivaizdu, kad žudė ir represavo visus iš eilės...
O va, delfiukai-dundukai užtat labai palaiko ukronacius, kurie dabar Donecką su žeme lygina, o jų seneliai - banderovcų Sonderkomanden ("ypatingos paskirties daliniai") Voluinėje ištisus kaimus skerdė. Galite neskaityti pakaks ir paveiksliukų: