Baltarusija pradėjo eksportuoti naftos produktus aplenkdama Pabaltijį

Autorius: Rubaltic.ru Šaltinis: https://www.rubaltic.ru/articl... 2018-01-29 20:05:46, skaitė 3459, komentavo 4

Baltarusių koncernas „Belneftechim“ pasirašė kontraktą dėl savo naftos produktų eksportavimo per Rusijos jūrų uostus: pirmieji 72 tūkstančiai baltarusių naftos krovinių tonų jau iškeliavo eksportui ne per Pabaltijį, o per Rusiją. Taigi baltarusių naftos tranzito perorientavimo procesas prasidėjo. Pabaltijo šalys pradeda prarasti baltarusių krovinius.

„Belneftechim“ pirmininkas Igoris Liaščenka Sąjunginės Rusijos ir Baltarusijos valstybės Ministrų Tarybos posėdyje pareiškė, kad Baltarusija artimiausiu metu nukreips pirmąją savo produkcijos partiją per Rusijos uostus. Iki 2018 metų sausio per Rusiją buvo numatyta eksportuoti 72 tūkstančius tonų baltarusių naftos produktų. „Atitinkamas kontraktas dėl krovinių nukreipimo per Rusijos uostus jau yra“, — pasakė Liaščenka.

Igor Liaščenka / Nuotr.: sb.by

Kalbėdamas apie tai, ar baltarusių naftos perdirbimo pramonei naudinga perorientuoti savo krovinių srautą iš Pabaltijo į Rusiją, „Belneftechim“ vadovas pažymėjo, kad gamybos, transportavimo ir energijos nešėjų pardavimas yra matematika. Jeigu paskaičiavimai rodo, kad nukreipti naftos produktus per Leningrado srities uostus naudinga, atitinkami kontraktai pasirašomi.

Igorio Liaščenkos žodžiais, pervežimai per Ust-Lugą — abipusis Rusijos ir Baltarusijos interesas. Kontraktas dėl baltarusių naftos produktų pervežimo per Rusijos uostus – pavyzdys normalaus, abiems pusėms naudingo bendradarbiavimo. Jei ši pirmoji patirtis bus sėkminga, tada 2018 metais Baltarusijos naftos perdirbimo įmonėse pagamintų produktų eksportas per Rusijos Šiaurės Vakarų uostus gali pasiekti milijoną tonų.

Tokiu būdu baltarusių tranzito perorientavimas iš Pabaltijo į Rusiją prasidėjo ir net rekordiniu greičiu — vos po kelių mėnesių po to, kai šis uždavinys buvo oficialiai iškeltas ir viešai pagarsintas.

Pervežimai per Ust-Lugą — tai abipusis Rusijos ir Baltarusijos interesas. / Nuotr.: fb-logistic.ru

Šių metų rugpjūčio mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasakė, kad baltarusių naftos produktai, pagaminti iš Rusijos naftos, kuri Baltarusijos NPG tiekiama lengvatinėmis sąlygomis, turi būti eksportuojami ne per Pabaltijo, o per Rusijos uostus. „Tai aptarti būtina platesniu formatu. Juk baltarusių NPG perdirba mūsų naftą (Rusijos — RuBaltic.Ru pastaba), kitokios ten nėra ir vargu ar kada nors atsiras, todėl visa tai būtina įsisamoninti — mūsų nafta, mūsų infrastruktūros panaudojimas, — pasakė Putinas Kaliningrade. — Tai ne kažkokie politiniai sprendimai, nes privalome pilnu pajėgumu panaudoti savuosius galingumus, čia sukurti mokesčių bazę, nes turime darbo vietas kurti — būtent Rusijoje, o ne kažkokioje kitoje vietoje“.

Lietuvoje ir Latvijoje Rusijos prezidento žodžiai sulaukė reakcijos, kuri primena nemirtingą Čechovo frazę: „To negali būti, nes to negali būti niekada“. Esą Baltarusija neatsisakys tranzito per Pabaltijo šalis, nes kiti variantai nerealizuotini.

Vladimir Putin / Nuotr.: russianembassy.org.za

Ust-Luga, Primorskas ir kiti Leningrado srities uostai atitolę nuo Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklų 800 kilometrų atstumu, tai daug toliau, nei iki Ventspilio, Rygos ir Klaipėdos uostų. Taigi transportavimo išlaidos daug didesnės, nei per Pabaltijį. Be to, baltarusių naftos produktų perkrovimas Pabaltijo uostuose kainavo 6–8 dolerius už toną, kai tuomet Rusijos — 12–18 dolerių.

Ir todėl tranzito perorientavimas buvo paskelbtas neįmanomu. Pabaltijyje, kaip visada, buvo užsiimta savęs įtikinėjimu ir įsitikinta, jog Minskas Putinui nenusileis, o kadangi baltarusių NPG krovinių srautų perorientavimas po to, kai tokį uždavinį pagarsino Vladimiras Putinas, tapo Rusijos prezidento politinės reputacijos klausimu, Kremlius vis labiau spaus baltarusių sąjungininkus. Tarp Maskvos ir Minsko neišvengiamai kils naujas konfliktas, kuris įgaus politinį charakterį. Lietuvos žiniasklaida prognozavo greitą Sąjunginės valstybės mirtį: „Sąjunga jau egzistuoja virš 17 metų, tačiau sunku pasakyti, ar ji įžengs į trečią dešimtmetį“.

Ir štai Pabaltijį pasiekė realybė.

Rugpjūčio mėnesį prezidentas Putinas akcentavo baltarusių naftos tranzito perorientavimo būtinybę — gruodžio mėnesį pirmoji „Belneftechim“ produkcijos partija jau eksportuota per Rusiją.

Baltarusija į Rusijos prezidento žodžius sureagavo visiškai ne taip, kaip to buvo norėta Lietuvoje. Minske pareikšta, kad perorientuoti tranzitą į Rusiją bus galima, jei tai bus naudinga Baltarusijai ir nepakenks jos ekonominiams interesams. Baltarusijos vyriausybė atsisakė šį klausimą vertinti kaip politinį, juolab — perimti kaimynų politinius paistalus: kalbėti apie „energetinį šantažą“ ir dar kažką panašaus. Priešingai, oficialūs Minsko atstovai pasakė, kad Maskva nespaudžia baltarusių sąjungininkų ir „neišsukinėja rankų“ naftos krovinių perorientavimo klausimu.

Rugpjūtyje prezidentas Putinas paskelbė baltarusių naftos tranzito perorientavimą — gruodžio mėnesį pirmoji „Belneftechim“ produkcijos partija iškeliavo per Rusiją. / Nuotr.: belchemoil.by

Profilinių valstybinių įmonių darbuotojai, Rusijos ir Baltarusijos verslininkai keletą mėnesių analizavo tranzito problemą, vedė derybas, konsultavosi ir derino sąlygas. Be triukšmo, informacinės isterijos ir rezonansinių politinių pareiškimų.

Lapkričio mėnesį įvyko Rusijos ir Baltarusijos vice premjerų Arkadijaus Dvorkovičiaus ir Vladimiro Semaškos susitikimas. Baltarusiai tada pareiškė, jog jie neturi teisės dėl tranzito perorientavimo prarasti nė kapeikos, ir Rygą su Klaipėda jie keis į Ust-Lugą ir Sankt-Peterburgą tik tomis sąlygomis, kurios bus naudingos jų ekonomikai.

Tokios sąlygos, atrodo, buvo suteiktos, nes bandymas perorientuoti tranzitą „paleistas“ jau šiemet. Kitais, 2018 metais, per Rusiją nukreipiamų naftos produktų apimtį numatoma padidinti 12 kartų, o po 5 metų, ekspertų teigimu, pagrindinė baltarusių naftos tranzito dalis apeis Pabaltijį.

Rusijos ir Baltarusijos sąjunginė valstybė šiuo pavyzdžiu pademonstravo fenomenalų efektyvumą, didesnį, nei galvojo dauguma jos šalininkų.

Būtent čia, o ne tame, kad geležinkeliai ir uostai praranda baltarusių klientus, ir glūdi didžiausias Pabaltijo pralaimėjimas. Juk Lietuvos politikai nesivaržydami kalbėjo, kad siekiant strateginių šalies užsienio politikos laimėjimų, galima paaukoti tranzito šaką.

Jie ir aukojo visus tuos metus, alindami Klaipėdą, kai sukėlė informacinį karą prieš Baltarusijos AE arba dalyvavo ruošiant Minske „demokratinę revoliuciją“ prieš „paskutinį Europos diktatorių“ Aleksandrą Lukašenką.

Šiems politikams rūpėjo ne nacionaliniai Lietuvos interesai, o jiems svetur iškeltas istorinis uždavinys visokeriopai skatinti visiško logiško Tarybų Sąjungos griūties proceso užbaigimą, galutinai dezintegruoti potarybinę erdvę, neleisti Rusijai sukurti naujų susivienijimų ir sąjungų, „pribaigti Imperiją“.

Ir štai rezultatas.

Rusijos ir Baltarusijos sąjunginė valstybė veikia trečią dešimtmetį ir kartais net itin fenomenaliai sėkmingai. Iš Rusijos ir Baltarusijos sąjungos išaugo Ekonominė Euroazijos sąjunga.

O Pabaltijis su savo Rusijos „sulaikymo“ politika nieko nepasiekė. Užtat prarado galimybę kartu su Rusija dalyvauti visuose stambiuose strateginiuose projektuose ir atstūmė nuo savęs Rusijos rinkas ir tranzitą.

Dabar praranda ir Baltarusijos tranzitą.