Drezdeno gyventojai kukliai pažymėjo gimtojo miesto barbariško sunaikinimo metines

Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://lebionka.blogspot.lt/20... 2017-02-15 08:46:24, skaitė 2762, komentavo 1

Sausio 13 dieną Drezdene susirinko būrelis vokiečių pažymėti vieną didžiausių nusikaltimų žmonijos istorijoje – Drezdeno mesto ir jo gyventojų holokaustą, kurį surengė JAV ir Didžioji Britanija. Vokietijos feikinė globalistinė spauda praktiškai nutylėjo šią tragišką sukaktį.

Kaip tai įvyko

1945 metų vasario mėnesį Drezdene praktiškai nebuvo karinių objektų ir karinių gamyklų. Mieste veikė dvi stambios tabako gamyklos, gaminusios ženklią dalį Vokietijos tabako gaminių. Dar buvo muilo virykla ir kelios alaus viryklos. Tiktai „Simenso“ gamykla, gaminusi dujokaukes ir „Zeis“gaminusi optinius prietaisus, dar kelias nedideles gamyklas, gaminusias radioelektronikos komponentus ir komplektuojančias dalis aviacijos pramonei buvo galima priskirti karinei gamybai. Bet visos jos buvo miesto pakraščiuose, o buvo bombarduojamas istorinis miesto centras.

Sąjungininkai nelaikė Drezdeno kariniu taikiniu per visą karą. Iki 13 vasario 1945 metų jis buvo bombarduotas tik vieną kartą. 1944 metų spalio 7 dieną apie trisdešimt В-17, nesugebėjusių numesti bombų ant pagrindinio taikinio, numetė bombas ant Drezdeno, kuris buvo atsarginiu jų taikiniu. Be to 1945 metų sausio 16 dieną 133 lėktuvai bombardavo už miesto esančią geležinkelio paskirstymo stotį. Jokios karinės būtinybės bombarduoti Drezdeną nebuvo!

Gyventojų holokausto technologijos

Prieš karą Drezdene buvo apie 650 tūkstančių gyventojų. Iki vasario 1945 metų Drezdene buvo labai daug pabėgėlių. Pagal įvairius vertinimus mieste buvo nuo dviejų iki dviejų su puse milijonų žmonių. Tikslų skaičių žmonių nustatyti neįmanoma, nes jokia statistika negalėjo suskaičiuoti visų pabėgėlių. 1945 metais anglai turėjo efektyvius civilių gyventojų naikinimo metodus. Buvo sukurtos specialios technologijos naikinti namų kvartalus. Pirmoji banga bombonešių nešė fugasines bombas. Jų tikslas buvo nuplėšti namų stogus, išmušti langus, kad padidinti padegamųjų bombų panaudojimo efektyvumą, kurias nešė antroji lėktuvų armada nuo vasario 13 dienos 22 val. 03 min. iki 22val. 25 min.

1945 metų vasario 13 dieną 243 britų bombonešiai numetė ant Drezdeno mirtiną krovinį. Vokietijos priešlėktuvinė gynyba (PLG), kurios radarai buvo nuslopinti radioelektroninius trukdžius vykdžiusių lėktuvų nesugebėjo organizuoti atkirtį. Pirmoji britų bombonešių banga prarado tiktai vieną Lakasterį, ir tas pakliuvo po bombomis lėktuvo, skridusio aukščiau jo. Pagrindinis smūgis buvo suduotas nuo 1 val. 23 min. iki 1 val. 52 min. junginio iš 515 anglų strateginių bombonešių. Jie nešė fugasines ir padegamas bombas. PLG nesugebėjo pasipriešinti smūgiui, anglai prarado iš antros bangos sąstato tiktai du Lakasterius. Po pirmos lėktuvų bangos smūgio niekas nekliudė gaisro plitimui, o antrojo antskrydžio fugasinės bombos skatino liepsna apimtos zonos plitimą ir trukdė gaisrininkų darbui. Viso per naktį nuo vasario 13 iki 14 ant Drezdeno buvo numesta beveik 1 500 tonų fugasinių ir 1 200 tonų padegamųjų bombų. Ant miesto buvo numesta 650 tūkstančiai padegamųjų bombų! Kilęs ugnies tornado buvo matomas 200 mylių atstumu. Tai buvo ne paskutinis smūgis. Vasario 14 dienos ryte į orą pakilo 450 bombonešių. Juos dengė 72 naikintuvai. 12 valandą 12 minučių ant miesto pasipylė bombos. Smūgis užtruko 11 minučių. Per tą laiką buvo numesta 500 tonų fugasinių ir 300 tonų padegamųjų bombų. Po to 37 palydos naikintuvai pradėjo apšaudyti kelius vedančius iš miesto, kurie buvo užpildytus pabėgėlių.

Bombardavimų rezultatai

Miesto pramonė nukentėjo silpnai. Iš stambių gamyklų tiktai optinių prietaisų gamykla nukentėjo rimtai. Pagal miesto policijos viršininko pranešimą, pilnas atstatymas visų pramoninių įmonių buvo numatomas per tris-šešias savaites. Geležinkelio tinklas nukentėjo dar mažiau. Jau vasario 15 dieną per Drezdeną pradėjo važiuoti traukiniai. Žymiai stipriau nukentėjo civiliniai statiniai. Iš 35,5 tūkstančių miesto namų buvo sugriauti arba rimtai nukentėjo 7,5 tūkstančio. Buvo sugriauti dešimtys bankų pastatų, draudimo kompanijų, universitetas, šimtai parduotuvių. Sugriauta didelis kiekis architektūros paminklų. Pagal pačius kukliausius istorikų apskaičiavimus žuvo apie 25 tūkstančiai žmonių. Tikslaus žuvusiųjų skaičiaus niekas nežino, nes dauguma žmonių buvo palaidoti po nuolaužomis nugriuvusių namų arba sudegė ugnies tornado. Iškart po bombardavimo Gebelsas kalbėjo apie 200 tūkstančių žuvusių. Anglų istoriko Deivido Irvingo nuomone žuvo 135 tūkstančiai žmonių. Šį skaičių nurodo ir 1977 metų laidos Tarybinė karinė enciklopedija.