E.Macron'as: Į mentalinę vergovę patekusi pedofilijos auka nori būti Prancūzijos prezidentu?

Autorius: Blogeris Zeppelinusas Šaltinis: https://www.facebook.com/photo... 2017-02-14 09:08:34, skaitė 5016, komentavo 1

E.Macron'as: Tolerantiškos spaudos pastangomis lipdomas naujasis Obama. Į mentalinę vergovę patekusi pedofilijos auka nori būti Prancūzijos prezidentu?

Panašu, kad mūsų spauda bando per šiaudą išpūsti naują prancūzišką varlę iki Europos gelbėtojo dydžio. Žlugus dešiniojo kandidato Filono viltims būsimuose Prancūzijos Prezidento rinkimuose, spauda stvėrėsi šiaudo.

Dabar jų naujas idealas - riteris sindinčiais šarvais ant balto žirgo, kuris nukirs galvą LePen slibinui - Emmanuel'is Macron'as!

Keistokas personažas, atvirai sakant. Prisistato, kaip leftistas ir liberalas, eurofilas ir federalistas, atvirų sienų ir masinės imigracijos bei pabėgėlių įsileidimo šalininkas.

Pagal biografiją - tipinis auksinio jaunimėlio atstovas, užaugęs be jokių rūpesčių pasiturinčių profesorių medikų šeimoje, pabaigęs elitinius mokslus ir 35-rių tapęs jauniausiu finansų ministru Prancūzijos istorijoje.

Vienintelė kontroversija, neduodanti ramybės spaudai - jo šeimos kūrimo ir šeimyninio gyvenimo aplinkybės. Kurios išties sukelia minčių.

Su savo žmona Emmanuelis susipažino, kai jam buvo 15, o jai 39 metai.

Brigitte buvo jo mokytoja vidurinėje mokykloje. Solidi ištekėjusi matrona su trim vaikais, kurie buvo Emmanuelio bendraamžiais. Pasakojama, kad ji vedė dramos pamokas vakarais ir ruošė jaunąjį paauglį spektakliams. Ten ir užsimezgė jų meilės istorija.

Kaip ten bebūtų, už tokius mokytojų ir vaikų santykius JAV ne mažiau, kaip dešimčiai metų sodina. Bet Prancūzija - ne JAV, čia kitoks požiūris į pedofilija ir vaikų tvirkinimą.

Vėliau Brigitte išsiskyrė su vyru ir apsigyveno su 24 metais jaunesniu Emmanueliu. Nuosavų vaikų jie neturi, kas ir nenuostabu, atsižvelgiant į garbų nuotakos amžių, užtat jaunavedis aktyviai atlieka senelio vaidmenį ir popina žmonos anūkus. Kurių jos trys vaikai užgyveno net šešis!

Vienžo, tikra šeimyninės laimės idilija.

Rašoma, kad saugodamas šeimyninę laimę Emmanuelis Macronas net padavė į teismą už seksualinį priekabiavimą vieną jauną ir žavią bendradarbę, kurį pasitikėdama savo jėgomis pabandė nuvilioti gražuolį bankininką nuo jo garbios žmonos.

Pikti liežuviai Prancūzijos parlamente šneka, kad visas šis matriarchato anturažas tėra elementari kriptogėjaus priedanga.

Neva, situacija analogiška, kaip su kitos garbios matronos iš Rusijos - Alos Pugačiovos vyrais. Visais tais kirkorovais, galkinais ir co. Kurie irgi tinka matronai į vaikus pagal amžių ir mėgsta bovytis su jos anūkais.

Betgi, žvakės nelaikiau, spręsti nesiimu.

Vienok, personažas tas E.Makron'as išties keistas. Bent jau vyro akimis.

Nežinau, ką mūsų moterys apie tokius mano?

Spauda rašo, kad Prancūzijos moterys alpsta nuo to Macrono grožio bei žavesio ir kad joms itin imponuoja jo ištikimybė pensijinio amžiaus žmonai ir jos anūkams. Žiū, kartu su gėjais dar tikrai išrinks tokį žavuolį.

---
Andrius Švarplys

Įdomus LRT reportažėlis. Medžiagos prisirankiota užsienio spaudoje, bet subalansuota Lietuvos auditorijai.

Užtenka šių trijų sakinių, kad atpažintum įvaizdžio kūrimo dirbtinumą. Atpažintum stilių, apie kurį liaudyje sakoma – šakėmis ant vandens rašytas:

„Buvęs viršininkas Rotšildų banke liepė nebeieškoti darbo, nes jam padarė įspūdį ypatingi E. Macrono intelektualiniai gebėjimai ir emocinis kontaktas su žmonėmis. Viešai korektiškas žmogus daug sau leidžiančių viešų asmenų epochoje. Į taksistą besikreipiantis taip pat kaip ir į profesorių, prisimena bendrakursis“.

Gal dar atsiras ir kaimynas, kuris prieš 20 metų išvedė pavedžioti šuniuką kartu su Macronu ir buvo priverstas įsitikinti jo padorumu? :)

Jo įsteigto judėjimo tikslas „skelbė E. Macronas, buvo išeiti iš tradicinės kairės–dešinės pasidalijimo Prancūzijoje“ – triušis iš skrybėlės, idėja apie nieką. Kai Vakarų pasaulyje tik stiprėja dešinės–kairės skirtis, čia prikeliama jau prieš gerus 20 metų neoliberalų populiarinta „trečiojo kelio“ idėja, kuri reiškė ne ką kitą kaip neoliberalistinių interesų kitokį pavadinimą.

Šis Prancūzijos "Obama" tampa paskutiniu FRA establishmento šiaudu sustabdyti Le Penn, po to kai F.Fillonas susimovė su žmonos ir vaikų įdarbinimu.

Ir žinoma, prieš jį jau pradedamas puolimas. Ir žinoma, tai daro Rusija J.Assange‘o rankomis. (Čia Lietuvos auditorijai).

O šiaip tai niekas taip akivaizdžiai neparodo su kokio masto partinės sistemos krize susiduria Vakarų šalys kaip tai, kad antroje didžiausioje ES valstybėje Prezidento rinkimu favoritu yra laikomas asmuo, kurio įsteigtas politinis judėjimas neskaičiuoja nė vienerių metų (įkurtas 2016m. balandį).

Anksčiau visą laiką tokius reiškinius vadindavo populistiniais judėjimais. Bet tik ne šį kartą.