Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://lebionka.blogspot.lt/20... 2016-12-30 12:04:07, skaitė 2629, komentavo 1
Kodėl tiek daug asmenų, keliančių grėsmę saugumui, laisvai keliauja po Europos Sąjungą?
Po siaubingo teroro akto Kalėdų mugėje Berlyne vokiečiams su visu aštrumu iškilo klausimas, kodėl teroristai gali laisvai keliauti po Europos Sąjungą?
Mūsų valdžia mus ramina, kad ji kontroliuoja į Lietuvą vežamus „pabėgėlius“, gali užtikrinti mūsų saugumą, bet, kaip seka iš Ronen Strenkestraipsnio Suddeutsche Zeitung, paskelbto gruodžio 27 dieną, tokie tvirtinimai neturi jokio pagrindo, nes ES viešpatauja visiškas „pabėgėlių“ kontrolės chaosas.
„Kaip įvyko, kad Vokietijos gatvėse tiek daug islamistų, keliančių grėsmę, bent nieko negalima padaryti?“ „Kaip sukontroliuoti islamistus, kurie kelia pavojų?“ - klausia straipsnio autorius ir bando pasiaiškinti šią aktualią problemą giliau.
Ronen Strenke žodžiais, į šį klausimą Federalinis kriminalistikos skyrius atsako taip:
„Kada specialiosios tarnybos kalba apie asmenis, kurie kelia grėsmę, tada jos kalba būtent apie tuos, kurie yra potencialių teroristų sąrašuose, ir nieko daugiau. Teritorinės kriminalinės policijos žinybos savarankiškai sprendžia, ką įtraukti į šį sąrašą, nėra jokio juridinio vertinimo ir juridinio patikrinimo.“
Šiuo metu Vokietijoje laisvėje yra 200 asmenų, keliančių grėsmę. Tam. Kad juos sulaikyti reikalingas aiškus juridinis pagrindas.
Pagal Ženevos pabėgėlių konvenciją, pabėgėliais praranda apsaugą, jeigu sukelia pavojų saugumui jų buvimo šalyje. 33 punktas sako, kad pabėgėlis negali pretenduoti į apsaugą, jeigu jis yra grėsmė šalies saugumui, kurioje jis yra, arba kaip grėsmė šios valstybės bendruomenei, nes buvo nuteistas už nusikaltimą ar dėl sunkaus įstatymų pažeidimo.
Kodėl Vokietijos specialiosios tarnybos nežinojo Berlyno teroristo tunisiečio Amri istorijos?
Daug metų ES politikai kalba apie pagerinimą apsikeitimo duomenimis apie nusikaltėlius Europoje, bet nepaisant to Vokietijos specialiosios tarnybos nieko nežinojo apie kriminalinę ir radikaliąją Aniso Amri istoriją Italijoje.
Pasirodo, kad po teroro aktų Briuselyje kovo mėnesį, vis dar nėra įpareigojimo ES valstybėms-narėms perduoti duomenis apie nuteistus nusikaltėlius, koks buvo Amri, į Interpolo informacinę sistemą. Taip pat nėra įpareigojimo įnešti duomenis apie pavojingus asmenis į Šengeno informacinę sistemą. Ir net jeigu Italija patalpino Amri nuosprendį (keturi metai nelaisvės dėl padegimo) į Europolo bazę, nagrinėdamos prašymus dėl prieglobsčio suteikimo Vokietijos tarnybos dažnai patikrina tiktai vidinę duomenų bazę ir muitinės tarnybos informaciją.