Pažaboti Putino nepavyko

Autorius: Ričardas Veicas Šaltinis: http://www.sarmatas.lt/01/paza... 2015-01-04 11:53:42, skaitė 5741, komentavo 1

(Richard Weitz „Project Syndicate“, JAV)

Po Rusijos įvykdytos praėjusią vasarą Krymo aneksijos Vakarai savo santykiuose su Rusija remiasi ekonominių sankcijų ir tarptautinės izoliacijos strategija, siekdami priversti Kremlių nutraukti paramos tiekimą sukilėliams Rytų Ukrainoje. Tačiau visa eilė Putino diplomatinių pasiekimų, iš dalies santykiuose su Iranu, Šiaurės Korėja ir Pakistanu labai sumenkino šios strategijos efektyvumą.

Pažaboti Putino nepavyko ir jis ėmėsi svarbių iniciatyvų santykiuose su šalimis, kurios kelia didelį nerimą Vakarams saugumo situacijos klausimais. Buvo aktyvuotas diplomatinių svertų naudojimas labai svarbaus partnerio – Kinijos atžvilgiu. Kaip pareiškė Putinas savo neseniai vykusiame interviu, jos (Kinijos) vyriausybė laiko savo pareiga pasirūpinti tuo, kad Rusija nebūtų izoliuota už naujos „geležinės uždangos“.

Kremlius sukūrė bendrą banką su Iranu, kas duoda galimybė rusų kompanijoms plėsti dvišalius santykius nenaudojant užsienio valiutos ir nesirūpinant Vakarų sankcijų poveikiu. Šio susitarimo pagrindu, vasarą buvo pasirašytas naujas susitarimas „nafta už prekes“, kurio dėka Rusija galės keisti savo pačios produkciją į kasdienį 500 tūkstančių barelių iranietiškos naftos tiekimą.

Vystomas ir dvišalis bendradarbiavimas saugumo klausimais: Rusijos karinis jūrų laivynas vykdė bendrus trijų dienų mokymus su Irano KJL Kaspijos jūroje. Žlugo Vakarų bandymai sugadinti Rusijos santykius su Iranu, nekalbant jau apie Rusijos sąjungininkę Viduriniuose Rytuose – Siriją.

Papildomai, Rusija pasirašė susitarimą, jog rusiškosios įmonės tampa pagrindiniais Irano partneriais taikaus atominės energijos pritaikymo srityje, net tuo atveju, jei Vakarai sumažintų sankcijas Iranui. Atitinkamai šiam susitarimui, Rusija padės Iranui pastatyti mažiausiai du branduolinius reaktorius, su galimybe šį skaičių padidinti iki aštuonių reaktorių.

Naujieji reaktoriai, kaip ir pirmasis Rusijos pastatytas Irane branduolinis reaktorius Bušere (Bushehr), bus reguliariai kontroliuojami Tarptautinės branduolines energetikos agentūros ir naudos tik rusiškos gamybos branduolinį kurą. Šis branduolinis kuras bus grąžinamas Rusijai saugojimui, siekiant užkardyti galimybę vystyti nuosavas pavojingas branduolines technologijas Irane. Tuo pačiu Rusija sutiko vykdyti Irano ekspertų branduolinės energetikos srityje apmokymus ir gali leisti Iranui gaminti kai kuriuos branduolinio kuro urano strypų komponentus.

Šiaurės Korėjoje rusų diplomatija pasiekė įspūdingų rezultatų. Praėjusią vasarą Putinas dovanojo Šiaurės Korėjai jos skolą TSRS lygią 11 milijardų JAV dolerių. Buvo paskelbta, kad likęs milijardas dolerių skolos bus panaudotas programai „pagalba skolos sąskaita“, sveikatos apsaugos, energetikos ir švietimo projektų finansavimui.

Tai atveria plačias galimybes naujų bendradarbiavimo projektų ir dvipusių bei regioninių investicijų augimui. Konkrečiai, rusų įmonės planuoja padėti perstatyti Šiaurės Korėjos geležinkelių tinklą mainais į leidimą išgauti neeksploatuojamus naudingųjų iškasenų išteklius.

Rusija šiais metais priėmė pas save daugiau aukštų Šiaurės Korėjos vadovų, nei bet kuri kita pasaulio šalis. Jų tarpe ir specialų pasiuntinį nepaliekantį šalies teritorijos Kim Čen Iną (Kim Jong Un), aukštą valdančiosios Darbo Partijos vadovą Coj Rion He (Choe Ryong hae), kuris praleido Rusijoje visą savaitę, susitikinėdamas su politiniais ir ekonominiais Rusijos vadovais. Oficialūs rusų asmenys faktiškai patvirtino, kad Putinas gali tapti pirmuoju valstybės vadovu susitikimui su Kimu, kuris nori pagilinti ryšius su Rusija, kad kompensuoti savo blogėjančius santykius su Kinija.

Lapkritis tapo sėkmingu mėnesiu Rusijos diplomatijai Pakistane. Gynybos ministras Sergejus Šoigu – pirmasis Rusijos gynybos ministras, aplankęs Pakistaną nuo 1969 -ųjų. Savo buvimo Islamabade metu, Šoigu ir Pakistano premjeras Navaz Šarifas pasirašė beprecedentinį susitarimą, kuris leidžia vykdyti bendrus karinius mokymus, abipusius karinių jūrų pajėgų apsilankymus, o taip pat vykdyti plataus masto dialogus regioninio saugumo klausimais.

Dar daugiau, Kremliui pavyko suminkštinti Pakistano priešpriešą jo įstojimo į Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos pilnateisius narius, į kurią įeina Kinija, Kazachstanas, Kirgizija, Rusija,, Tadžikistanas ir Uzbekistanas. Ir, Rusijos vyriausybė sutiko parduoti Pakistanui 20 sunkiųjų atakuojančių sraigtasparnių Mi-35, kovai su terorizmu ir narkotikų transportavimu.

Iki dabartinio meto Rusija susilaikydavo nuo šiuolaikinės karo technikos pardavimo Pakistanui, kad nebloginti savo santykių su Indija. Bet, vis stiprėjant strateginiams santykiams su Indija, net iki bendro, rusiškos ginkluotės pirkimo ir tiekimo Afganistano vyriausybei mechanizmo sukūrimo, Putinas pasiekė pasitikėjimo stiprinant bendradarbiavimą su Pakistanu. Pranešimai apie keletą naujų dvipusių sandėrių Putino vizito į Indiją metu patvirtina, jog toks pasitikėjimas savimi turi pagrindą.

Visi šie veiksmai gali sustiprinti Rusijos poziciją tarpusavio santykiuose su Kinija, kadangi pastaroji suinteresuota didinti savo įtaką Irane, Šiaurės Korėjoje ir Pakistane, ir išradingai naudojasi Rusijos izoliacija. Kiniją vilioji milžiniškos Rusijos dujų atsargos, ir tai įtakojo, po sudėtingų derybų, dvipusio susitarimo apie dujų Kinijai tiekimą 30 metų, už bendrą sumą lygią 400 milijardų JAV dolerių, pasirašymą.

Suteikdama pagrindinėms regiono šalims alternatyvą, kuri leidžia nepasiduoti JAV spaudimui tokiais klausimais, kaip branduolinės energetikos neplatinimas ar kova su terorizmu, Rusija savo šiais veiksmais gerokai apsunkino JAV diplomatinius žingsnius.

Nors Putinas ir neperžengė tarptautinio konsensuso ribų šių problemų sprendimo būdų klausimais, tačiau jis gali pasipriešinti jų sprendimo progresui, kad priversti JAV pakeisti savo poziciją Ukrainos, Sirijos ir kitų šalių atžvilgiu. Pasekoje, pavojinga situacija globalaus saugumo klausimais gali tapti dar sudėtingesne.