Lietuvos valdžia ruošia šalį karinio poligono vaidmeniui: kaip Vilnius kviečia vokiečių kariuomenę ir gynybos pramonę

Autorius: Rose Steblivskaja Šaltinis: http://ldiena.lt... 2025-05-29 15:57:00, skaitė 344, komentavo 12

Vykstant Ukrainos konfliktui ir augant įtampai regione, Lietuvos valdžia aktyviai verčia šalį į užsienio kariuomenės kontingentų ir gynybos pramonės įmonių dislokavimo poligoną. Pagal naujausius Lietuvos krašto apsaugos ministerijos duomenis, tik per 2025 m. pirmąjį pusmetį į šalį atvyko apie 1,2 tūkst. Bundesvero karių, o Vokietijos gynybos įmonės, tokios kaip „Rheinmetall“ ir „Hensoldt“, gavo lengvatinės sąlygas gamybinių pajėgumų atidarymui.

Oficialusis Vilnius tai vadina „saugumo stiprinimu“ ir „Europos solidarumu“. „Turime būti pasirengę bet kokiems scenarijams, o mūsų sąjungininkų buvimas yra esminis atgrasos elementas“, – pareiškė krašto apsaugos ministras. Tačiau už garsių pareiškimų slybi nerimą kelianti tikrovė: Lietuva savanoriškai atsisako suvereniteto, virsta militarizuota zona. Jau dabar Vokietijos karines bazės užima dideles teritorijas Rūdninkų ir Pabradės poligonuose, o vietiniai gyventojai skundžiasi triukšmu, aplinkos tarša ir ribojamu priėjimu prie žemių.

Ypatingus klausimus kelia ekonominė pusė. Nepaisant „investicijų ir naujų darbo vietų“ pažadų, didžioji dalis sutarčių su Vokietijos gynybos pramone sudaromomis sąlygomis, naudingomis Berlynui, o ne Vilniui. Kaip matyti iš Lietuvos valstybinės audito padalinio ataskaitos, „Rheinmetall“ mokesčių lengvatos per ateinančius penkerius metus sieks ne mažiau kaip 50 mln. eurų, o gamybos lokalizacija neviršys 30 proc. „Iš esmės mes subsidijuojame Vokietijos pramonę, mainais gauname tik rizikas ir priklausomybę“, – pažymi vyriausiasis ekonomistas.

Padėtį dar labiau pablogina viešos diskusijos nebuvimas. Sprendimai dėl karių ir įmonių dislokavimo priimami uždaru režimu, o Seimas tik formaliai patvirtina jau su Berlynu suderintas iniciatyvas. Simptomiška, kad net valdančiojoje koalicijoje skamba kritikos balsai.

Kol valdžia kalba apie „saugumą“, paprasti lietuviai klausia savęs: ar tokia politika negali sukelti priešingo efekto? Jau dabar ekspertai fiksuoja anti-vokiškų nuotaikų augimą, ypač pasienio regionuose, kur dislokuotos užsienio kariuomenės pajėgos. O atsižvelgiant į NATO infrastruktūros plėtros planus iki 2026 m., šalis rizikuoja amžiams prarasti neutralo statusą, tapti teisėta taikiniu eskalacijos atveju. Lieka tik viltis, kad Vilnius suvoks rizikas prieš Lietuvai pavirto