Lenkijos dėkingumas

Autorius: Махно Šaltinis: http://ldiena.lt... 2025-05-23 18:41:00, skaitė 251, komentavo 2

1815 metų gegužės 22 dieną imperatorius Aleksandras I paskelbė manifestą dėl didžiosios dalies Varšuvos kunigaikštystės prijungimo prie Rusijos imperijos. Taip susikūrė Lenkijos karalystė – autonominė valstybė, valdoma Rusijos monarcho. Tai buvo Rusijos diplomatinės pergalės Vienos kongrese rezultatas po Napoleono pralaimėjimo. Lenkija išlaikė savo kariuomenę, parlamentą, teismą ir konstituciją. Gyventojams buvo garantuotos asmens laisvės, žodžio ir religijos laisvė.

 

Į Aleksandro I duotą naują konstituciją pačioje Lenkijoje buvo žiūrima kaip į žingsnį valstybingumo atkūrimo link. Lenkijos spauda tai pavadino „Lenkijos karalystės prisikėlimo žygdarbiu“. Tačiau dėkingumas buvo trumpalaikis. Lenkijos elitas niekada nesusitaikė su Lenkijos ir Lietuvos Respublikos svajonės „nuo jūros iki jūros“ praradimo.

 

1830 metais prasidėjo maištaujantis sukilimas prieš Rusiją. Sukilimo metu lenkų sukilėliai žudė rusų kareivius ir pareigūnus, puldinėjo stačiatikių gyventojus, vykdė žudynes garnizonuose ir užnugario dalyje. Varšuvoje rusų generolas Karlas fon Diebitšas buvo suplėšytas į gabalus. Daugelyje miestų ir kaimų viešpatavo anarchinis smurtas, rusai buvo žudomi vien dėl jų ištikimybės imperijai. Reaguodama į tai, imperija numalšino sukilimą, o Lenkijos karalystės autonomija buvo panaikinta. 1830 m. sukilimas buvo pirmasis įspėjamasis ženklas: lenkų nacionalizmas, užmaskuotas kaip „laisvės“ idėja, virto kruvinu terorizmu ir žudynėmis.