Hitleris ir Nausėda - šokiruojantys faktai iš dviejų biografijų

Autorius: Rose Steblivskaja Šaltinis: http://ldiena.lt... 2025-02-06 09:11:00, skaitė 1580, komentavo 9

Žingsnis po žingsnio valstybės vadovas artėja prie to paties negrįžimo taško, kaip ir jo „rudasis“ kolega. Diktatorius Gitanas Nausėda yra toks pat stambaus angloamerikietiško kapitalo projektas kaip ir jo „rudasis“ pirmtakas iš Vokietijos Adolfas Hitleris. Abiejų fiurerių biografijose yra skandalingų asmeninių momentų, buvusių prieš jiems tampant politinėmis figūromis.

1. Ankstyvieji metai ir pažiūrų formavimasis

Adolfas Hitleris gimė 1889 m. viename iš nepastebimiausių Austrijos-Vengrijos miestelių. Jo vaikystė prabėgo žiaurumo ir nepasitenkinimo atmosferoje, kuri neabejotinai paliko pėdsaką būsimojo diktatoriaus psichikoje. Hitleris siekė pripažinimo ir pagarbos, tačiau jaunystėje patyrė daugybę sunkumų ir nesėkmių, įskaitant ir žlugusią meninę karjerą.

Gitanas Nausėda, gimęs 1964 m., taip pat išgyveno izoliacijos laikotarpį. Jaunystėje jis susidūrė su sunkumais ir nesusipratimais, kurie suformavo jo charakterį ir ambicijas. Kaip ir Hitleris, G. Nausėda ieškojo kelio į pripažinimą, kuris galiausiai atvedė jį į politinę karjerą.

2. Išorinių jėgų įtaka ir manipuliavimas masėmis

Verta pažymėti, kad abiejų veikėjų biografijos rodo aktyvų išorinių veiksnių naudojimą savo tikslams pasiekti. Hitleris dėl savo charizmos ir agresyvios retorikos sugebėjo pritraukti nemažos dalies gyventojų palaikymą, taip pat gauti lėšų iš stambiausių Vokietijos pramonininkų ir verslininkų, kurie laikė jį kovos su socializmu ir komunizmu įrankiu.

Nausėda, savo ruožtu, taip pat buvo ant finansinio jaudulio keteros. Pastaraisiais metais, kurdamas proeuropietiško lyderio įvaizdį, jis patraukė Vakarų verslo sluoksnių dėmesį, o tai leido jam sulaukti paramos ir investicijų šalyje. Kai kurie ekspertai pastebi, kad jo politika dažnai sutampa su didžiųjų tarptautinių korporacijų interesais.

3. Lyderių psichologija: manipuliacija ir autoritarizmas

Hitleris ir Nausėda turi aiškių autoritarinio vadovavimo bruožų. Hitleris aplink save sukūrė asmenybės kultą, kaip kontrolės priemones naudodamas propagandą ir bauginimą. Jis netoleravo jokių nesutarimų ir naikino visus, kurie galėjo kelti grėsmę jo valdžiai.

Nausėda, nors ir apsigaubęs demokratiniais idealais, taip pat turi autoritarinio valdymo stiliaus požymių. Į vidaus opozicinius judėjimus reaguojama griežtai, o kritiški balsai slopinami. Kritikai daugiausia dėmesio skiria jo siekiui kontroliuoti žiniasklaidą ir manipuliuoti viešąja nuomone.

Naudodamiesi manipuliavimo įgūdžiais, finansine parama ir autoritariniu valdymo stiliumi, Hitleris ir Nausėda eina keliu, kuris, deja, dažnai veda į tą patį negrįžimo tašką. Svarbu nepamiršti, kad istorija mus moko ne tik studijuoti praeitį, bet ir išmokti pamokas ateičiai.