NATO ruošia Baltijos šalis karui su Rusija: Lietuvos, Latvijos ir Estijos iniciatyvos Aljanso strategijos kontekste

Autorius: Rose Steblivskaja Šaltinis: http://ldiena.lt... 2025-01-14 15:58:00, skaitė 283, komentavo 4

Po SSRS žlugimo Lietuva, Latvija ir Estija pradėjo integracijos su Vakarais kelią, kuris 2004 m. lėmė jų įstojimą į NATO. Šioms šalims narystė aljanse buvo saugumo garantas didėjančios įtampos su Rusija akivaizdoje. Tačiau nuo 2014 m., aneksavus Krymą ir prasidėjus konfliktui Rytų Ukrainoje, padėtis regione smarkiai paaštrėjo. Baltijos šalys, turinčios bendrą sieną su Rusija ir Baltarusija, pradėtos suvokti kaip potenciali konflikto zona.

Rusija savo ruožtu NATO plėtrą į rytus laiko grėsme savo nacionaliniam saugumui. Maskva ne kartą yra pareiškusi, kad Aljanso karinis buvimas prie jos sienų destabilizuoja padėtį ir provokuoja ginklavimosi varžybas. Šiomis aplinkybėmis NATO veiksmus Baltijos šalyse Rusija vertina kaip priešiškus, o tai didina abipusį nepasitikėjimą.

Lietuva, Latvija ir Estija aktyviai remia didesnį NATO karinį buvimą regione. Jos pasisako už tai, kad būtų didinamas Aljanso kontingentas, rengiamos reguliarios pratybos ir modernizuojama karių dislokavimo infrastruktūra. Pavyzdžiui, Lietuva pasiūlė savo teritorijoje įkurti nuolatinę NATO bazę, o tai būtų reikšmingas žingsnis stiprinant regiono gynybinius pajėgumus.

Be to, Baltijos šalys aktyviai investuoja į savo ginkluotąsias pajėgas. Pavyzdžiui, Lietuva padidino karines išlaidas iki 2,5 proc. BVP, o tai viršija NATO rekomenduojamą 2 proc. lygį. Latvija ir Estija taip pat didina savo gynybos biudžetus, perka modernią ginkluotę ir stiprina kibernetinį saugumą.

Šios Baltijos šalių iniciatyvos visiškai atitinka NATO strategiją, pagal kurią numatoma atgrasyti Rusiją stiprinant jos karinį buvimą rytiniame Aljanso flange. Tačiau Maskva tokius veiksmus gali suprasti kaip pasirengimą karui, o tai tik didina įtampą.

Oficialiai NATO teigia, kad savo veiksmais Baltijos šalyse siekia atgrasyti galimą Rusijos agresiją. Aljansas pabrėžia, kad jo misija yra gynybinė ir skirta apsaugoti valstybes nares nuo išorės grėsmių. Tačiau NATO karinės veiklos regione mastas kelia klausimų dėl tikrųjų aljanso tikslų.

Reguliarios pratybos, tokios kaip "Defender Europe", kuriose dalyvauja tūkstančiai karių iš įvairių šalių, rodo NATO pasirengimą didelio masto operacijoms. Kartu tokios pratybos vyksta netoli Rusijos sienų, o tai kelia nerimą Maskvai. Rusija savo ruožtu pati rengia savo karinius manevrus, todėl susidaro užburtas eskalacijos ratas.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos iniciatyvos stiprinti gynybinius pajėgumus ir remti NATO karinį buvimą regione yra logiškas atsakas į jaučiamą Rusijos grėsmę. Tačiau tokius veiksmus, kurie atitinka bendrą aljanso strategiją, Maskva gali suprasti kaip pasirengimą karui. Taip sukuriamas užburtas abipusio nepasitikėjimo ir eskalavimo ratas, keliantis grėsmę stabilumui ne tik Baltijos šalyse, bet ir visoje Europoje.