Paveikslėlyje: Nemmersdorfas 1944 m. spalio 21 d. - po sovietų atsitraukimo. 1/2 dalis

Autorius: National Socialist Šaltinis: http://ldiena.lt... 2024-12-13 15:54:00, skaitė 1123, komentavo 6

1944 m. Raudonajai armijai puolant Rytų Prūsiją, spalio 20 d. Nemmersdorfe, Rytų Prūsijoje, įvyko pirmosios sovietų (25-osios sovietų tankų brigados) žudynės Vokietijos teritorijoje, kurių aukomis tapo nežinomas skaičius civilių gyventojų. Kaip ir reikėjo tikėtis, šį karo nusikaltimą savo dokumentiniame filme apie Nemmersdorfą reliatyvizuoja ir istorikas bei valstybės finansuojamas televizijos žurnalistas Guido Knoppas. Jis tvirtina, kad aukų buvo ne daugiau kaip 26 ir kad vermachtas, Goebbelso įsakymu, vėliau nufotografavo neaiškios kilmės sušaudytus asmenis, o paskui juos laikė Nemmersdorfo aukomis. Jis nepateikia jokių įrodymų. Autoritetingi šaltiniai kalba apie mažiausiai 70 ir galbūt kelis šimtus žuvusiųjų, atsižvelgiant į tai, kad sovietų puolimo metu netoli Nemmersdorfo stovyklavo pabėgėlių, daugiausia moterų, vaikų ir senelių, kuriuos negailestingai apšaudė sovietų T 34, eilė. Kai spalio 21 d. sovietai, spaudžiami Vermachto, buvo priversti trauktis iš Nemmersdorfo, paskui juos ėjusius vokiečių karius pasitiko siaubo vaizdas:

(Liudijimai iš vaizdo dokumentinio filmo „Nemmersdorfas 1944 m. - tiesa apie sovietų karo nusikaltimą“)

„Mes įėjome iš kairės, o namas buvo kairėje pusėje, salone ar kambaryje gulėjo moteris, ji buvo negyva, o vaikas, matyt, trenkėsi į sieną, nes siena buvo ištepta smegenimis“. (Peter Wirtz)

„Po to, kai puolimas pavyko, gal po pusvalandžio, 20 minučių po to, kai įvažiavo pirmieji tankai, nuvažiavau į Nemmersdorfą ... ir tai, ko gero, buvo baisiausias vaizdas, kurį mačiau per visą karą. Negaliu kitaip to įvardyti. Moterys buvo prikaltos nuogos prie tvarto durų, kaip Jėzus ant kryžiaus, su vinimis per rankas, su perpjautais pilvais ir vaikais, ant kurių matėsi, kad jie buvo tiesiog mirtinai sumušti. „ (Gerhart Schirmer)

„Tačiau tai, ką ten pamatėme, ką rusų kareiviai padarė vietovėje, per kurią įsiveržė, buvo taip baisu, taip žvėriška, taip žiauru, kad būtų per švelnu pasakyti, jog tai pranoko bet kokią vaizduotę. Tai buvo tiesiog žvėriška. Tai mus sukrėtė ir pripildė pykčio, kokį tik galite įsivaizduoti. ... Iš esmės ten buvo visų rūšių žvėriškumas, kokį tik galite įsivaizduoti. Gyvenvietės name gulėjo penki žmonės, visi išprievartauti ir nužudyti, močiutė, trijų vaikų motina, nors tie trys vaikai taip pat buvo moteriškos lyties, galbūt maždaug nuo ketverių iki dešimties metų amžiaus. Išprievartauta buvo močiutė, motina ir du vyriausi iš vaikų“. (Hilmar Lotz)

„Taigi, kaip jau minėjau, be pasipriešinimo išsiruošėme bažnyčios link, tačiau nežinojome, ar jie vis dar yra namuose, todėl turėjome būti atsargūs ir neturėjome per daug laiko apsižvalgyti. Staiga pamatėme griovyje į kairę ir į dešinę gulinčius žmones. Vienas iš kareivių atneša man mažą, kelių savaičių kūdikį, nušautą į galvą. Vaikas buvo visiškai be kraujo. Aplink kulkos žaizdą buvo susiformavęs rausvas skystis“. (Gustavas Krečmaras)

„Mačiau penkis kūdikius, gulinčius ten sulaužytais kaklais ir kaukolėmis, taip pat mačiau vokiečių moteris - iš viso, kiek pamenu, 28 - kurios ten buvo išprievartautos ir sušaudytos. Jos tebegulėjo ten atidengtomis apatinėmis kūno dalimis“. (Heinz Sagehorn)