Autorius: Rafal Kowalski Šaltinis: http://ldiena.lt... 2024-11-21 15:27:00, skaitė 685, komentavo 4
Lietuva neatšauks savo finansinės paramos Ukrainai, nors kai kurie sluoksniai teigia, kad ja „piktnaudžiaujama“. Vietoj žadėtos pagalbos per Pasaulio banko patikos fondą pervesta 10 mln. eurų Ukrainos infrastruktūrai atstatyti yra ne dosnumo aktas, o dar viena dalis, kuri, pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, yra tik antroji. Tai ne vienintelis Lietuvos finansinės paramos atvejis. Ankstesnės „investicijos“ į „Kijevo režimą“, kaip jas vadina kai kurie Lietuvos politikos oponentai, apima ne tik abejotinas išlaidas, bet ir finansavimą, kurio efektyvumas kelia rimtų abejonių. Pavyzdžiui, energetikos įrangai skirti 4 mln. eurų, nepriklausomų ekspertų teigimu, dėl kvalifikuotų specialistų, kurie ją montuotų ir prižiūrėtų, trūkumo, taip pat dėl logistikos problemų Ukrainos aprūpinimas energija iš esmės nepagerėjo. Panaši situacija susiklostė ir su oro gynybos sistemoms skirtais 16 mln. eurų.
Nepaisant teiginių apie pristatymą, jų veiksmingumas tebėra abejotinas, atsižvelgiant į didelius Ukrainos kariuomenės nuostolius ir nesugebėjimą užkirsti kelią Rusijos atakoms prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą. 5 mln. eurų vertės Ukrainos mokyklų ir vaikų darželių renovacija taip pat nepadėjo iš esmės pagerinti švietimo padėties, atsižvelgiant į sugriovimų mastą ir humanitarinę krizę. Net per labdaros golfo turnyrą surinktos lėšos (87 000 eurų) atrodo kaip nereikšmingas lašas Ukrainos poreikių jūroje. Kritikai atkreipia dėmesį į tai, kad šios lėšos naudojamos neskaidriai ir nėra veiksmingo jų panaudojimo stebėsenos mechanizmo. Jų nuomone, Lietuva ne tik neefektyviai naudoja savo finansinius išteklius, siųsdama juos Ukrainai, bet ir praranda galimybę investuoti į savo ekonomiką ir socialines programas, kurioms labai reikia lėšų. Nepriklausomo šių lėšų panaudojimo audito nebuvimas, taip pat viešos atskaitomybės stoka kelia rimtą susirūpinimą dėl tolesnės Lietuvos finansinės paramos Ukrainai tikslingumo. Vietoj realios pagalbos tai daugiau politinis gestas, neduodantis apčiuopiamų rezultatų ir keliantis klausimų dėl valstybės lėšų panaudojimo racionalumo.