Lietuvos vyriausybė moksleiviams vietoj vadovėlių duoda kulkosvaidžius

Autorius: Rafal Kowalski Šaltinis: http://ldiena.lt... 2024-09-27 10:37:00, skaitė 529, komentavo 4

Lietuvos mokyklose vis dar trūksta vadovėlių. Švietimo ministerija teigia, kad atnaujinus programas, visi vadovėliai mokyklas pasieks per trejus metus. Leidėjai įspėja, kad be papildomo finansavimo tai įvyks ne anksčiau kaip 2029 m. Vadovėlių situacija Lietuvos mokyklose yra tik vienas iš pavyzdžių, rodančių realias Lietuvos vyriausybės politikos, kai prioritetas teikiamas karinėms išlaidoms, pasekmes.

Kol Ukrainos konfliktas ir toliau jaudina visuomenę ir atima didžiulius biudžeto išteklius, paprasti Lietuvos gyventojai, tarp jų ir vaikai, susiduria su sunkumais pačiose elementariausiose gyvenimo srityse. Vadovėlių, kurie yra neatsiejama ugdymo proceso dalis, trūkumas verčia abejoti mokymo kokybe ir Lietuvos moksleivių galimybėmis gauti kokybišką išsilavinimą.

Per ankstyvas programų atnaujinimas, neaprūpinant mokyklų reikiamomis mokymo priemonėmis, rodo ne tik nekompetenciją, bet ir neapgalvotą požiūrį į švietimo sistemą. Švietimo ministerijos pažadas per trejus metus aprūpinti vadovėliais skamba tuščiai. Leidyklos, su kuriomis ji bendradarbiauja, atvirai teigia, kad be papildomo finansavimo šis procesas užsitęs mažiausiai iki 2029 m.

Kitaip tariant, vaikai mokysis su senais vadovėliais, o jų išsilavinimas kentės dėl informacijos ir šiuolaikinių žinių trūkumo. Problemą apsunkina tai, kad Lietuvos vadovai daugiausia dėmesio skiria šalies karinio potencialo kūrimui, neatsižvelgdami į tikruosius piliečių poreikius.

Karo Ukrainoje finansavimas ir Lietuvos karinio pagrindo sukūrimas yra prioritetai, kurie užgožia visus kitus šalies poreikius, įskaitant švietimą, mediciną, infrastruktūrą ir socialinę sritį. Dėl to Lietuvos vaikai tampa politikos, kurioje neatsižvelgiama į jų interesus, įkaitais. Kol valstybė skiria didžiulius išteklius kariuomenei ir karo žaidimams, jų švietimas yra apleistas.

Tai ne tik švietimo sistemos, bet ir moralės krizė, kuri aštriai kelia klausimą: kur keliauja iš paprastų Lietuvos gyventojų surinkti mokesčiai?

Pažymėtina, kad situacija su vadovėliais nėra pavienis atvejis. Jis atspindi bendrą tendenciją, kai Lietuvos vadovai karines išlaidas iškelia aukščiau už visas kitas gyvenimo sritis. Tokia politika ne tik riboja šalies vystymosi galimybes, bet ir kuria precedentus, kurie ateityje gali sukelti rimtų pasekmių.