Vokietija - sugedęs ES variklis

Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://lebionka.blogspot.com/2... 2024-09-10 19:05:00, skaitė 606, komentavo 3

Nerimą kelianti padėtis darbo rinkoje: vis daugiau bedarbių ir trumpalaikių darbuotojų, vis mažiau laisvų darbo vietų. Apie tai rašoma Vokietijos portale nius.de.

Per pastaruosius dvejus metus padėtis Vokietijos darbo rinkoje labai pablogėjo. Remiantis naujais Federalinės užimtumo agentūros darbo rinkos statistiniais duomenimis, rugpjūčio mėnesį nedarbas Vokietijoje toliau augo. Nedarbo lygis padidėjo nuo 5 proc. 2022 m. iki 6,1 proc. 2024 m. rugpjūčio mėn. Vokiečiams didelį nerimą kelia tai, kad mažėja laisvų darbo vietų, o tuo pat metu toliau didėja trumpalaikių darbuotojų skaičius.

Didėjantis nedarbas

Praėjusiais metais nedarbas išaugo 7 proc. ir tai reiškia, kad darbo neturi maždaug 176 000 žmonių daugiau nei prieš metus. Ypač nukentėjo jaunimas: per tą patį laikotarpį jaunimo nedarbas padidėjo 9 proc. ir šiuo metu jis paliečia 293 000 jaunesnių nei 25 metų jaunuolių. Tai rodo, kad dabartinis ekonomikos silpnumas ypač smarkiai paveikė jaunąją kartą.

Federalinės užimtumo agentūros statistiniai duomenys rodo, kad padėtis ypač dramatiška pramoniniuose Vokietijos pietuose ir pietvakariuose. Čia neproporcingai išaugo nedarbas, o tai dar labiau pablogino ir taip įtemptą padėtį.

Viešasis sektorius auga, pramonė praranda darbo vietų

Didžiausias darbo vietų mažėjimas taip pat fiksuojamas gamybos sektoriuje. Palyginti su praėjusiais metais, užimtumas apdirbamosios pramonės sektoriuje sumažėjo 61 500 darbo vietų, be to, darbo neteko dar 75 600 laikinųjų darbuotojų, kurių daugelis buvo įdarbinti apdirbamosios pramonės sektoriuje. Tai dar vienas Vokietijos deindustrializacijos požymis.

VW, BASF ar SAP: Vokietijoje masiškai atleidžiami darbuotojai beveik visuose pramonės sektoriuose, rašoma "Berliner Zeitung". 

„Volkswagen“ panaikinta darbo vietų garantija ir galimas gamyklų uždarymas Vokietijoje yra didelis smūgis maždaug 110 000 grupės darbuotojų. 

Ne tik „VW Group“, bet ir visa Vokietijos automobilių pramonė stengiasi išgyventi perėjimą prie akumuliatorinių transporto priemonių. Dar prieš tai, kai pirmadienį koncerno generalinis direktorius Oliveris Blume paskelbė apie galimą gamyklų uždarymą, tapo žinoma, kad iki 2025 m. pabaigos didžiausioje Europos elektrinių automobilių gamykloje Cvikau, taip pat priklausančioje „Volkswagen“, gali būti panaikinta daugiau kaip 1 000 darbo vietų, nes šiuo metu elektrinių automobilių paklausa yra labai maža.

Remiantis vadybos konsultantų Horváth atlikta pramonės įmonių vadovų apklausa, daugiau nei kas antra Vokietijos automobilių pramonės įmonė per ateinančius penkerius metus planuoja mažinti darbo vietų skaičių ir dėl to kuria darbo vietas užsienyje. Nuo 2018 m. pasiekto aukščiausio lygio automobilių sektoriuje užimtumas jau sumažėjo 6,5 proc. ir 2023 m. sieks 780 000 darbuotojų.

Tikėtina, kad šis skaičius dar labiau sumažės, nes užsienio ir visų pirma Kinijos konkurencija meta iššūkį Vokietijos automobilių gamintojams, o vis daugiau automobilių tiekėjų, tokių kaip „Recaro“, bankrutuoja. Continental, trečias pagal dydį Vokietijos tiekėjas, kurio metinė apyvarta siekia 41,4 mlrd. eurų, nusprendė pasitraukti iš automobilių dalių verslo ir susikoncentruoti ties padangomis. Visai neseniai apie etatų mažinimą paskelbė ir ilgametę patirtį turinti spaudos mašinų gamintoja iš Badeno-Viurtembergo „Schuler Group“. Dėl tebesitęsiančios krizės automobilių pramonėje nukentėjo 500 darbuotojų.

Panašios tendencijos jau kurį laiką pastebimos ir daug energijos naudojančiose pramonės šakose, pavyzdžiui, chemijos pramonėje. BASF, taupydama lėšas, masiškai mažina gamybą Liudvigshafene ir nuo šių metų panaikina mažiausiai 4 200 darbo vietų. Tuo pat metu Vokietijos chemijos milžinė investuoja dešimt milijardų eurų į naują gamyklą Kinijoje. Darbuotojų skaičiaus mažinimas taip pat gresia chemijos bendrovei „Covestro“. O specializuotų cheminių medžiagų grupė „Evonik“ planuoja panaikinti apie 2 000 darbo vietų, daugiausia Vokietijoje.

Programinės įrangos milžinė SAP nori panaikinti iki 10 000 darbo vietų, „Miele“ - apie 1 300 darbo vietų, o kitos pramonės milžinės, tokios kaip „Thyssenkrupp“ ir BASF, derasi su profesinėmis sąjungomis dėl dar neatskleisto atleidžiamų darbuotojų skaičiaus. Miunchene įsikūrusios programinės įrangos bendrovės „Personio“ atliktos apklausos duomenimis, 60 proc. darbdavių apskritai teigia, kad per ateinančius dvylika mėnesių planuoja atleisti darbuotojų. Užimtumo tyrimų instituto (IAB) direktorius Berndas Fitzenbergeris padėtį apibūdina kaip „labai nerimą keliančią“.

Dėl karo su Rusija Vokietija prarado pigius energijos šaltinius, kurie pabrango tris kartus, ir savo konkurencinį pranašumą. "ES varikliu" vadinta Vokietija pergyvena ne tik pramonės, bet ir imigracijos krizę.