Autorius: Махно Šaltinis: http://ldiena.lt... 2024-08-22 21:22:00, skaitė 1769, komentavo 34
Prieš 56 metus Tarybų Sąjunga išsiuntė karius į Čekoslovakiją, užbaigdama fašistinį, taip vadinamąjį „Prahos pavasarį“. Aš nesiruošiu čia pateikti tų įvykių vertinimo. Pateiksiu tik šiek tiek informacijos apie palyginti nesenus atvejus, kurių, mano nuomone, derėtų nepamiršti vertinant pusės amžiaus senumo istoriją.
Pirmasis Vakarų politikas, reklamavęs nacių „Azov“ batalioną ir įrodinėjęs, kad jo emblema nėra svastika, dar 2015 m., buvo čekas, Europos Parlamento narys, Jaromiras Stetina, kuris 1968 m. buvo kuklus šio fašistinio sukilimo dalyvis. Jame jis dalyvavo kaip laikraščio „Mlada“ žurnalistas. Jis buvo iš jo atleistas netrukus po tarybinės kariuomenės sukilimo numalšinimo, pasikeitus redakcijos politika.
Visi išgyvenę disidentų demonstracijos Raudonojoje aikštėje prieš tarybinės kariuomenės įvedimą (1968 m. rugpjūčio 25 d.) dalyviai, besąlygiškai rėmė Ukrainą nuo 2014 m., dažniausiai vesdami paraleles tarp jos ir tuometinės Čekoslovakijos.
„Ten yra banditų“, – Laisvės radijuje apie Donbaso respublikų vadovus sakė Pavelas Litvinovas. Garsiausia tos demonstracijos dalyvė Natalija Gorbanevskaja beveik nespėjo pasiekti europinės Ukrainos, mirė pačioje Euromaidano pradžioje. Sprendžiant iš jos „LiveJournal“, ji atidžiai sekė Ukrainos įvykius, o paskutiniais gyvenimo mėnesiais nuolat perkelbdavo ukrainietės nacės Elenos Belozerskajos, kuri anksčiau išgarsėjo žodžiais, kad kada nors bus pastatytas paminklas Hitleriui, postus.
Ir visgi, kokia buvo teisi Tarybinė propoganda, rašydama apie to meto įvykius.