Priešrinkiminė politinė anatomija

Autorius: Michailas Bugakovas Šaltinis: https://bugakovasblogas.wordpr... 2024-07-23 20:53:00, skaitė 1427, komentavo 8

Įdėmiai peržiūrėjau E. Vaitkaus 2-jų dalių interviu Mariui Jonaičiui. Viskas lyg ir logiška, ir suprantama. Mūsuose įprasta praktika, kai įvairūs politikai ir visuomenininkai tam, kad sudalyvauti rinkimuose pasirenka oficialiai įregistruotos politinės partijos“keltą“, kaip tai pavadino pats E. Vaitkus. Tokie, deja, Lietuvos įstatymai.

Žinoma, toliaregiškiau, mano galva, būtų burti įvairių politinių ir visuomeninių jėgų koaliciją, nepaisant 7% procentų rinkiminio barjero. Bet tam tikriausiai pritrūko ir išminties, ir laiko, ir resursų. Taigi, yra kaip yra.

Nors tai įvyko ir nevisai sąmoningai, nes iš pradžių buvo susitarta su kita partija, bet esamoje situacijoje visiškai natūralus atrodo „kelto“ rolėje Liaudies partijos variantas. Šiai dienai tai tikriausiai viena iš nedaugelio dar likusių nors ir ne įtakingų, bet vis dėlto realiai opozicinių nesisteminių oficialių politinių partijų. Su visais jai būdingais pliusais ir minusais.

Kiek rizikingas, bet irgi pagal šiandieninę situaciją gana pagrįstas atrodo ir E. Vaitkaus rinkiminis sąrašas. Kai kurie visuomenininkai suskubo jį kritikuoti pirmiausia dėl Z. Vaišvilos įtraukimo į E. Vaitkaus komandą. Ultimatyviai net skelbiama, kad balsuoti už Vaitkaus sąrašą bus tolygu A. Paleckio įkalinimo palaikymui. Tai visiškai perdėta ir asmeniškai angažuota pozicija, prasilenkianti su giluminiais politiniais mūsų šalies interesais šioje daug ką lemiančioje rinkiminėje kompanijoje.

Pirma. Kaip teisingai pastebėjo Marius Jonaitis viename savo komentare, Z. Vaišvila su dabartiniu A. Paleckio įkalinimu neturi nieko bendro. Taip, jis prisidėjo prie ankstesnės 2011 m. A. Paleckio bylos dėl jo garsios frazės apie sausio 13 įvykius. Ir jo poelgis apgailėtinas. Neaišku taip pat ar vėliau, kai A. Paleckis buvo suimtas dėl ,neva, „šnipinėjimo Rusijai“ ir pusantrų metų kalinamas vienutėje, Z. Vaišvilos parašas buvo tarp tų daugiau nei 50 signatarų bei Seimo narių, kurie kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, prašydami sušvelninti jam kardomąją priemonę? Bet kaip ten bebūtų, vis vien tai jau istorija ir vadovautis politikoje praeities nuoskaudomis reiškia pasmerkti save amžino politinio nevykėlio likimui, o bendrą reikalą - erozijai.

Antra. Pats A. Paleckis šioje vietoje demonstruoja derantį rimtam ir giliam politikui elgesį. Kaip žinia, per praėjusius prezidento rinkimus jis balsavo už E. Vaitkų. Ko gero net ir žinodamas, kad jam už nugaros per rinkiminę kompaniją šmėžavo ir patarinėjo būtent Z. Vaišvila. Gyvename pasaulyje, kuriame politika tampa nesantaikos ir kivirčų tarp įvairių žmonių, ne tik idėjinių oponentų, bet ir draugų, giminių ir net sutuoktinių, priežastimi. Bet asmeniškumai tinka tik politikavimui, o rimtoje politikoje niekada neduoda nieko gero. Tikras politikas visada į pirmą vietą iškelia bendro reikalo interesus, o ne praeities šešėlius, nesutarimus ar idėjinio plagiato atvejus.

Trečia. Pagaliau, kaip buvo teisingai pastebėta vienoje laidoje, A. Paleckis, kaip prigimtinis politinis inteligentas linkęs suteikti „antrą šansą“ kiekvienam žmogui. Eiti į priekį atsisukus veidu atgal neįmanoma. O ir pats žmogus gali evoliucionuoti ir jo požiūriai gali keistis. Bet jeigu jie keičiasi į diametraliai priešingą pusę, - tai ne asmenybės vystymasis, o jos degradavimas arba tiesiog politinis gudravimas. Dažniausiai – tai ir viena, ir kita. Ir čia be abejo, rizika visada yra. Bet kas nerizikuoja, tas nedalyvauja rinkimuose. Šia prasme net gerai, kad Vaišvila niekada netaps Paleckiu, o Paleckis - Vaišvila.

Juolab, kad šiame istoriniame etape tik plati politinė (bet ne ideologinė) koalicija gali kažką tai laimėti. Vaitkaus sąrašas tai visgi ne koalicija, o tiesiog… „sąrašas“, kuriame apstu įvairių veikėjų. Pažymėtina, kad rinkimams kuriasi kitokios koalicijos.

E. Vaitkaus interviu mane asmeniškai nustebino visiškai kitas dalykas. O būtent jo ketinimas dalyvauti vienmandatėje apygardoje Šalčininkuose. Ir kiek supratau, nesuderinus šio žingsnio su Lenkų rinkiminės akcijos lyderiu V. Tomaševskiu. Mano galva, tai arba grubi politinė asmeninė E. Vaitkaus klaida, kuri suteiks nemažai pasitenkinimo visai valdančiai klasei, arba kažkoks gudrus planas-chuliganas, siekiant kiek sumenkinti neišvengiamas oficiozinės propagandos atakas prieš E. Vaitkų. O gal tiesiog spontaniškas neapgalvotas sprendimas be jokių strateginių ir taktinių vingrybių?

Paties E. Vaitkaus argumentas, neva, „vienas vaikinas iš Šalčininkų jam pasakė...“,

neatrodo rimtai.

Bet kuriuo atveju, tokie žingsniai byloja apie E. Vaitkaus ir jo patarėjų (jeigu išvis tokie yra) nepakankamą įsigilinimą į esamą politinę situaciją, skubotai priimamus sprendimus bei nesugebėjimą išnaudoti visą opozicinį potencialą.

Kita vertus, jo sąrašo dalyvavimas rinkimuose – tai viena iš paskutiniųjų dar likusių galimybių kažką pakeisti teigiama linkme Lietuvos politiniame gyvenime. Nes adekvatesnės rinkimines programos, nei E. Vaitkaus programa, šiuose rinkimuose tiesiog nėra. Nors jai kiek ir trūksta socialinio jautrumo, kairiojo patriotinio nuoseklumo ir strateginės perspektyvos.

Tikriausiai realios ir giluminės liaudiškos politinės jėgos atsiradimui Lietuvoje dar nepribrendo laikas.