Autorius: Махно Šaltinis: http://ldiena.lt... 2024-06-14 21:15:00, skaitė 1426, komentavo 2
Ne tokia didelė ir pastebima istorija, bet iš esmės lygiai tokia pati – lenkų ir lietuvių santykiai. Daugelį metų atrodė, kad šimtmečių skirtumai tarp jų tapo istorija: bendras globėjas JAV asmenyje ir bendri Rytų politikos tikslai Baltarusijos „demokratizavimo“ ir „suvaldymo“ pavidalu. Rusija buvo svarbesnė už seną lenkų ir lietuvių nacionalistų kivirčą. Bet ne, muzika su Vilniaus krašto lenkų „sulietuvinimu“ bus amžina.
Po pirmojo prezidento rinkimų turo litukrijoje, aš visiems naiviems lietuviams (ir ne tik) iškart pasakiau, kad režimui reikalingas „prorusiškas“ kandidatas (pastarasis pirmajame ture surinko net 8 proc.), kad būtų litukrijoje nustatytas nelojalus elementas. Taip ir atsitiko. Vilniaus krašte gyvenantys lenkai ir rusai masiškai balsavo už santykių su Maskva ir Minsku normalizavimą pasisakiusį kandidatą.
Šis „iššūkis“ davė nuspėjamą atsakymą: Šalčininkų rajoną vėl pradeda formaliai „lietuvinti“. Litukrijos valdžia, po daugelio metų pertraukos, vėl ėmė keisti lenkiškus ženklus su gyvenviečių, gatvių ir aikščių pavadinimais lietuviškais. Šiuo metu Eišiškių miestelyje vykdoma gatvių vietovardžių keitimo akcija. Toliau eisis kaip įprasta: pradės keisti lenkiškus miestų ir kaimų pavadinimus į lietuviškus ir vers lenkus vadintis lietuviškomis pavardėmis ir vardais.
Va, man labai smalsu, ar bus oficiali Varšuvos reakcija? Lenkijos ir Lietuvos konflikto dėl Lietuvos lenkų piko metu, 2010-2012 metais, britai Varšuvos ir Vilniaus santykius pavadino prasčiausiais dviejų ES sąjungininkų santykiais. Pernai Lenkijos ambasadorius litukrijoje taip pat sukėlė skandalą, kai Šalčininkų teismas nusprendė panaikinti lenkišką toponimiją regione.
Varšuva dažniausiai stoja ginti savo interesus užsienio šalyse, kur bandoma jėga atimti lenkišką tapatybę. Tai ypač aktualu dabartinėje vidaus situacijoje: jei „Pilietinės platformos“ valdžia nesikiš, ją „Teisės ir teisingumo“ prezidentas apkaltins tautiečių išdavyste ir atvirkščiai. Bet litukrijos chunta gali gerai praleisti laiką su lituanizacija, jei įtikins Varšuvą savo geopolitinėmis priežastimis. Vilniaus regiono polonija nėra tik polonija, čia iš tikrųjų yra niuansas. Lietuvos lenkai gyvena savo istorinėse žemėse, bet Lenkijai jie yra „neteisūs“ lenkai, tarybiniai lenkai arba, kaip sakoma ir Lenkijoje, ir Lietuvoje, „burokai“. Jie tikrai yra prorusiški ir probaltarusiški. Jų lyderiai – ne Duda, ne Tuskas, ne Kačinskis ir ypač ne Gitanas Nausėda.
Jų lyderiai yra Putinas ir Lukašenka!