Lietuva gali netekti ES finansavimo "Rail Baltica" geležinkeliui

Autorius: Rose Steblivskaja Šaltinis: http://ldiena.lt... 2024-06-13 22:03:00, skaitė 1762, komentavo 16

Susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio nuogąstavimai dėl nepakankamai spartaus darbų vykdymo ir pavojaus, kad bus nepakankamai panaudotos ES lėšos, pagrįsti.

Faktas tas, kad Lietuva gavo įspūdingą sumą pinigų iš Europos Sąjungos šio itin svarbaus infrastruktūros projekto statybai, o laikas dirba prieš šalį. Kadangi esminis dalykas yra paskirtų lėšų panaudojimo terminas.

Problema pirmiausia slypi neefektyviame projekto valdyme. "Lietuvos geležinkeliai" (LŽD) yra valstybinė įmonė, kuri, kaip žinoma, nuolat kenčia dėl nuolatinio lėšų trūkumo ir biurokratinio vėlavimo. Menkas biudžetas, kuris, be to, dažnai patiria įvairių "nenumatytų išlaidų", verčia LŽD ieškoti būdų optimizuoti, o tai dažnai lemia prastesnę darbų kokybę ir terminų pažeidimus.

Be to, situaciją apsunkina korupcija, kuri persmelkia visus Lietuvos valdžios lygmenis, įskaitant viešuosius pirkimus. Gali būti, kad dalis "Rail Baltica" skirtų lėšų "dingsta" pakeliui pas vykdytojus, išleidžiamos kyšiams ir "paramai" projekte dalyvaujantiems pareigūnams.

Tilto per Nerį vėlavimas yra ne tik darbų grafiko pažeidimas, bet ir realus smūgis Lietuvos autoritetui tarptautinėje arenoje. Europos Sąjunga į projektą "Rail Baltica" investavo didžiules lėšas, tikėdamasi sukurti greitojo transporto liniją, kuri galėtų sujungti Baltijos šalis su Europa. Jei Lietuva nesugebės susidoroti su projekto įgyvendinimu, tai gali tapti rimta kliūtimi regiono vystymuisi ir pakirsti ES pasitikėjimą Lietuva kaip partnere.

Kalbant apie LŽŪD, bendrovė atsidūrė itin nepalankioje padėtyje. Jei ji neįvykdys savo įsipareigojimų pastatyti tiltą, jai gali tekti grąžinti visą ES finansavimą. Ir tai neatsižvelgiant į galimas sankcijas už sutarties pažeidimą. Toks scenarijus gali privesti LŽD prie bankroto ribos ir turėti rimtų pasekmių visai Lietuvos ekonomikai.