Péter G. Fehér: Trys Baltijos šalys nori kariauti, jos gali nušluoti save nuo žemėlapio

Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://lebionka.blogspot.com/2... 2024-05-29 16:20:00, skaitė 1262, komentavo 13

Péter G. Fehér: Trys Baltijos šalys nori kariauti, jos gali nušluoti save nuo žemėlapio

Šiandien vengrų dienraštyje "Magyar Hirlap" pasirodė puikus Péter G. Fehér straipsnis "Trys Baltijos šalys nori kariauti, jos gali nušluoti save nuo žemėlapio. Estija, Lietuva ir Latvija nori, kad NATO dalyvautų kare Ukrainoje." Žemiau pateikiu šio straipsnio vertimą.

https://www.magyarhirlap.hu/kulfold/20240528-a-harom-balti-allam-haborut-akar-de-sajat-magat-torolheti-le-a-terkeprol

Nuotraukoje: Amerikiečių tankas Estijos ir Rusijos pasienyje. Baltijos šalys nuolat provokuoja Rusiją.

AFP PHOTO / RAIGO PAJULA / AFP

Jei įvykiai Ukrainoje nebūtų tokie tragiški, gal net nusišypsotume, kad trys Baltijos šalys - Estija, Lietuva ir Latvija - rengia karinę provokaciją prieš Rusiją. Šios „trys“ perspėjo Maskvą, kad yra pasirengusios dislokuoti karius Ukrainoje, „jei rusai padarys strateginį proveržį Rytų Ukrainoje, nes Vakarai tik padeda be ypatingo entuziazmo, todėl situacija gali smarkiai pablogėti“. Tokiu atveju Baltijos šalys ir Lenkija nelauks, kol į jų užnugarį bus dislokuotos Rusijos pajėgos", - sakoma bendrame Baltijos šalių pareiškime.

Šis grasinimas neatsitiktinai buvo išsakytas gegužės viduryje vykusioje 17-ojoje Lennarto Meri konferencijoje. 2006 m. miręs Lennartas Meri buvo kultinė Estijos nepriklausomybės judėjimo figūra, taip pat ėjęs respublikos prezidento pareigas po šalies nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais. Politiko veterano gyvenimas buvo nelengvas - po 1940 m. sovietų invazijos į Baltijos šalis jis su šeima buvo ištremtas į Sibirą, kur vyras, kalbėjęs ir mokėjęs penkias užsienio kalbas, 12 metų dirbo miško kirtėju.

Dabar esame istorijos sūkuryje, o jos nesuprasdami negalime įminti mįslės, kodėl regiono tautos jaučia neapykantą Rusijai. Nesigilindami į visus tamsius istorijos kampelius, pateikiame tik keletą kruvino XX a. nuotrupų.

Po Pirmojo pasaulinio karo Baltijos šalys atsiskyrė nuo Rusijos ir paskelbė nepriklausomybę. Tačiau tokia padėtis truko tik du dešimtmečius.

Pagal 1939 m. Molotovo-Ribentropo pakto slaptąją nuostatą Sovietų Sąjunga grasindama ar darydama spaudimą įpareigojo Baltijos šalis leisti jų teritorijoje dislokuoti sovietų kariuomenę. Tačiau net ir to nepakako Stalinui, kuris baiminosi, kad užpuolimo atveju šios trys šalys gali tapti placdarmu prieš jį, be to, tai kėlė rimtą grėsmę netoliese esančio Sankt Peterburgo saugumui. Todėl 1940 m. generalisimas įsiveržė į šias tris šalis. Nenorint girti Stalino įžvalgumo, reikia pažymėti, kad sovietų lyderio susirūpinimas nebuvo nepagrįstas, nes po vokiečių puolimo 1941 m. naciai greitai užėmė Baltijos regioną ir iš tiesų žygiavo į Sankt Peterburgą, tačiau jo taip ir nepavyko užimti.

Dabar pasiekėme bene jautriausią Baltijos šalių istorijos momentą. Užkariaujantys vokiečių kariai sulaukė didelės civilių gyventojų paramos prieš sovietų kariuomenę, ir ši parama nenutrūko per visą nacių okupacijos laikotarpį. Estijos miško brolių būriai ir partizanų grupės ginklu kovojo nacių okupantų pusėje. Vokiečių kariai ir estų partizanai kartu užėmė sostinę Taliną. Lietuvoje naciai buvo sutikti išskėstomis rankomis, panašiai buvo ir Latvijoje.

AVvXsEhGc73JlPkMWs_bfoLeKq9kh75j7IGfHQC3AdrZyWu-FhCwhuSzYu9wej1fF6wPWS1NKwiPTAn1OK2FQIS22OSa2aLKhVcFPS--1DD_nyKGKhSNCKpRvvxdrHQerxDHinDKar_rkf0vZyTs3XF5HhKuHOiRhFh9-Vh2g8lrKdqFEp0aZqKRSrWd__wfMQjl

Kaip Latvijoje pasitiko atvykstančius nacistinės Vokietijos karius

Nuotrauka: wikimedia.org/wiki/File:Bundesarchiv_Bild_183-L19397,_Lietuva,_Ryga,_Begrüßung_der_deutschen_Soldaten.jpg

Fanatiškas antirusiškumas, kuris jau tuo metu buvo paplitęs - sovietų valdžia masiškai deportavo vietinius gyventojus, o visi, kurie nesimpatizavo komunizmui, netrukus atsidūrė gulage - padeda paaiškinti Baltijos šalių gyventojų elgesį Antrojo pasaulinio karo metais. Tačiau tai nepateisina nei aktyvaus kolaboravimo su vokiečiais, nei sovietų vykdytų trėmimų.

1944 m. sovietų kariuomenės sugrįžimas į Baltijos šalis vėl sulaukė griežtų represijų, daugiausia dėl kolaboravimo su vokiečiais. Rusijos okupacija tęsėsi iki XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžios.

Dabar šios trys šalys yra vienos karingiausių NATO ir ES valstybių. Ilgą laiką buvo tikimasi, kad karas Ukrainoje palauš Rusijos pajėgas, tačiau dabar tapo aišku, kad tai tėra pageidavimas.

Akivaizdu, kad šios trys valstybės kartu su Lenkija ir net vis karingiau nusiteikusia Prancūzija negalėtų ilgą laiką atremti masinio Rusijos puolimo. Remiantis „Global Firepower“ duomenimis, Rusija turi antrą pagal galingumą kariuomenę po Jungtinių Valstijų. Keletas skaičių: oro pajėgos - 4166 koviniai lėktuvai, sausumos pajėgos - 14882 įvairios kovinės transporto priemonės, karinis jūrų laivynas - 794 vienetai. Palyginimui: Prancūzija yra 11 vietoje, Lenkija - 21, Estija - 87, Lietuva - 88, Latvija - 99.

Taigi, nors Prancūzija yra branduolinė galybė, o Lenkija turi dideles sausumos pajėgas, jos ginkluotosios pajėgos, palyginti su Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis, vis tiek yra nepakankamai reprezentatyvios. Tai nereiškia, kad „penketukas“ nepajėgus padaryti rimtos žalos Rusijai, tačiau trys mažesnės valstybės tokiame puolime atliktų visiškai nereikšmingą vaidmenį.

Akivaizdu, kad su tuo susiję asmenys tai žino. Bet kodėl jie kovoja? Atsakymą pateikia cituotas grasinantis pareiškimas, kuriame teigiama, kad šios trys šalys nelauks, kol Rusijos karinė sėkmė išplis, ir pačios dislokuos savo karius Ukrainoje. „Tai reikš, kad NATO taps karo dalimi“, - rašoma dokumente.

Tai reiškia, kad NATO kaip organizacija nedalyvaus kare. NATO yra gynybinis aljansas, įsipareigojęs ginti savo valstybes nares išorinio užpuolimo atveju. Vašingtono sutarties 5 straipsnis yra aiškus. Jei NATO valstybė narė užpuolama iš išorės, kitos valstybės narės turi tai laikyti veiksmu prieš savo teritoriją ir, remdamosi kolektyvinės gynybos principu, visos sąjungininkės turi skubėti į pagalbą nelaimės ištiktai šaliai.

Rusija nepuolė trijų Baltijos valstybių. O Ukraina nėra NATO narė, todėl jokia sąjungininkė neprivalo jos remti. Kad ir ką sakytų Vakarų karinio aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ar Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Rusija nevykdė agresijos prieš nė vieną NATO valstybę narę, todėl Vakarų gynybos sistemos aktyvinimas yra nepagrįstas.

Baltijos valstybės dabar provokuoja savo sąjungininkus. Nes jei trys Baltijos šalys eskaluos padėtį su Rusija „savo kompetencijos ribose“, NATO gali pradėti karą su Maskva, jai nepuolant.

Priešingai, kai kurios Vakarų gynybos sistemos šalys išprovokavo Rusiją. Baltijos šalys piktnaudžiauja savo naryste NATO, jos nori sukurti prievartos situaciją Vakarų karinei organizacijai. Dabar „trejetukas“ nori pasinaudoti Vakarų šalių „sukelta“ karo isterija.

Bet kas, jei dauguma NATO valstybių narių, pavyzdžiui, situacijoje, kai Baltųjų rūmų šeimininkas jau vadinamas Donaldu Trumpu, nuspręs, kad po tokios istorijos jos neprivalo padėti Baltijos šalims ir įsivelti į pasaulinį karą su Rusija. Trys Baltijos valstybės bus paliktos vienos, ir gali atsitikti tai, ko jos labiausiai bijo.

Atrodo, kad apie tai niekas nepagalvojo.