Izraelis, Palestina ir vakaroidų kognityvinis disonansas

Autorius: Махно Šaltinis: http://ldiena.lt... 2024-05-22 20:05:00, skaitė 1071, komentavo 1

Jau kurį laiką „pažangiosios vakarų visuomenės“ gretose, aistringai ginančios palestiniečių teises ir kartu aistringai smerkiančios „fašistinį režimą“ Irane, tvyro kognityvinis disonansas.

Kad nieko neįžeisčiau, šizofrenija to nepavadinsiu.

Toli gražu negalvoju, kad visos mūsų tradicijos yra amžinos, gražios ir vertos saugoti. Priešingai, esame istorinės būtybės ir nuolat judame (nors ir ne visada teisinga kryptimi). Vakaroidinės Europos arogancijos mokyklos suformuoti žmonės nėra įpratę klausytis, matyti ir bandyti suprasti visko, kas yra už jų siauro karikatūrinio suvokimo lauko.

Mėgstamiausias jų produktas, kurį jie nuolat apčiulpinėja – šūkiai prieš šūkius. Pagrindinis jų bruožas – nepakantumas viskam, kas pažeidžia jų narcizmą, ir pasitenkinimas savo pačių tolerancija.

Kai girdžiu isteriškas kalbas apie „Irano režimą“ ir Izraelio politikos ir „demokratinės kairės“ gynimus, prisimenu gerai žinomą „Pussy Rights“ istoriją ir jų kovą su „kruvinuoju režimu“.

Arogantiški neišmanėliai įsiveržia į tikėjimo teritoriją, norėdami sąmoningai ir viešai pažeisti kitaip pasaulį matančių žmonių jausmus. Suimti jie paskui pradeda visuotinį kauksmą dėl savo teisių „pažeidimo“ (tame kauksme labai pasižymėjo ir litukrijos chuntos apmokami analizių analitikai“.

Irano vidaus politikoje man daug kas nepatinka. Bet aš neturiu teisės nurodinėti kitoms tautoms, kaip jos turėtų gyventi teisingai, ypač toms, kurios atsidūrė Blogio imperijos taikiklyje, kuri pagal Gebelso tradiciją, yra įpratusi vadinti „diktatoriais“ visus, kurie jai nepatinka.

Vakaroidai, siekiantys valdyti pasaulį, nesupranta mūsų pasaulių. Indai, musulmonai ir rusai, jų suvokimu, yra tokia pati karikatūra, kaip ir žydai vienoje Europos demokratijoje prieš kiek mažiau nei šimtmetį.

Tikra pagarba kitam – tai ne „tolerancija“, tai visų pirma mūsų pačių supratimas ir gebėjimas bei noras mokytis iš kito. Tautos ir kultūros yra savo istoriniame laike, o bandymas primesti joms savo kalendorius ir laikrodžius yra viena iš pagrindinių karų priežasčių.

Neįmanoma pajusti ir net šiek tiek suprasti tikrosios Rusijos iš spaudos ar net gerų filmų. Turite vaikščioti jos dirvožemiu ir bent šiek tiek įkvėpti jos oro, išvalydami savo plaučius nuo stereotipų, išankstinių nusistatymų ir vakaroidų smarvių.

Tikriausiai taip yra su Iranu, apie kurį nieko nežinome, išskyrus Landzberg Radijos ir Televizijos „reportažus“.

Jau nekalbant apie mūsų moralinę pareigą šiandien ginti bet kokią valstybės nepriklausomybę nuo tikrojo korporacinio-finansinio fašizmo, kuris siekia susprogdinti Artimuosius Rytus, Europą ir visa kita.

Priešingu atveju, savo namuose, mes visi turėsime Ukrainą.