Gintaras Furmanavičius. Iš debatuose dalyvavusių pretendentų išskirčiau du: E.Vaitkų ir I.Vėgėlę

Autorius: Infa.lt Šaltinis: https://infa.lt/105872/gintara... 2024-04-21 15:20:00, skaitė 1580, komentavo 5

Šią savaitę pagaliau pajautėme, kad Lietuvoje jau ne už kalnų prezidento rinkimai: įvyko pirmieji pretendentų debatai. Kas norėjo juos pamatyti, tikrai pamatė. Jei reikėtų vienu žodžiu apibūdinti šį reginį, tas žodis greičiausiai būtų „nuobodybė”. Man kantrybės užteko kiek daugiau, nei valandai, nors visas renginys vyko ilgiau nei dvi valandas.

Pradėti reikėtų nuo to, kad nei dabar pareigas einantis Daukanto aikštės šeimininkas, nei premjero pareigas einantis Šveiko gerbėjas į debatus su žemės kirmėlėmis atvykti nesiteikė. Abiejų pasiteisinimai skambėjo daugiau, nei juokingai.

Štai Gitano Nausėdos paaiškinimas, kad tokiems niekams, kaip kandidatų debatai tiesiog neturi laiko, atrodė taip: „Vakarykščiuose debatuose negalėjau dalyvauti dėl to, kad turiu įsipareigojimų kaip prezidentas ir mano regioniniai vizitai yra planuojami iš anksto“.

Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad prasidėjus rinkiminei kampanijai, prezidentas staiga prisiminė, kad Lietuva – tai ne tik Vilnius. Per mažiau nei tris šių metų mėnesius G. Nausėda buvo įvykdęs jau 12 vizitų į skirtingus Lietuvos regionus, o pernai per tą patį laiką tik 6, užpernai – 4, o 2021 metais – vos 1.

Bet juk mes visi tikime, kad tai niekaip nesusiję su prasidėjusia rinkimine kampanija, o taip teigiantys kiti pretendentai šneka nesąmones.

Štai Ignas Vėgėlė teigia, kad „akivaizdus išvykų į regionus skaičiaus šuolis rinkimų kampanijos metu, susitikimų po darbo laiko su gyventojais intensyvumas ir juose pristatoma kandidato Gitano Nausėdos rinkiminė programa bei tikslai, o taip pat sutuoktinei Dianai Nausėdienei specialiai sukurta ženkliai išplėsta vizitų regionuose programa rodo, kad rinkimų kampanijos dalyvis Gitanas Nausėda šiais vizitais į regionus vykdo ne Prezidento pareigas, bet rinkimų agitaciją valstybės biudžeto lėšomis“.

Dar vieną neigiamą apie Gitano Nausėdos keliones komentarą išsakė kandidatas į prezidento postą Giedrimas Jeglinskas: „Aš tikrai matau problemą. Prezidento dviveidiškumas yra daugiau negu akivaizdus. Jis pats prieš penkerius metus yra kritikavęs premjerą Saulių Skvernelį, kad jis prezidento kampanijos metu į Lietuvą žiūri per kortežo langą.

O šiandieną jis vykdo visą savo prezidentinę kampaniją mokesčių mokėtojų sąskaita“. Savo nepasitenkinimo, nors ir labai švelniai, nepabijojo išreikšti ir Dainius Žalimas: „Administracinio resurso naudojimas rinkimuose, kada žmonės eina atitinkamas pareigas, visada yra problema. Tai nėra vien tik prezidento G. Nausėdos, bet ir premjerės problema.”

Premjerė kaip jau įprasta savame stiliuje paaiškino nedalyvavimą rinkiminėje kampanijoje:

„Man prisistatyti žmonėms, kas aš esu, ką aš galvoju įvairiausiais klausimais nuo partnerystės iki mokesčių, per Kiniją į ekonomiką, turbūt nėra reikalo.

Manau, tie žmonės, kurie rinksis mane, rinksis ne katę maiše, o rinksis mane su visais mano privalumais ir trūkumais. Nemanau, kad mano kalėdojimas per tas tris savaites galėtų stipriai tą situaciją pakeisti.”

Grįžtant prie pirmųjų debatų, juos galima vertinti kaip visišką nusivylimą. Keistai atrodė ant kėdučių šalia vedančiojo glaudžiai sutupdyti kostiumuoti pretendentai, besidalindami mikrofonais ir kantriai laukiantys savo eilės teisingai atsakyti į vedančiojo užduodamus iš anksto nesunkiai nuspėjamus klausimus.

Suprantu, kai pretendentai klausiami apie valstybės gynybą ar užsienio politiką, bet kaip prezidento postas susijęs su amžinai nusiverkusių ir viskuo nepatenkintų ir jau greitai dauguma tapsiančių lytinių mažumų klausimu man ir toliau išlieka paslaptimi.

Iš visų debatuose sutikusių dalyvauti pretendentų išskirčiau du. Visų pirma tai profesorius Eduardas Vaitkus, nebijantis viešai sakyti to, apie ką teisingoji šviesuomenės dalis net pagalvoti nedrįstų ir dažnai pastatantis vedėją į nepatogią padėtį. Antrasis buvo Ignas Vėgėlė, kuris kruopščiai žymėjosi pastabas užrašų knygelėje ir savo inteligentišku bendravimo būdu ir aiškiai iš anksto neparuoštais atsakymų tekstais išsiskyrė iš kitų kandidatų.

Negalima nepaminėti ir Laisvės partijos kandidato Dainiaus Žalimo, kuris debatuose pademonstravo aukščiausio lygio politinio chamiškumo ir nepagarbos oponentams, vedėjui bei auditorijai pavyzdį.

Politinio chamizmo rungtyje jis neabejotinai būtų vertas varžovas Ingridai Šimonytei, kuri į politinį žodyną atnešė nemažai naujos leksikos, tokios, kaip „aš ne mergaitė pagal iškvietimą”.

Galite kaltinti mane šališkumu, bet tuose debatuose, kurių aš neprisiverčiau pamatyti iki pabaigos, geriausiai atrodė profesorius Ignas Vėgėlė. Spėju, kad taip pasirodė ne tik man, nes jau tą patį vakarą LRT laidoje „Forumas” susirinkę dvaro čiulbuonėliai su visur esančia Rima Urbonaite priešakyje puolė taršyti debatų dalyvius.

Tame fone objektyvumu išsiskyrė debatus moderavęs ir laidoje dalyvavęs Vytautas Bruveris. Kiti gi pasimėgaudami ir daugiausiai dėmesio skirdami Ignui Vėgėlei, aptarinėjo visų pretendentų silpnas puses. Suprantama, jei debatuose būtų dalyvavusi Ingrida Šimonytė, daugiausiai laiko būtų buvę skirta jos garbinimui. Ateityje tą ne kartą matysime.

Nesunku suprasti, kodėl Ignui Vėgėlei tenka tiek dėmesio ir kodėl tiek daug neigiamos informacijos pasirodė apie jį.. Jis vienintelis realiai pretenduoja dalyvauti kovoje dėl patekimo į antrąjį prezidento rinkimų turą, todėl yra vienintelis kandidatas, keliantis realų pavojų dabartiniams valdantiesiems, siekiantiems bet kokiais būdais išsilaikyti valdžioje ir turėti tokį pavėjinį prezidentą, koks yra Gitanas Nausėda, toliau svaigstantis apie kažkieno gerovės valstybę.

Praėjusią savaitę buvo paskelbtos pretendentų pajamų ir išlaidų deklaracijos. Spėkite, kieno deklaracijos sulaukė daugiausiai dėmesio? Teisingai – Igno Vėgėlės. Spėkite, kas daugiausiai po jas knaisiojosi? Teisingai – visur esanti bei viską žinanti ir visada taip, kaip reikia kalbanti dabar jau ir Laisvės TV laidų vedėja bei Riomerio universiteto lektorė Rima Urbonaitė.

Kad neobjektyvumas nebūtų toks akivaizdus, jai dar užkliuvo ir Remigijaus Žemaitaičio pateikti duomenys. Tačiau visas dėmesys – Ignui Vėgėlei: „Kitaip tariant, jeigu jūs norite nusisukti sprandą ir šiandien sužinoti apie, pažymiu, advokatą I. Vėgėlę, jūs tikrai šiandien sunkiai kažką sužinosite. Aš apskritai apie jo, kaip advokato veiklą negaliu gauti jokių duomenų“.

Tą pačią litaniją ji po kelių dienų paraidžiui pakartojo ir „Žinių radijo” laidoje, kurioje jau net laidos vedėjas padarė jai pastabą, replikuodamas, jog rinkimuose dalyvauja ne tik Ignas Vėgėlė, bet ir kiti kandidatai.

Dugną pramušė sisteminė žiniasklaida, žemyn galvą apvertusi visą sociologijos mokslą ir pristatantį taip vadinamą „Ypatingą balsavimą”. Įžangoje, pristatančioje šį dar vieną pseudomokslo šedevrą, teigiama, kad „artėjant Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimams, tautiečiai kviečiami savo valią išreikšti ypatingoje apklausoje, kurios rezultatai bus matomi ir kandidatams, ir visiems Lietuvos žmonėms.”

Ir kaip jūs manote, kuo gi ši apklausa bus tokia ypatinga? Perskaitykite: „Balsavimas čia neturi ribų – galima savo balsą atiduoti keliems kandidatams, jei tikite, kad jie savo darbą atliktų tinkamai. Tuo tarpu įsitikinusiems, jog yra vienintelis ir geriausias kandidatas, yra galimybė už jį atiduoti tiek savo balsų, kiek tik negaila. Tegul apklausoje lyderiauja patys verčiausi. Apklausos favoritų veidus matysite delfi.lt, lrytas.lt ir 15min.lt portaluose.”

Dabar aš jums pasakysiu savo nuomonę, kas čia sugalvota. Visų pirma, nėra pasaulyje tokių rinkimų, kur balsą galima atiduoti už kelis kandidatus arba už tą patį balsuoti kelis kartus. Tai reiškia, kad po tokių triukų galima tikėtis gerokai išaugusių sugadintų biuletenių kiekio balsadėžėse tikrų rinkimų metu. Antra, prisimenate, kaip Ingrida Šimonytė per nepilną parą surinko 22 tūkstančius parašų?

Spėkite, kas dabar jų surinks daugiausiai, taip programuojant neapsisprendusius rinkėjus? Ir trečia – norėdami atiduoti savo balsą, jūs turėsite susimokėti. Žinutės kaina – 0,90 euro. O balsavimą audituoja naujienų agentūra ELTA. Teko girdėti apie tokią audito kompaniją?

Tikriausiai sutapimas, kad likus kelioms dienoms iki gegužės 12 dienos rinkimų, gegužės 6–8 dienomis Vilniuje ir Kaune vyks pratybos „Perkūno bastionas 24“, kurių metu bus treniruojamasi vykdyti ginkluotųjų pajėgų vienetų, karo komendantų ir valstybės bei savivaldybių institucijų, įstaigų ir organizacijų bendradarbiavimą ir sąveiką mobilizacijos bei karo padėties metu, taip pat turto rekvizavimą ir komendanto valandos paskelbimą. Atkreipiu jūsų dėmesį į dvi paskutines priemones: turto rekvizavimas ir komendanto valandos paskelbimas.

Komendanto valanda paprastai įvedama susidarius nepaprastai situacijai – kilus karui, pilietiniams neramumams, kuomet smarkiai padidėja nusikaltimų skaičius. Tuo metu teritoriją kontroliuoja kariuomenė ir policija.

Labai tikiuosi, kad tai tik sutapimas, nes gyvenime nepamenu tokios situacijos, kad rinkimų savaitę būtų pristatomos tokios priemonės. Išlikime optimistais: „Mūsų pasaulyje pavojus visada gręsia tiems, kurie jo bijo”, – sakė Bernardas Šo.

Pirmą kartą šis įrašas buvo paskelbtas jo autoriaus asmeninėje Facebook paskyroje.