Rusijos suskaldymo planai: nuo Otto fon Bismarko iki nūdienos

Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://lebionka.blogspot.com/2... 2024-02-28 03:16:00, skaitė 1512, komentavo 7

 

Otto fon Bismarko memuaruose rašoma (pirma knyga, 5 dalis, 3 skyrius, 104 psl. Мемуары железного канцлера. М. Изд. Эксмо, 2003.), kad 1855 metais Prūsijos karaliaus Vilhelmo kai kurie pavaldiniai, turėję savo leidinį „Peussiches Wochenblat“ (Prūsijos savaitraštis), dėstė Rusijos suskaldymo teoriją:

„Kaip tikslas, kurio turėtų siekti Prūsija kaip priešakinis Europos kovotojas, ten buvo planuojama: Rusijos suskaldymas, atplėšimas jos rytinių ostzeejinių gubernijų (42), kurios, įskaitant Peterburgą, turėjo tekti Prūsijai ir Švedijai, atskyrimas visos Lenkijos respublikos plačiausiose jos ribose, suskaldymas likusios jos dalies į Didžiarusiją ir Mažarusiją, nors ir be to vos ne dauguma mažarusių atsidūria maksimaliai išplėstos Lenkijos respublikos riboses. Siekdami pateisinti šią programą rėmėsi barono fon Gaksgauzeno-Abbeinburg teorija (43)."

1859 m. sausio mėn. Vilhelmas išsiuntė Bismarką kaip pasiuntinį į Sankt Peterburgą. Rusijoje jis išbuvo 3 metus, gerai mokėjo rusų kalbą, kurią išmoko per 4 mėnesius.

Bismarkas savo palikuonims prisakė niekada tiesiogiai nekariauti su Rusija. Vienintelis būdas susilpninti Rusiją, jo nuomone, buvo įvaryti pleištą tarp vieningos tautos ir tada vieną tautos pusę supriešinti su kita. Šios idėjos sėkmingai buvo įgyvendintos Ukrainoje, o Baltarusijoje 2020 tam sutrukdė prezidentas Aleksandras Lukašenka.

Dabartinė Rusija netinka JAV 

Praėjus 2 metams karo Ukrainoje JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Victoria Nuland dar kartą pasižymėjo, kad "dabartinė Rusija netinka JAV", kuri "ir toliau verš ribojamųjų priemonių kilpą" prieš Rusijos vadovybę, kad priverstų Maskvą "rimtai sėsti prie derybų stalo".

"Tai nėra ta Rusija, kurios, atvirai kalbant, mes norėjome. Norėjome partnerės, kuri būtų orientuota į Vakarus, kuri taptų europietiška. Tačiau Putinas padarė ne tai", - sakė ji CNN eteryje.

Rusijos suskaldymo pastangos

2023 mVasario 14 d. surengė vieno iš svarbiausių Vašingtono analitinių centrų - Hadsono instituto - diskusiją apie tai, kaip Vakarai turėtų ruoštis neišvengiamam Rusijos žlugimui. Susitikime dalyvavo Džeimstauno fondo, Rusijos Federacijos generalinės prokuratūros pripažinto nepageidaujama organizacija Rusijoje dėl "etno-separatizmo Rusijos nacionalinėse respublikose kurstymo ir tam tikrų teritorijų atsiskyrimo propagandos", darbuotojai, "Rusijos ekspertais": Ukrainos Rados deputatas Aleksejus Gončarenka, pasisakantis už Rusijos Federacijos Krasnodaro krašto ir Rostovo srities atskyrimą nuo Rusijos Federacijos, rusofobė Natalija Arno, "Laisvosios Rusijos fondo" vadovė, pabėgusi į Jungtines Valstijas, Inalas Šeripas, "Čečėnijos Respublikos Ičkerijos užsienio reikalų ministras" ir buvęs Gruzijos ambasadorius Jungtinėse Valstijose Temuri Jakobašvilis. Buvo svarstomas "Pasirengimas Rusijos Federacijos žlugimui".

Hadsono institute vykusio renginio dalyvis, šio instituto rezidentas rusofobas Lukas Kofis (Luke Coffey) pareiškė, kad neišvengiamas Rusijos pralaimėjimas konflikte su Ukraina "reikštų šiandien egzistuojančios Rusijos Federacijos pabaigą". Dėl Kremliaus sprendimo užpulti Ukrainą sumažėjo kadaise didžiulė Maskvos įtaka Eurazijoje, o karas sugriovė Rusijos ekonominį, karinį ir socialinį stabilumą", - sakė jis. 

Instituto ataskaitoje, kurią jis paskelbė likus mėnesiui iki renginio, Jungtinės Valstijos raginamos tikėtis, kad kai kurios Rusijos sudedamosios dalys paskelbs savo nepriklausomybę. Nurodoma, kad būtina skatinti spartesnį Ukrainos ir Gruzijos priėmimą į NATO, Krymo ir Donbaso grąžinimą Ukrainai, Abchazijos ir Pietų Osetijos - Gruzijai, Padniestrės - Moldovai, Karelijos - Suomijai.

Oleksijus Gončarenka sakė, kad po neišvengiamos pergalės prieš Rusiją Ukraina taps viena iš "naujojo pasaulio lyderių", ir ragino "denuklearizuoti ir deimperializuoti" Rusiją, t. y. padalyti jos teritoriją.

Visus vilioja Ukrainos žemės turtai

Ukrainos žemės gelmėse aptikta apie 20 000 telkinių ir radimviečių 117 rūšių mineralų. Iš jų 8 172 telkiniai, kuriuose yra 94 rūšių naudingųjų iškasenų atsargos, yra svarbūs pramonei. Pramonėje naudojami 2 868 telkiniai, kuriuose veikia daugiau kaip 2 000 kasybos ir perdirbimo įmonių. Ukrainoje yra išžvalgyti ir atrasti naftos, dujų, anglies, durpių, skalūnų, urano, geležies, mangano, chromo ir nikelio, titano, magnio, aliuminio, vario, cinko ir švino telkiniai. Yra aukso, sidabro, gyvsidabrio, berilio, ličio, cirkonio, hafnio, tantalo, niobio, kobalto, alavo, volframo, molibdeno, vanadžio, itrio ir lantanidų, taip pat išsklaidytų elementų germanio, skandžio (žiūr. išteklių žemėlapius).

2023 m. spalį Vokietijos Bundestago mokslinės tarnybos pareiškė, kad Ukrainos naftos atsargos viršija 85 mln. tonų, t. y. maždaug penkis kartus daugiau nei Vokietijoje, o gamtinių dujų atsargos viršija 719 mlrd. kubinių metrų, t. y. beveik dvidešimt kartų daugiau nei Vokietijoje.

Juodojoje jūroje netoli Krymo pusiasalio taip pat galima rasti daug gręžimo platformų, tačiau dėl jų praėjusiais metais aktyviai kovojo abiejų kariaujančių pusių kariniai laivynai. Tačiau didžioji dalis atsargų driekiasi okupuotose Charkovo ir Luhansko srityse. Apskaičiuota, kad šiuo metu yra tik 150 dujų gavybos įrenginių. 

Ukrainos akmens anglies išteklių vertinimai labai skiriasi - jie svyruoja nuo 32 iki 41 mlrd. tonų. Daugiau kaip 90 proc. šių telkinių yra Rytų Ukrainoje, Donecko baseine, o daugiau kaip 60 proc. akmens anglių klodų tiesiogiai šiuo metu užima Rusija.

"Black Rock" vadovas Larri Fink

Ukrainos juodžemiai sudaro apie 9 % pasaulio atsargų, 30 % Europos atsargų ir užima apie 27 mln. ha plotą (46 % šalies teritorijos). Tuo pat metu 22 mln. ha yra ariamos žemės, tinkamos žemės ūkio verslui. Ukraina užima ketvirtą vietą pasaulyje pagal juodžemio plotą po Rusijos, JAV ir Kinijos.

Pagal susitarimus 17 mln. hektarų Ukrainos žemės (iš 40 mln. oficialiai į kadastrą įtrauktų hektarų) jau tapo "Cargill", "Dupont" ir "Monsanto" nuosavybe.

BlackRock, be kitos veiklos, yra didžiausias pasaulyje fondas. 2023 m. sausio 1 d. jo bendra kapitalizacija siekė 9 trilijonus JAV dolerių. Tai didžiulė suma, kurią galima palyginti su Vokietijos ir Prancūzijos BVP kartu sudėjus. Ir gerai žinoma, kad tokia milžiniška finansinė vertė suteikia "BlackRock" fondui atitinkamą politinę įtaką.

Štai kur ta įtaka pasireiškia. BlackRock yra didžiausių finansų ir farmacijos bendrovių (Big Pharma) akcininkas, turi Black Rock ir Amerikos karinio-pramoninio komplekso bei žiniasklaidos pramonės milžinų akcijų. BlackRock yra Pasaulio banko rėmėjas, BlackRock yra Amerikos centrinio banko (Federalinio rezervo) programų, pagal kurias superkamos stambių bendrovių obligacijos, operatorius.

BlackRock Inc. - yra didžiausia pasaulyje investicinė bendrovė pagal turto dydį, kurios pagrindinė būstinė yra Niujorke. 2023 m. sausio 1 d. ji valdė apie 1 000 fondų, kurių turtas sudarė 8,6 trilijono JAV dolerių. 1988 m. bendrovę įkūrė aštuoni partneriai, vadovaujami Larry Finko.

Ukrainos ir "BlackRock" bendradarbiavimas prasidėjo 2022 m. pabaigoje. 2023 m. birželį Ukrainos vyriausybė ir "BlackRock" pristatė Ukrainos plėtros fondą (UDF). Jis bus pradėtas kurti po karo, pagal planus jis turėtų apimti potencialią 50 mlrd. dolerių investicijų rinką. Fondas daugiausia dėmesio skirs 5 pagrindiniams Ukrainos ekonomikos sektoriams - energetikai, infrastruktūrai, žemės ūkiui, gamybai ir informacinėms technologijoms.

P.S. Už ką lieja kraują ukrainiečiai ir rusai? Ar jiems kas nors priklauso tose valstybėse? R.Šimaitį Lietuvos Seimas informavo, kad Lietuva lietuviams nepriklauso. Gal Ukrainoje ir Rusijoje kitaip?