Alfonsas Brazas. Nacionalinio stadiono afera: konservatoriai ir toliau nori švaistyti milijonus – gal metas pasakyti stop?

Autorius: Infa.lt Šaltinis: https://infa.lt/103191/alfonsa... 2024-02-25 02:25:00, skaitė 1144, komentavo 3

Vilniaus miesto savivaldybės vadovai konservatorius Valdas Benkunskas ir Adomas Bužinskas pagaliau tarybos nariams atskleidė savo pasiūlymų esmę: padidinti užsakomų darbų apimtis ir statybos darbų kainą (ją indeksuojant) bei „koncesijos“ sutarties sumą iki 158,5 mln. eurų ir sutrumpinti atsiskaitymo už statybos darbus terminus nuo 22 metų iki 2 metų.

Kam viso to reikia? Ogi todėl, kad koncesininkas “Baltcap Infrastructure Fund” (toliau – Baltcap) nebesugeba (apie tai jis paskelbė viešai šiemet, nors statybos darbai sustojo ir visokie „stebuklai“ prasidėjo pernai spalio mėn.) toliau vykdyti 2021 m. spalio 8 d. pasirašytos „koncesijos“ sutarties, nors pagal sutartį būtų gavęs net 156,1 mln. eurų, tuo tarpu kai statybos darbų kaina pagal 2022 m. balandžio 4 d. papildomą susitarimą buvo užfiksuota 95 mln. eurų (kitkas – palūkanos, finansiniai kaštai, eksploatacijos kaštai ir atlygis už riziką).

Meras gelbsti „Baltcap“, nors galėtų nutraukti sutartį

Taigi savivaldybės vadovai faktiškai gelbsti Baltcap, nors turi akivaizdų pagrindą sutarties nutraukimui ir galėtų, nutraukę sutartį, pasiimti draudimo kompanijos laidavimą bei reikalauti sumokėti sutartyje numatytą baudą už sutarties nevykdymą. Tačiau kažkodėl gelbėjamas Baltcap, kad jis po to galėtų savo UAB „Ventures Capital” (kuri valdo 98% projekto bendrovės) akcijas parduoti A. Avulio UAB “Hanner”, o ši be jokio konkurso gautų tikrai gardų (labai pelningą) kąsnį.

Futbolo stadionas, sporto muziejus, vaikų darželis, sporto kompleksas su keletu įvairių sporto rūšių aikštelių, universali arena, lengvosios atletikos stadionas su apšilimo aikšte šalia ir 2 ar 3 futbolo aikštės – geriau skirtingose miesto vietose (futbolo stadionas Naujojoje Vilnoje, lengvosios atletikos stadionas Žvėryne, vietoje buvusio Lietuvos edukologijos universiteto stadiono, universali arena vietoje rekonstruotų Sporto rūmų), o ne viską sugrūdant ant Šeškinės kalno, dėl ko kiltų transporto kolapsas – puikiausiai (ir gerokai pigiau) gali būti pastatyti pagal įprastus statybos darbų rangos konkursus atskiriems objektams, o jau po to būtų galima organizuoti normalų koncesijos konkursą visų šių sporto objektų eksploatavimui. Taip darytų tikras miesto šeimininkas, bet, deja, jo nėra – yra tik švaistūnai.

Tarp kitko, generalinis rangovas UAB „Naresta” patį futbolo stadioną ir dvi futbolo aikštes, 2023 m. rugsėjį pasirašydama atitinkamą statybos darbų rangos sutartį, sutiko pastatyti už 79,2 mln. eurų be PVM ir šio savo įsipareigojimo nekvestionuoja. Čia informacija pamąstymui, kiek iš tikrųjų viskas kainuoja.

Milžiniški pinigai koncesininkui tekėtų ir už eksploataciją

Beje, pagal dabartinę „koncesijos” sutartį savivaldybė ir ministerija kasmet už komplekso eksploataciją mokėtų po 449 tūkstančių eurų projekto bendrovei UAB „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas”; taip pat jos įsipareigojo kasmet dar pirkti ir paslaugų komercinėmis kainomis už milijonus eurų.

Palyginimui, Kaune viskas atvirkščiai – už teisę eksploatuoti futbolo stadioną ir sporto Halę koncesininkas mokės savivaldybei, o ne savivaldybė koncesininkui. Taigi, Vilniuje net ir komplekso eksploatacija būtų „auksinė višta, dedanti auksinius kiaušinius”.

Konservatorių meras V. Benkunskas ir administracijos direktorius A. Bužinskas kažkodėl užsispyrusiai nori indeksuoti statybos darbus nuo 2020 m. spalio 10 d., kada buvo pateiktas pasiūlymas konkursui, o ne nuo 2021 m. spalio 8 d. – kada buvo pasirašyta sutartis su Balt Cap (beje, sutarčiai įsigaliojant 2022 m. balandžio 4 d., ta statybų kaina kartą jau buvo indeksuota iki 95 mln. eurų).

Tačiau noriu pastebėti, kad, jeigu nėra užsakovų (Vilniaus miesto savivaldybės (VMS) ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) kaltės, visa koncesijos sutarties įgyvendinimo rizika tenka koncesininkui Baltcap.

Taigi pareiga VMS ir ŠMSM statybų kainą indeksuoti maksimaliu 6,61% dydžiu atsirastų tik tada, jeigu statybos negalėtų būti vykdomos dėl užsakovų kaltės (bet Baltcap niekada jokios užsakovų kaltės iki šiol net nekvestionavo).

Tačiau VMS vadovai kažkaip ėmė ir surado ar sugalvojo pagrindą bei sutinka savo iniciatyva indeksuoti statybos kainą 6,61%. Negana to, jiedu sutinka statybos kainą padidinti ½ procentinio skirtumo tarp SSKI (statybos sąnaudų kainų indekso) faktinio dydžio sutarties įsigaliojimo visa apimtimi metu (t.y. 2022 m. liepą) ir 120 (SSKI 2020 m. sausį; klausimas – kodėl ne 2021 m. spalį, kai buvo sudaryta sutartis?), t.y. padidinti statybos kainą dar 11,05% arba iš viso 17,66%.

Tačiau apetitas auga bevalgant ir Baltcap jau paprašo padidinti statybos kainą dar ½ procentinio skirtumo tarp SSKI faktinio dydžio sutarties įsigaliojimo visa apimtimi metu (t. y. 2022 m. liepą) ir 120 (SSKI 2020 m. sausį), t. y. dar 11,05% arba iš viso net 28,71%.

Mat pati Baltcap niekaip negalėjusi numatyti tokio statybos darbų brangimo; neva ji numačiusi tik 3% metinį pabrangimą arba 9,27% per visą statybos darbų laikotarpį. Todėl Baltcap ir sutinkanti prisiimti tik 9,27% statybos darbų brangimo riziką, na ir dar papildomai 2,37% – girdi, gera valia, iš viso tik 11,64%.

Nepagrįsti valdžios kaprizai papildomai irgi kainuos papildomus milijonus eurų

Taigi tikrai keista ta „koncesijos” sutartis – rizika užsakovui net 28,71%, o koncesininkui – vos 11,64%. Įdomu kas ką čia nori apgauti?

Jeigu po visų suktai sukurptų indeksavimų statybos darbų kaina gaunasi 122,5 mln. eurų (beje, čia įeina ir statybininkams įprastas pelnas bei finansiniai kaštai), o investicijų suma  buvo 156,1 mln. eurų – tai kas tada yra skirtumas, tie 33,6 mln. eurų? Viršpelnis?

Tiesa, 156,1 mln. eurų būtų buvę išmokėti per 22 metus ir čia taip pat įeina 9,87 mln. eurų už komplekso eksploataciją (beje, dar kartą pastebėsiu, kad už teisę eksploatuoti futbolo stadioną ir sporto Halę Kauno m. savivaldybė gaus užmokestį iš koncesininko, o ne mokės jam).

Vilniaus meras V. Benkunskas ir administracijos direktorius A. Bužinskas teigia, kad miestui, žūtbūt, reikia didesnio stadiono (ne 15 tūkst. vietų, o būtinai bent 18 tūkst., vietų).

Vien šis jų kaprizas miestui kainuotų apie 5 mln. eurų. Universalios 5 tūkst. vietų arenos įrengimas vietoje numatytų 4 krepšinio aikštelių kainuotų dar apie 5 mln. eurų. Betgi tą areną tikrai geriau įrengti Sporto rūmuose, kuriuos visais atvejais būtina rekonstruoti.

Pabaigoje apie tai, jog atsiskaitant per 2 metus, statybos, neva bus pigesnės nei atsiskaitant išsimokėtinai per 22 metus. Taip, nes nereikės mokėti brangių palūkanų (susitaupytų apie 35,87 mln. eurų, nes palūkanos vietoje 51,65 mln. eurų sudarytų tik 15,78 mln. eurų). Tačiau patys statybos darbai gi stipriai išbranginami.

Tuo tarpu, skelbiant įprastus statybos darbų rangos konkursus atskiriems objektams, tikėtina, kad jie gerokai atpigtų. Beje, už ką naujam „koncesininkui“ bus mokamos tos 15,78 mln. eurų palūkanos?

Gi atsiskaitant per 2 metus (įprastas atsiskaitymo laikotarpis statybos rangos sutartyse) šita „koncesijos“ sutartis praktiškai pavirsta į įprastą statybos darbų rangos sutartį (o statybos darbų rangos sutartyse jokių palūkanų nėra).

Taigi konservatoriai V. Benkunskas ir A. Bužinskas, atrodo, pritariant konservatorių ministrui G. Jakštui ir Vyriausybei, nutarė pasišvaistyti savivaldybės ir valstybės biudžetų lėšomis: jiedu siūlo bendrą komplekso statybos darbų sumą padidinti iki 158,5 mln. eurų.

Iš tos sumos Vilniaus m. savivaldybei per 2 metus po statybos darbų užbaigimo tektų sumokėti  net 89,6 mln. eurų, nes ŠMSM po visų indeksacijų už statybas sumokėtų tik 59 mln. eurų (beje, Vyriausybė kol kas yra skyrusi tik 53,4 mln. eurų); dar 9,9 mln. eurų VMS ir ŠMSM per 22 metus sumokėtų už šio komplekso eksploataciją.

Atkreipiu dėmesį į tai, kad Vilniaus mieste šiuo metu savivaldybės mokyklos yra perpildytos, o savivaldybės darželiuose nėra pakankamai vietų, todėl apie 7 tūkst. vaikų turi lankyti brangius privačius darželius.

Trūksta bent kelių didelių mokyklų (vienos tokios statyba kainuoja iki 15 mln. eurų) ir bent keleto vaikų lopšelių-darželių, tačiau kasmet pastatoma tik po vieną-dvi naujas mokyklas ir po porą- trejetą naujų lopšelių-darželių, nes savivaldybės biudžete neva trūksta lėšų.

Kaip jų netrūks, jeigu taip plikbajoriškai tomis lėšomis švaistomasi?  Na, o ŠMSM už tuos 59 mln. eurų galėtų Vilniaus rajone pastatyti bent 4 dideles lietuviškas mokyklas, tada tėvams nebereikėtų savo vaikų vežioti mokytis į Vilnių.