Kaip JAV sužlugdė Europą dėl karo Ukrainoje ir Kinijos iškilimo. Thomas Palley 2 dalis.
Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://lebionka.blogspot.com/2... 2024-02-20 21:53:00, skaitė 1555, komentavo 3
Europa kenčia ir prisideda. Vokietija yra pagrindinė JAV susidūrimo su Rusija ir Kinija pralaimėtoja. Kaip gudriai buvo užgrobti diskursai. 2 dalis ir išvados.
Tai antroji Thomaso Palley esė dalis. Pirmąją dalį galite rasti čia ir čia.
Diskursas apie karą Ukrainoje yra išsamiausiai nulaužtas ir todėl sunkiausiai išaiškinamas. Geriausias atspirties taškas - klausimas, kas ekonomiškai laimėjo ir pralaimėjo dėl šio karo.
3. Ukrainos karas
Čia pusiausvyra yra aiški. JAV yra didžioji laimėtoja, o Vakarų Europa (ypač Vokietija) - didžioji pralaimėtoja. Labiausiai nukentėjo Vokietijos darbininkai.
JAV laimėjo panaikinusios Vokietijos ir Vakarų Europos priklausomybę nuo Rusijos energijos. Be to, rusišką energiją pakeitė brangi JAV tiekiama energija.
Tai trigubas JAV pranašumas: susilpnėjo Rusija, padidėjo Vakarų Europos priklausomybė nuo JAV ir buvo palanki JAV gamintojams. JAV taip pat yra didelė laimėtoja, nes padidėjusi gynybos produkcija tapo svarbiu ekonominiu stimulu JAV pramonei.
Tokia bendra situacija paaiškina, kodėl JAV išvengė recesijos. Vienintelis didelis trūkumas buvo laikinas infliacijos padidėjimas, kurį sukėlė prasidėjęs karas.
Vokietija - didžioji pralaimėtoja
Vakarų Europa, ypač Vokietija, yra didžioji pralaimėtoja. Pigią rusišką energiją pakeitė brangi energija iš JAV. Tai sumažino Vokietijos gamybos konkurencingumą ir prisidėjo prie dar didesnės Europos infliacijos.
Europa taip pat prarado didžiulę Rusijos rinką, kurioje ji pardavinėjo pramonines prekes. Ji taip pat neteko Rusijos elito gausių išlaidų.
Šis derinys paaiškina susilpnėjusią Europos ekonomiką. Be to, Europos ekonominei ateičiai iškilo rimtas pavojus, nes pokyčiai atrodo ilgalaikiai.
Vokietijos darbuotojai dar labiau nukentėjo nuo masinio Ukrainos pabėgėlių antplūdžio. Dėl jo padidėjo konkurencija dėl mažėjančio darbo užmokesčio ir atsirado būsto trūkumas, dėl kurio išaugo nuomos kainos.
Be to, per daug apkrautos mokyklos ir socialinės paslaugos. Mažesniu mastu tai pasakytina ir apie visus Europos darbuotojus.
Įsilaužę žalieji: karas nepaisant didžiulės žalos aplinkai ir klimatui
Galiausiai, perėjimas prie tausojančios energetikos buvo pražūtingas aplinkai. JAV (Teksase) išgaunamos "fracking" dujos yra vienos nešvariausių pasaulyje, be to, dar prisideda ir laivybos keliama tarša.
Karas taip pat buvo tiesioginė didžiulės žalos aplinkai ir klimatui priežastis. Tai įrodo Vokietijos žaliųjų partijos įsilaužimas.
Europos isteblišmento pasiteisinimas, kodėl jis atmeta kompromisą, yra tas, kad Rusija kelia egzistencinę grėsmę Europai. Tokį argumentą pateikia neokonų autoriai, pavyzdžiui, Anne Applebaum ir Timothy Garten Ash iš Hooverio instituto Standfordo universitete.
Neokonservatorių argumentai atkartoja senus Šaltojo karo prietarus, yra neišsamūs ir stokoja bet kokio turinio. Jie ignoruoja realybę, susijusią su NATO plėtra į rytus, su tuo susijusią grėsmę Rusijos saugumui ir konfliktus Ukrainos pilietinėje visuomenėje, įskaitant etninių rusų priespaudą.
Rusijos keliama grėsmė - miražas
Tačiau svarbiausia, kad teiginys apie Rusijos grėsmę Europai yra nepagrįstas.
Rusija išgyvena demografinį nuosmukį ir neturi išteklių atkurti hegemoniją Vidurio Europoje. Jos silpnumas atsiskleidė mūšio lauke, kur Ukraina sugebėjo sulaikyti Rusiją tik su kuklia NATO ginkluotės parama.
Tiesą sakant, šis silpnumas rodo, kad Rusijai demilitarizuota Ukraina reikalinga kaip apsauginis buferis. Iš tikrųjų JAV neokonservatyviam projektui naudinga tęsti karą, kuris demoralizuoja Rusiją ir silpnina jos tarptautinę padėtį.
JK torpeduoja taikos derybas
Apskritai Europa dėl šio karo patyrė ekonominių nuostolių, o JAV iš jo pasipelnė. Geopolitiškai karas naudingas JAV, bet ne Europai.
Nepaisant to, Europos valdžios institucijos pritarė karui. 2022 m. Jungtinė Karalystė torpedavo taikos susitarimą, dėl kurio buvo susitarta netrukus po karo pradžios.
Be to, 2023 m. savo atsistatydinimo kalboje Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas atvirai paragino JK "priartėti prie JAV". Čia taip pat aiškiai matyti įsilaužimo pirštų atspaudai.
4 Kinija
Galiausiai, Europos politika Kinijos atžvilgiu - tai naujas klausimas, kurį JAV neokonai tikisi išspręsti. Jie laiko Kiniją didžiausia grėsme JAV pasaulinei hegemonijai.
Ši grėsmė yra ekonominio, geopolitinio ir karinio pobūdžio. Kinijos ekonomika grasina gerokai pralenkti JAV, todėl ši šalis gali mesti iššūkį JAV pasaulinei minkštajai galiai ir suabejoti JAV karine hegemonija Rytų Azijoje.
Europa su tokiu iššūkiu nesusiduria ir palaiko tvirtą ekonominę partnerystę su Kinija. Europos bendrovėms naudinga investuoti Kinijoje ir eksportuoti į Kiniją gamybos priemones, o Kinija už tai atsilygina vartojimo prekėmis.
JAV analitinių centrų pasaulyje Kinija vaizduojama kaip Europos priešas. Iš dalies argumentuojama tuo, kad Kinija remia Rusiją, o Rusija yra Europos priešas.
Thomas Palley yra JAV ekonomistas, dirbęs vyriausybinėse agentūrose.