Ką žada treti karo metai

Autorius: Alkas.lt Šaltinis: https://alkas.lt/2023/11/28/ka... 2023-11-29 19:00:00, skaitė 1144, komentavo 4

 Strateginės aplinkybės

Skelbiama, jog artėjant tretiesiems Rusijos karo su Ukraina metams, Maskva išlaiko pranašumą kariniame, politiniame ir ekonominiame frontuose. Dienraštis „The Wall Street Journal“ rašo, kad Rusija turi daugiau resursų siekti užsibrėžtų tikslų.

Tai, pirmiausia, vyrai galintys papildyti sunaikintus dalinius. Kitas resursas – Rusijos ekonomika, kuri pajungta karinės pramonės tikslams.

Šį mėnesį patvirtintas Rusijos 2024-2026 m. biudžeto planas rodo, kad šalies karinės išlaidos padidės iki daugiau kaip 100 mlrd. dolerių – didžiausio lygio nuo sovietinių laikų. Rusijos gamyklose civilinių prekių gamybą keičia tankų ir bepiločių lėktuvų produkcija. Panašiai, kaip Antrojo pasaulinio karo metais.

Tačiau nepergyvenkite dėl mūsų saugumo. Jungtinių Valstijų, Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės bendra metinė gamybos apimtis siekia apie 45 trilijonus JAV dolerių, t. y. yra 20 kartų daugiau nei Rusijos. Vakarai turi kur kas pažangesnes technologijas.

Tačiau, kol kas, deja, šis pranašumas nėra konsoliduotas, o politinis paralyžius Jungtinėse Valstijose ir Europoje kelia pavojų ginklų ir pinigų tiekimui, nuo kurio priklauso Ukrainos ateitis.

Taip, Vakarai ėmėsi veiksmų karinei gamybai didinti: JAV padidino artilerijos sviedinių gamybą, tačiau ES šalys iki šiol nesugeba koordinuoti užsakymų.

ES pažadėjo Ukrainai milijoną artilerijos sviedinių iki kitų metų kovo mėnesio, tačiau abejojama, ar blokas pajėgs tai įvykdyti. Pietų Korėjos žvalgybos duomenimis, Šė Korėja jau suteikė Rusijai milijoną sviedinių.

Tačiau Ukrainoje nėra taip blogai, kaip to norėtų Maskva. Ukrainos ekonomika laikosi geriau, nei tikėtasi. Šalis priklausoma nuo Vakarų investicijų, kurios šiuo metu stringa. Todėl labai teisingas Kijevo sprendimas didinti karinės pramonės pajėgumus Ukrainos viduje.

Putinui dar toli iki Ukrainos regionų, į kuriuos pretenduoja Rusija, užkariavimo, jau nekalbant apie didesnio tikslo – visos Ukrainos pavergimo, kurios kaip nepriklausomos nacionalinės valstybės egzistavimą jis vadina istorine anomalija.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, jog Ukraina įstos į NATO įgyvendinusi reformas pagal rekomendacijas ir pabrėždamas, jog visateisė Ukrainos narystė neįmanoma karo įkarštyje. „Sąjungininkai sutinka, kad Ukraina taps NATO nare. Per susitikimą susitarsime dėl rekomendacijų ukrainiečiams… dėl reformų, nes ir toliau remiame Kijevą šiame kelyje į narystę NATO“, – teigia gensekas.

Aljanso vadovo kalbos darosi panašios į anekdotą. Reikalaujama įgyvendinti NATO „sąlygas“- tai yra ne tik kontroliuoti sienas, bet ir nugalėti pagrindinį NATO priešą – Rusiją.

Eilinis, nukraujavusio, daužomo, apkasuose šąlančio ukrainiečio paplekšnojimas per petį.

Panašu, jog Vakarų šalių lyderiai nebemato asmeninės ir geopolitinės grėsmės Putino Rusijos formate, o Ukraina yra atiduota likimo valiai – kiek pajėgs, tiek laikysis. Simbolinis ginklų tiekimas tampa panašus į paramą iš reikalo, istoriniam moralinio veido balinimui.

Reikšmingi postūmiai

Rusai, kaip paklaikę, iš šešių pusių šturmuoja Avdejevką. Atakas vykdo 10-20 žmonių grupės. Nepatvirtintais duomenimis, mūšiai vyksta pramoniniuose miesto rajonuose.

Rusijos teroristai, nepaisant audros, į Juodąją jūrą išvedė fregatą „Admiral Makarov“. Laivo kovinė įranga – net aštuonios „Kalibr“ tipo raketos. Dėl to Ukrainoje padidintas raketinės grėsmės lygis.

Ukraina – didvyrių tėvynė | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Šią naktį rusų okupantai raketomis smogė Kryvoj Rogo miestui. Žala nustatinėjama.

Ukrainos karinės oro pajėgos ir specialiosios tarnybos įvykdė dronų ataką prieš Smolensko aviacijos gamyklą. Apgriautas vienas gamyklos cechas, apgadinti du naikintuvai MiG-31. Pagrindinė Smolensko gamyklos veikla šiuo metu yra anksčiau pagamintų orlaivių remontas ir techninė priežiūra, komponentų tiekimas kitoms aviacijos įmonėms.

Tiesiog fantastika. Ukrainiečių dronai Rusijos gilumoje daugiau nei už 700 km nuo Kijevo. Tik taip, tik tokiais būdais deginant, sprogdinant driskių bazes ir irštvas galima ne tik priversti juos sustoti, bet ir atsitraukti. Tačiau tam, kad tai įvyktų, naktį turi būti surengta ne viena, o daugiau nei šimtas tokių atakų.

Trumpai

Izraelis ir „Hamas“, tarpininkaujant Katarui, susitarė pratęsti laikinas paliaubas dar dviem dienoms. Tikimasi, jog per papildomas dvi paliaubų dienas iš „Hamas“ nelaisvės bus paleista dar 20 izraeliečių moterų ir vaikų.

Kaip ir skelbėme, JAV ir Vokietijos lyderiai paneigė žiniasklaidos pranešimus apie susitarimą dėl Ukrainos stūmimo derybų su Maskva link. Tačiau raginimai Kijevui sėsti prie derybų stalo su Maskva akivaizdūs. Kadangi Vakarams (ir Rusijai) priimtinas šiandieninis „įstrigęs karas“ Ukrainoje, Kijevas turi ieškoti naujų scenarijų, sąjungininkų ir formatų, komplikuotai padėčiai spręsti.

Japonijos ir Kinijos aukščiausio rango diplomatai šeštadienį susitiko dvišalėse derybose, kad pabandytų išspręsti ginčus, įskaitant Kinijos draudimą prekiauti japoniškomis jūros gėrybėmis dėl kurio nukentėjo Japonijos eksportuotojai. Skelbiama, jog susitikimas buvo „nepaprastai reikšmingas“. Regimas atšilimas po JAV ir Kinijos vadovų susitikimo.

Lietuvoje

Tęsiame diskusija apie gynybą: tankus, dronus ir kitą ginkluotę. Šįkart iš kitos pusės. Ne tik gynybinės. Moralinės – finansinės.

Visiems gražu žiūrėti į brangius, modernius vakarietiškus tankus, varančius siaubą driskiams. Daugeliui, kartu su generolais, patinka svajoti apie šalies viso karinio biudžeto dydžio pirkinius – „Apačius“, turint omeny palaikymo sistemas ir remonto kaštus.

Tačiau mums labai nepatinka, kad tų brangių geležių pirkimo našta kraunama ant mūsų šalies piliečių pečių. Mūsų žmonės ir taip daug aukoja, padeda ukrainiečiams, juos išlaiko, maitina, suteikia jiems būstą, daro viską, ką gali.

Daugelis jūsų pervargę, nemiega naktimis, karą Ukrainoje išgyvena jautriai ir asmeniškai. Lietuvos piliečiai siaubingai įsitempę, pavargę nuo begalinės įtampos, kurią patiria tiek dėl karo Ukrainoje, tiek kovoje už miglotą rytdieną.

Būtent todėl esame įsitikinę, kad mūsų šalies piliečiai nešdami kone didžiausią Ukrainos paramos naštą, nenusipelnė dar didesnės mokesčių, socialinės ir kitokios naštos. Priešingai – mūsų žmonės privalo sulaukti apčiuopiamos finansinės, karinės/techninės paramos iš ES, NATO partnerių.

Mes esame ES ir NATO siena. Esame pafrontės valstybė, kuri, stiprindama savo pajėgumus, ruošdamasi priešintis, gina ne tik save, bet ir visą Europą. Europos saugumas priklauso nuo mūsų saugumo ir pasirengimo gintis.

Vadinasi, Europa suinteresuota tuo, jog mes būtume pasirengę kuo geriau gintis. Be to, mūsų šalis – pačioje sudėtingiausioje geopolitinėje – ekonominėje situacijoje, skaudžiausiai nukentėjusi, dėl prekybos, tranzito su kaimyninėmis šalimis žlugimo.

Tą Vakarų lyderiai žino puikiausiai mato.

Tad žvelgdami į netolimą ateitį, privalome kalbėti ne apie Lietuvos finansinius ar kitokius įsipareigojimus ES, bet ir apie Europos paramą ir pagalbą Lietuvai. Įsipareigojimų gali ir nelikti, nes jie buvo pasirašyti, kuomet nebuvo karo.

Valstybė privalo ieškoti resursų bei svertų padėti ir palengvinti savo šalies piliečiams nešti finansinę naštą, o ne juos skurdinti.