Ukraina karą gali laimėti: Duokite jai modernių, ne pasenusių ginklų

Autorius: Alkas.lt Šaltinis: https://alkas.lt/2023/11/05/uk... 2023-11-05 20:09:00, skaitė 803, komentavo 9

Ukraina karą gali laimėti: Duokite jai modernių, ne pasenusių ginklų

Strateginės aplinkybės

JAV ir Europos šaltiniai skelbia apie Vakarų šalių atstovų pokalbius su Kijevu dėl taikos derybų. Esą vyksta tylūs pasitarimai, stengiantis palenkti Ukrainos vadovybę derėtis su Rusija.

Reiškiamas susirūpinimas, jog karas atsidūrė aklavietėje ir nerimaujama dėl Ukrainos galimybių laimėti.

Pabrėžiama, jog Rusija turi neribotus gyvosios jėgos ir amunicijos išteklius, tuo tarpu Ukrainoje neva pastebimas visuomenės pasipriešinimas „dėl kai kurių prezidento Volodymyro Zelenskio neterminuotų šaukimo reikalavimų“.

Teigiama, jog Baltieji rūmai nerimauja dėl mažėjančių Ukrainos karinių pajėgų, kurioms, be to, būtinas JAV finansavimas. Susirūpinimą kelia ir sumažėjęs JAV visuomenės interesas Ukrainos karu po prasidėjusio „Hamas“ karo prieš Izraelį.

41 % amerikiečių teigia, kad JAV daro per daug padėdama Kijevui. Vos prieš tris mėnesius taip manė 24% amerikiečių.

Teigiama, jog JAV kariškiai, apibūdindami padėtį Ukrainos kare pradėjo vartoti terminą „aklavietė“ arba „karas dėl centimetrų“.

Skelbiama, jog JAV kariškiai savo pastebėjimais dalinasi su Europos pareigūnais, tačiau pagrindinė sprendimo teisė paliekama Kijevui.

Iš kitos pusės, Baideno administracija esą neturi jokių požymių, kad Rusijos vladyka Putinas yra pasirengęs derėtis su Ukraina.

Maskva esą laukia, kol Ukrainos sąjungininkės praras vidaus paramą finansuoti Ukrainą arba kol kova dėl Kijevo aprūpinimo ginklais ir amunicija taps pernelyg brangi.

Tuo tarpu pats Ukrainos vadovas V. Zelenskis atmeta bet kokias derybų su Rusiją galimybes, teigdamas, jog laikina taika nieko neišspręs ir pasitarnaus, kaip postūmis naujam karui.

Zelenskis siekia pergalės ir nesutinka su paliaubomis ar derybomis. „Mums tai reikštų palikti šią žaizdą atvirą ateities kartoms“, – teigia prezidentas.

Ukrainos prezidents V. Zelenskis apkasuose su kariais | president.gov.ua nuotr.

Ukrainos prezidents V. Zelenskis apkasuose su kariais | president.gov.ua nuotr.

V. Zelenskis elgiasi teisingai, nes suvokia, jog problemos įšaldymas jos neišspręs. Ukrainos vadovo užsispyrimas verčia Vakarus ieškoti naujų ėjimų.

Greičiausiai, dėl to NATO svarsto apie naujų saugumo garantijų suteikimą, net jei Ukraina oficialiai netaptų aljanso dalimi.

Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas įspėja, jog 2023 pabaigoje Rusija gali dislokuoti naujas puolamąsias grupes.

Generolas teigia, jog rusai patobulino logistikos grandines, gamyklos ėmė gaminti naują techniką, o elektroninės kovos pajėgumai sumenkino Ukrainos pranašumą tiksliosios amunicijos srityje.

Kad to nebūtų, ukrainiečiams esą būtina įgyti pranašumą ore, paremti antžemines operacijas; pralaužti Rusijos minų užtvaras; padidinti kovos su baterijomis veiksmingumą (nukreiptą prieš Rusijos artileriją); sukurti ir apmokyti reikiamus rezervus; stiprinti elektroninės kovos pajėgumus.

Zalužno teigimu, Ukraina turi suduot masinius smūgius „vieninga kovine sudėtimi“, naudodama imitacinius ir kovinius bepiločius orlaivius, kad perkrautų Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemas.

„Mums taip pat reikia elektroninės kovos sistemų, kurios yra raktas į pergalę kovoje su dronais“, – pažymi Zalužnas ir priduria, kad rusai turi apie 60 skirtingų sistemų.

Išverčiame, ką Vakarams ir mums visiems nori pasakyti Ukrainos kariuomenės vadas. Zalužnas teigia, jog Ukraina nelaimės karo, jei Vakarai ir toliau rems Kijevą senais (nurašytais)  „Leopardais“, sovietiniais naikintuvais ir kita sandėliuose nudulkėjusia sena technika.

Ukrainai reikia pažangiausios, modernios, tarpusavyje sąveikaujančios ginkluotės, kuri suteiktų pranašumą, kaunantis su gerokai skaitlingesniu priešininku.

Reikšmingi postūmiai

Pastarąją parą Ukrainos fronto linijoje įvyko daugiau kaip 80 karinių susirėmimų. Driskiai veržiasi visomis kryptimis, tačiau nesėkmingai. Ukrainiečiai ginasi prie Avdejevkos ir stiptina pozicijas prie Bachmuto.

Karas Ukrainoje | .facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Karas Ukrainoje | .facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Ukrainos karinių oro pajėgų vadovybė patvirtino smūgį Rusijos laivui Kerčėje. Teigiama, jog suduotas raketų smūgis Kerčės Zalivo laivų Kerčėje gamyklai, kurioje buvo dislokuotas sparnuotųjų raketų nešėjas. Nepatvirtintais duomenimis smūgiuota ir Kerčės tiltui.

Sunaikinta dar beveik tūkstantis okupantų, taip pat sunaikinta 12 artilerijos sistemų ir 8 tankai.

Trumpai

 „Mums imponuoja reformos, kurias Ukraina įvykdė viduryje karo“, – pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Urzula fon der Lejen Kijeve susitikusi su V. Zelenskiu ir pabrėžė, jog Ukraina gali pereiti į kitą etapą narystės Europos Sąjungoje kelyje.

Ukraina gina visą Europą nuo barbarų ordų ir metas baigti kalbas apie įvairius priėmimo  „etapus“, bei  „sąlygas“. Ukraina – Europos išlikimo sąlyga. Taškas.

Šalis turi būti priimta į ES bendriją šiandien. Ach, tiesa, sekmadienis. Na, tai rytoj.

JT vadovas Guterešas  „pasibaisėjo „dėl Izraelio smūgio Gazos greitosios pagalbos automobilių kolonai. JT generalinis sekretorius pareiškė kad konfliktas  „turi būti nutrauktas“.

Atleiskit, bet tokie pareiškimai mums primena didelį tarptautinį turgų, kuriame karts nuo karto kažkas užlipa ant bačkos ir garsiai apie kažką pasisako.

Palestinos duomenimis, į vieną iš jos greitosios pagalbos automobilių pataikė  „Izraelio pajėgų paleista raketa „netoli įvažiavimo į Gazos miesto ligoninę. Per išpuolį esą žuvo 15 žmonių ir daugiau kaip 60 buvo sužeista.

Tuo tarpu Izraelio kariuomenė pranešė, kad sudavė oro smūgį greitosios pagalbos automobiliui, kurį naudojo  „Hamas“ teroristai.

Australijos premjeras Entonis Albanizas vyksta į Pekiną – pirmąją šalies vadovų kelionę per pastaruosius septynerius metus, kuri laikoma žingsniu į priekį abiejų šalių pastangose stabilizuoti santykius po daugelį metų trukusios ekonominės įtampos.

Abi šalys tik pastaraisiais mėnesiais pradėjo išeiti iš diplomatinės aklavietės, kuri paaštrėjo 2020 m., kai Pekinas nustatė griežtus prekybos apribojimus daugeliui Australijos eksporto prekių. Konfliktas prasidėjo po Australijos raginimų atlikti tarptautinį tyrimą dėl Kovid-19 pandemijos kilmės Kinijoje.

Šis ėjimas vienas iš svarbių Vakarų-Kinijos santykių atšilimo ženklų. Ar šios diplomatinės pastangos duos vaisių, matysime po aukščiausio lygio JAV ir Kinijos vadovų susitikimo.

Frankfurto centre vykusioje propalestinietiškoje demonstracijoje, kurioje dalyvavo apie 850 žmonių, buvo sulaikyti devyni žmonės, pranešė policija.

Atliekamas tyrimas dėl suimtųjų, įtariamų nusikaltimais, įskaitant neapykantos kurstymą ir antikonstitucinių simbolių naudojimą. Policija konfiskavo ženklą su „SS runomis“ ir suėmė jį laikiusią moterį.

Kita moteris laikė plakatą, kuriame buvo pavaizduota Izraelio vėliava šiukšlių konteineryje.

Kremlius padidino artilerijos sviedinių gamybą ir per ateinančius porą metų gali pagaminti 2 mln. sviedinių per metus.

Pentagono duomenimis, nuo Rusijos invazijos 2022 m. vasarį Baideno administracija Ukrainos paramai išleido 43,9 mlrd. dolerių.

Lietuvoje

Šiandien Lietuvos provincijos parduotuvėlėje kalbėjomės su jos darbuotojais, kurie diskutavo karo tema ir įsiaudrinę teigė, jog turime ruoštis karui.

Žmonės mums aiškino, jog negalime miegoti, nes esą Ukraina irgi manė, kad karo nebus.

Tokios ir panašios nuotaikos liudija, kokia klaidinga mūsų sprendimų priėmėjų politika  „nekelkime panikos“.

Laiku ir tinkamai neinformuojami žmonės patys ieško atsakymų apie rytojų ir  „randa“ juos interneto platybėse ar prie kaimyno tvoros.

Žmonės, nematydami aiškios lyderių pozicijos, atsakymų ieško visokių būrėjų iš kavos tirščių pareiškimuose, vaizdo ištraukose, kuriose rodoma, kad rusai puls Berlyną arba, kad Putinas seniai miręs, o jį vaidina antrininkai. „Įtakingais“ rusakalbiais pranašautojais užversta visa interneto erdvė.

Netikėkite netikrais pranašais.

Pasikliaukite mumis, o mes jums teigiame, kad dabar Rusija neturi galimybių kelti Lietuvai kokios nors rimtesnės fizinės grėsmės bet kuria kryptimi.

Driskių orda nualinta, jos kariniai daliniai permesti į Ukrainos fronto ruožus, todėl mums šią akimirką jokio pavojaus nekelia.

Tačiau informacinės atakos, nedidelio masto provokacijos, kuriomis gali būti siekiama sukelti didžiulį chaosą ir paniką, šiandien yra labai tikėtinos.

Jos yra dar pavojingesnės, nes sprendimų priėmėjų galvose – vienintelė mintis: „taip nebus, o jei bus, tai kaip nors viskas išsispręs savaime, jei tik sukandę lūpas viską ignoruosim“.

Todėl mes, jūsų išlaikomi, dirbame kasdieniais skambučiais, kad atsakingi politikai neužmigtų rinkiminiame lopšyje ir nemąstytų, kaip turgaus pardavėja, kuri anądien mums apie karą paaiškino štai ką:  

„Man karas neįdomus, aš jo nebijau, o galvosiu, ką daryti tik tada, jei tas karas prasidės. Tada ir žiūrėsiu, ką daryt ir kur bėgt. Kam galvot apie tai, ko nėra?“

Šis  „turgaus“ mąstymas, deja, būdingas ir kai kuriems mūsų politikams, negalvojantiems apie rytojų.

Tuo tarpu mes raginam numatyti galimus veiksmus iš anksto, pasiruošti, kad nebūtų netikėtumų, kad nepanikuotume ir patys nepridarytume sau didžiulės bėdos. Skaitykite mus, palaikykite ir žinosite nepagražintą, faktais paremtą realybę bei prognozes.