Mes ant Trečiojo pasaulinio karo slenksčio?

Autorius: Sarmatas.lt Šaltinis: https://www.sarmatas.lt/10/mes... 2023-10-21 19:31:00, skaitė 341, komentavo 0

Mes ant Trečiojo pasaulinio karo slenksčio?

Visas pasaulis stebi padėtį Artimuosiuose Rytuose ir baiminasi Trečiojo pasaulinio karo pradžios, praneša „Daily Mail” leidinys. Jei Rusija ir Kinija bus priverstos įsikišti, krizė dar labiau paaštrės, rašo straipsnio autorius, prof. Džastinas Bronkas (Justin Bronk).

Profesorius J. Bronkas svarsto, kad Izraelio invazija į Gazos ruožą gali sukelti platų karinį konfliktą, kuriame Rusija ir Kinija galėtų paremti Iraną, kartu pasipriešindamos Amerikai ir Vakarams ir išvengdamos tiesioginio karinio susidūrimo.

Konfrontacija dėl Izraelio ir „Hamas” karo gali į konfliktą įtraukti Ameriką, Rusiją ir Kiniją, šiandien perspėjo karinis ekspertas.

Didžiosios Britanijos karališkojo Jungtinių tarnybų gynybos studijų instituto (RUSI) vyresnysis mokslinis bendradarbis profesorius Džastinas Bronkas (Justin Bronk) teigia, kad jei Iranas, keršydamas už invaziją į Gazos ruožą, užpuls Izraelį, Maskva ir Pekinas bus priversti įsikišti ir karinis konfliktas gali paaštrėti.

Jis pažymėjo, kad Iranas ir jo proxy pajėgos „Hezbollah” pavidalu Libane kuria potencialų antrąjį frontą. JAV įspėjo „Hezbollah” ir Iraną nesivelti į karą. Tačiau neaišku kiek pastarieji į tai atsižvelgs. Profesorius Bronkas pridūrė, kad Rusija ir Kinija iki šiol elgėsi gana santūriai.

Tačiau jei Iranas įsikiš ir jo rėmėjai artimiausiomis savaitėmis užpuls Izraelį, Rusija gali jį paremti, ir tokiu būdu į karą gali būti įtrauktos JAV.

Šiuo metu Izraelis bombarduoja pietinės Gazos ruožo dalies rajonus, kur žuvo daug žmonių.

Susirėmimai Izraelio pasienyje su Libanu taip pat sukėlė susirūpinimą dėl didėjančio regioninio konflikto rizikos, kuriai diplomatai stengiasi užkirsti kelią.

Istorikas Nialas Fergusonas (Niall Ferguson) laikraštyje „Sunday Times” rašė, kad situacija primena „neramią XX a. trečiojo dešimtmečio nuojautą”, ir kėlė klausimą: „Ar bus trečiasis pasaulinis karas?”

Išskirtiniame „MailOnline” straipsnyje profesorius Bronkas analizavo padėtį Izraelyje ir jos pasaulinį kontekstą.

Dėl masinio „Hamas” smurto prieš Izraelio bendruomenes prasidėjo nuspėjama „Hamas” taikinių Gazos ruože aršaus bombardavimo kampanija ir pasirengimas plataus masto Izraelio gynybos pajėgų (IDF) antžeminiam puolimui.

Be mažiausiai 1 400 izraeliečių, žuvusių per pradinį puolimą, iki to laiko per atsakomuosius smūgius į „Hamas” taikinius Gazos ruože žuvo daugiau kaip 2 700 palestiniečių (Šiuo metu jau 3,7 rūkst.).

Žuvusiųjų skaičius abiejose pusėse, ypač tarp palestiniečių, sparčiai didės, jei IDF pradės antžeminę operaciją, kuria siekiama sunaikinti „Hamas” veikėjus, vadovus ir infrastruktūrą.

Per bet kokią antžeminę operaciją Gazos ruože, kuri greičiausiai truks bent kelias savaites, IDF turės išlaikyti rezervines pajėgas ir amuniciją, kad galėtų apsiginti nuo bet kokio galimo „Hamas” remiančio „Hezbollah” pajėgų išpuolio Libane arba iš Vakarų kranto.

Iranas taip pat pareiškė, kad gali imtis „prevencinių priemonių” prieš Izraelį, o JAV pasiuntė dvi karinio jūrų laivyno lėktuvnešių grupes į rytinę Viduržemio jūros dalį, kad sustiprintų savo atgrasomąją žinią.

Šiuo metu JAV karinis buvimas ir Vašingtono patikinimai, atrodo, įtikino Izraelį, kad jam nereikia imtis prevencinių karinių veiksmų, kad užkirstų kelią „Hezbollah” įsitraukti į karą.

Kol kas Rusija ir Kinija savo viešuose pareiškimuose išliko gana santūrios, tačiau jei Iranas tiesiogiai įsitrauks į konfliktą, Rusija tikriausiai jausis priversta jį paremti, nes Iranas tiekia Rusijai svarbias raketas ir nepilotuojamus orlaivius, kurie Maskvai reikalingi Ukrainos kare.

Irano proxy pajėgos gausiai veikia Sirijoje netoli sienos su Izraeliu ir Rusijos oro gynybos sistemų saugomoje oro erdvėje.

Jei Iranas ar jo rėmėjai artimiausiomis savaitėmis užpuls Izraelį, gali kilti rizika, kad Izraelio ir „Hamas” karas peraugs į daug rimtesnį regioninį konfliktą, į kurį įsitrauks ir JAV.
Šiuo metu Izraelis vykdo masinius oro smūgius Gazos ruože.

Dėl tankiai užstatytos Gazos ruožo teritorijos neįmanoma išvengti šalutinės šių smūgių žalos, net jei IDF bandytų atakuoti tik karinius taikinius. Taip yra todėl, kad daugelis „Hamas” vadovybės centrų, raketų gamyklų, tunelių įėjimų ir amunicijos sandėlių sąmoningai įrengti po civiliniais daugiaaukščiais pastatais.

Dėl to Izraelio kariuomenei taip pat politiškai sunku smogti į taikinius, nes būna daug civilių aukų.

Anksčiau Izraelis, smogdamas tokiems taikiniams, paprastai taikydavo „stogo sprogdinimą” – ant taikinio stogo numesdavo labai mažą bombą, kad civiliai gyventojai išeitų iš pastato, o po to sunkiomis 900 kg JDAM tipo valdomomis bombomis smogdavo į saugomus požeminius statinius.

Tačiau, nors „stogų stuksenimas” sumažina civilių žūčių skaičių, daug gyventojų laiku nepalieka savo namų ir žūsta arba lieka be pastogės.

Be to, smūgių metu izraeliečiai reguliariai transliuoja sprogimų vaizdus iš kelių kampų, kad pasiektų bauginantį poveikį. Tačiau ši taktika sukelia galingą tarptautinį politinį spaudimą Izraeliui nutraukti bombardavimą.

Todėl, atsižvelgdama į „Hamas” atakų žiaurumą, Izraelio kariuomenė pakeitė ankstesnę taktiką ir daugeliu atvejų be įspėjimo vykdo oro antskrydžius ir raketų atakas prieš karinius objektus Gazos ruože.

Tai padidina smūgių prieš svarbiausius „Hamas” taikinius ir personalą karinį veiksmingumą, tačiau neišvengiamai lemia kur kas daugiau civilių aukų.

Tačiau vien tik oro smūgiais Izraelis negali garantuotai sumažinti „Hamas” pajėgumų, kurių, suprantama, reikalauja Izraelio visuomenė po palestiniečių smurto prieš šalies civilius gyventojus pirminio puolimo metu.

Vienintelis būdas tai padaryti – išvalyti visą šiaurinę Gazos ruožo dalį, įskaitant Gazos miestą, pasitelkus sausumos pajėgas, surasti ir sunaikinti gausius požeminius tunelius ir įrenginius, kuriais naudojasi „Hamas„.

Tačiau tankus gyvenamųjų namų ir tunelių tinklas suteikia „Hamas” kovotojams idealią priedangą, kurioje jie gali rengti pasalas, spąstus ir nukreipti smarkią ugnį į artėjančius Izraelio karius.

Miestų mūšiai labai palankūs besiginančioms pajėgoms, kaip rodo, pavyzdžiui, Ukrainos ginkluotosios pajėgos, 2022 m. tris mėnesius gynusios apsiaustą Mariupolio miestą prieš visiškai persveriančias ir apginkluotas Rusijos pajėgas.

IDF, kaip ir beveik visos kariuomenės, bandančios išvalyti miestų teritorijas šiais laikais, turės panaudoti didelę ugnies jėgą – artileriją ir papildomus oro smūgius, kad sėkmingai įveiktų įsitvirtinusias priešo pajėgas ir nepatirtų pernelyg didelių savo pajėgų nuostolių.

Tačiau tankiai apgyvendinta Gazos teritorija, kurios gyventojus Izraelio valdžios institucijos daugiau nei dešimtmetį de facto įkalino „miesto kalėjime”, reiškia, kad jos gyventojai turi nedaug galimybių persikelti į saugesnes vietoves toliau nuo sienų.

Per dešimtmečius Gazos ruožo kaimynystėje nuolat besiplečiančios Izraelio gyvenvietės ir abipusė abiejų pusių neapykanta taip pat reiškia, kad daugelis Palestinos piliečių greičiausiai atsisakys palikti savo namus ir persikelti į pietus nuo Gazos ruožo, kaip jiems buvo įsakyta, bijodami, kad negalės grįžti į savo namus ir žemę.

Todėl, bet kokia plataus masto IDF sausumos operacija, kuria siekiama išstumti „Hamas” iš Gazos ruožo, būtų ne tik labai kruvina abiem pusėms, bet ir greitai padidintų civilių aukų skaičių, nes abi pusės panaudotų didelę ugnies galią tose vietovėse, kur civiliai gyventojai vis dar slepiasi savo namuose.

Paprasčiausiai nėra „švaraus” ar paprasto karinio varianto pasiekti tikslą, kurio dabar, suprantama, nori Izraelis – sunaikinti „Hamas” Gazos ruože.

Masiniai oro smūgiai paverčia benamiais ir, jei prieš tai nebuvo vykdomi „stogų stuksenimai”, nužudo daug civilių gyventojų, kurie tiesiog neturi kur pasislėpti.

Antžeminė invazija būtų labai pavojinga Izraelio kariams, kurie susidurtų su gerai įsitvirtinusiomis palestiniečių pajėgomis, puikiai pažįstančiomis šio miesto vietovę iš vidaus ir turėjusiomis pakankamai laiko pasiruošti. Todėl IDF bus priverstos naudoti didelę ugnies jėgą ir stengtis sumažinti savo nuostolius.

Tel Avivo įsakymai masiškai perkelti palestiniečių civilius gyventojus į pietinę Gazos ruožo dalį yra teisiškai abejotini ir sunkiai įgyvendinami. Be to, nėra veiksmingų karinių sprendimų, kurie leistų Izraelio kariuomenei konfrontuoti su „Hamas” be masinių civilių gyventojų aukų, nebent jie būtų evakuoti prieš tai.

„Hamas” išpuolio prieš Izraelio civilius gyventojus mastas ir brutalumas nuo pat pradžių buvo suplanuotas taip, kad išprovokuotų masinį Izraelio jėgos atsaką. „Hamas” sąmoningai pastatė Izraelį į tokią padėtį, kad IDF negalėtų veiksmingai pulti Gazos ruožo, nesukeldama masinių aukų tarp faktiškai ten jo paties įkalintų civilių gyventojų.

Raginimai Izraeliui vengti plataus masto karinio atsako „Hamas” yra politiškai nerealistiški.

Karinė realybė, su kuria IDF susiduria Gazos ruože, reiškia, kad Izraelio kariuomenė neturi gerų sprendimų, o labiausiai tikėtinas Tel Avivo sprendimas pradėti antžeminę invaziją sukels dar didesnes aukas ir kančias nei tos, kurias jau patyrė tūkstančiai paprastų žmonių abiejose pusėse.