Marginalinės politologijos nuotrupos

Autorius: Michailas Bugakovas Šaltinis: http://ldiena.lt... 2023-10-02 20:06:00, skaitė 1036, komentavo 1

Marginalinės politologijos nuotrupos

Opozicija ir sąvokų painiava

Didis vokiečių filosofas - dialektikas G. Hegelis teigė, kad tiesa - tai objekto atitikimas jo sąvokai. Liaudiškai šnekant, pavadinti daiktus savo vardais, reiškia suvokti esmę.

Tokią metodologiją galima pritaikyti ir dabartinei situacijai su taip vadinama “nesistemine“ opozicija. O jos situaciją galima apibūdinti kito iškilaus filosofo, anglų mastytojo T. Hobso formule: „Visų karas su visais“.

Man jau teko rašyti apie tai, kad visus nesistemininkus galima sąlyginai suskirstyti į 3 grupes: prosisteminius nesistemininkus, besisteminius nesistemininkus ir antisisteminius nesistemininkus.

Deja, toks sugrupavimas gali pasirodyti per daug sudėtingas mūsų atpratusiai nuo abstraktaus mastymo visuomenei. Todėl siūlau kasdienės sąmonės lygyje dalinti visą nesisteminę opoziciją į 2 pagrindines grupes.

Viena – tai tie, kurie supranta gilumines dabartinės Lietuvos situacijos priežastis ir siūlo alternatyvą. Bet reali alternatyva esamai santvarkai gali būti tik viena - naujas arba atnaujintas socializmas. Deja, kai kurie šios grupės opozicionieriai vis dar bijosi naudoti panašią terminiją. Jie, kaip apie alternatyvą, netiesiogiai užsimina apie kažkokį antikapitalizmą arba antiglobalizmą ar dar kažkokią panašaus pobūdžio negatyvinę abstrakciją. Ir dėl šios priežasties visus šios grupės atstovus galima vadinti tiesiog alternatyvistais. Tuos gi, kurie tiesiai ir šviesiai pasisako už socializmą, - tiesiog socialistais.

Kita grupė nesistemininkų – tai valdžios kritikai, kuriuos esama sistema iš esmės tenkina ir kurie faktiškai atlieka parlamentinės opozicijos vaidmenį už Seimo ribų. Tarp jų yra ir atvirai fašistuojantys veikėjai, kuriuos ir pridera įvardinti naciais. Visą šia grupę opozicionierių paprasčiausiai reikėtų vadinti kritikuotojais.

Žinoma, alternatyvininkai irgi kritikuoja valdžią, bet jie žiūri giliau ir svarbiausia - siūlo geopolitinę ir socialinę alternatyvą ne tik ir ne tiek valdžiai, bet sistemai. Kita vertus, kritikuotojai irgi karts nuo karto pakritikuoja ir sistemą, bet visas jos ydas suveda į valdžios destrukcijas.

Vienu žodžiu, alternatyvininkai ir kritikuotojai – toks būtų realios situacijos „nesisteminėje opozicijoje“ teorinis atitikmuo adekvačių sąvokų lygmenyje.

Žinių diena“ aludėje

Mano nuomone, objektyviausias sociologinis visuomenės nuomonės pjūvis gali būti užfiksuotas kokiame nors populiariame alaus bare, kuriame renkasi „giluminė liaudis“. Ten tikras visuomenės nuotaikų barometras. Tokių „liaudiškų“ užeigų Vilniuje dar yra keletas. Retkarčiais užeinu į vieną tokią. Publika čia nuolatinė, vyrai iš aplinkinio mikrorajono. Kai kas net ateina su šlepetėmis.

Paskutinį kartą apsilankius ten rugsėjo 1 d., baras ryte buvo sausakimšas. Tai suprantama, parduotuvės šią dieną neprekiauja alkoholiniais gėrimais. Susirinkę vyrai diskutavo daugiausia 2 temomis. Pirmoji – nauja mokyklinė gyvenimo įgūdžių ugdymo programa, kuri tapo viešai prieinama Žinių dienos išvakarėse. Vienas lankytojų net visiems garsiai perskaitė telefonu įrašytą lytinio švietimo pamokų, kurios turėjo prasidėti pirmoje klasėje, turinį.

Vyriškis tvirtino, kad visas tokių pamokų turinys buvo paremtas LGBT bendruomenės reikalavimais. Pagal programą pirmokams bus aiškinama apie masturbaciją, orgazmus, heteroseksualią meilę ir kitus liberalius intymaus gyvenimo malonumus. Po šios informacijos visoje užeigoje pasigirdo stiprus vyriški keiksmažodžiai, skirti Lietuvos ir Europos valdžiai.

Antra tema – neva net 150 eurų didinamos mėnesinės išmokos Ukrainos pabėgėliams. Vyrai dėl to buvo suglumę. Kodėl bent tiek pat nepadidinus savo piliečių pensijų? Ir kodėl šie pabėgėliai bėga ir nekovoja fronte? Ši karta pylos gavo vyriausybė, parlamentas, visa Europos Sąjunga, o taip pat Rusija kartu su Ukraina.

Vienas nuolatinis baro lankytojas yra akivaizdus landsbergistas ir dar tikriausiai atitinkamų spectarnybų „stukačius“. Jie praktikuoja tokius tiesioginius pokalbių pasiklausymus perpildytose vietose. Prieš kurį laiką šis tipas buvo aludės karalius. Visi klausėsi jo nuomonės. Tačiau šį kartą jis jau buvo bejėgis. Žmonės buvo aiškiai supykę ir abiem aptartomis temomis, kurios sudrumzlino „krištolinę“ susirinkusiųjų sielą, pasiuntė šį „viešosios nuomonės lyderį“, kaip sakoma, „ant trijų rusiškų raidžių“.

Štai tokia „Žinių diena“ aludėje su gana blaiviomis mintimis ne visai blaivių vyrų…

Kas toliau?

Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, šiandien vyksta masinis žmogaus teisių ir laisvių puolimas, prasidėjo savotiškas visokių draudimų ir apribojimų „aukso amžius“, ribojama ir iš dalies uždrausta demonstracijų, susirinkimų, žodžio, informacijos laisvė, net ir laisva mintis.

O dabar prieinama prie judėjimo laisvės apribojimo. Rimtai svarstomas klausimas dėl draudimo Lietuvos piliečiams keliauti į kaimyninę Baltarusiją. Skųstis, kad visa tai yra elementarių konstitucinių normų ir tarptautinių žmogaus teisių aktų pažeidimas, yra beprasmiška banalybė. Į tai niekas nebekreipia dėmesio.

Dėl viso šito chaoso kyla metafizinis klausimas – o kas toliau? Toliau lieka tik paties socialinio gyvenimo draudimas. Kaip suformulavo vienas iš marksizmo klasikų, gamtos mokslų prasme - „gyvenimas yra baltyminių kūnų egzistavimo būdas“.

Šiuolaikiniai politikai siekia būtent iki tokio lygmens sumenkinti ir nužeminti mūsų visų gyvenimą. Ir čia svarbiausia, kad dabartiniai socialiniai „baltyminiai kūnai“ tarsi ir sutinka priimti tokį likimą...

Išgyvename ne tik „atvirkštinę“ istoriją. Bet ir atvirkštinė evoliucija.

Pereinamasis laikotarpis

Akivaizdu, kad globaliu lygmeniu šiuolaikinė pasaulio tvarka išgyvena tam tikrą pereinamąjį laikotarpį. Ir kaip sakė klasikas, pagrindinis pereinamojo laikotarpio klausimas yra „kas - ką?“. Kas ką nugalės? Kas laimės, kas pralaimės? „Kolektyviniai Vakarai“ ar „Kolektyviniai Rytai“?

Bet koks galimas kompromisas tarp jų dabartinėje akistatoje iš tikrųjų reikš vienos pusės pergalę ir kitos pralaimėjimą. Kad ir kokie būtų argumentai ir „pergalingi“ pralaimėjusios pusės propagandiniai pateisinimai ir pasiteisinimai, ji tokiu būdu tik mėgins nuslėpti savo strateginį „provalą“.