Ar tikrai bejėgiai? Kaip veiksmingai Graikija ir kt. saugo savo sienas

Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://lebionka.blogspot.com/2... 2023-09-28 15:00:00, skaitė 781, komentavo 5

Ar tikrai bejėgiai? Kaip veiksmingai Graikija ir kt. saugo savo sienas

2015 m. A. Merkel pareiškė, kad sienų apsaugoti neįmanoma. Jos politika iki šiol trukdo Europos imigracijos politikai. Vis dėlto būtent Graikija rodo, kad veiksminga išorės sienų apsauga būtų įmanoma.

"Negalime uždaryti sienų. Jei pastatysite tvorą, žmonės ieškos kitų kelių." Šį sakinį 2015 m. spalio 7 d. Angela Merkel ištarė laidoje "Anne Will". Rugsėjo 4 d. A. Merkel pareiškė, kad Vokietijos siena yra atvira pabėgėliams. Po savaitės, rugsėjo 11 d., federalinė policija vis dar rengėsi uždaryti sieną su Austrija. Tačiau kanclerė atsisakė, o tuometinis vidaus reikalų ministras Thomas de Maizière'as nesipriešino.

Nuo to laiko valstybės sienų apsaugai nepritarė visi - nuo kairiųjų iki CDU/CSU. Pabėgėlių nepriėmimas ir su tuo susiję sunkumai bei negražūs vaizdai buvo primesti kitoms valstybėms. Šiuo tikslu 2016 m. kovo 18 d. A. Merkel asmeniškai sudarė migracijos susitarimą su Turkija. Turkija turėjo užkirsti kelią į Europą plūstančiai migracijai. Mainais už tai ji gavo apie šešis milijardus eurų ir nemažai politinių svertų. Priešingai nei teigė A. Merkel, R. T. Erdoganas įrodė, kad negalima užtverti sienos, bet galima ją veiksmingai apsaugoti.

Graikija ir Italija pirmauja

Tačiau Europos valstybės prie Šengeno erdvės išorės sienų taip pat ne kartą pademonstravo didelę sėkmę. Dėl uždarytos Turkijos sienos pabėgėlių maršrutai pasuko Italijos link. Vadovaujant Matteo Salvini ("Lega", Italijos vidaus reikalų ministras nuo 2018 m. birželio mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn.), Viduržemio jūros valstybei pavyko drastiškai sumažinti prieglobsčio prašymų skaičių nuo 127 000 2017 m. iki 35 000 iki 2019 m. Dideliu mastu ir nepaisant didelio pasipriešinimo Italija užkirto kelią pabėgėlių laivų išsilaipinimui, ypač Lampedūzos saloje.

Tuomet 2020 m. pradžioje Graikija tapo arabų ir afrikiečių imigracijos epicentru. Tuo metu Turkija de facto nutraukė su ES sudarytą pabėgėlių susitarimą. Turkija matė, kad ją užgriuvo didelis Sirijos pabėgėlių skaičius jos pačios šalyje, bet taip pat pasinaudojo Graikijos sienos atvėrimu, kad darytų politinį spaudimą ES. Graikija į tai reagavo griežtai. Buvo kalbama apie neteisėtą "stūmimą atgal", t. y. tiesioginį pabėgėlių nepriėmimą. Tačiau aišku, kad graikams tuo nepavyko užkirsti kelio nelegaliai migracijai, tačiau jie bent jau nebebuvo perpildyti.

Prieglobsčio teisė turi būti reformuota

Pagal ES teisę išstūmimas ir draudimas išlaipinti, pavyzdžiui, Lampedūzoje, apskritai yra neteisėti. Jie leidžiami tik tuo atveju, jei žmonės atvyko nelegaliai. Taip yra nuolat. Kadangi teisė į prieglobstį yra individuali, visi prieglobsčio suteikimo pagrindai pirmiausia turi būti išnagrinėti kiekvieno migranto atveju.

Vienintelė išimtis - kai migrantai bando patekti į Ispaniją per Maroką. Šiuo atveju Europos Teisingumo Teismas nusprendė, kad Ispanijos pasienio tarnybos gali grąžinti migrantus atgal be papildomo patikrinimo. Paprastai reikia manyti, kad kelionė šiuo maršrutu yra neteisėta, nes prieglobsčio galima prašyti ir Maroke. Kita vertus, Italijos ir Graikijos atveju teisė į prieglobstį turi būti nagrinėjama individualiai kiekvieno pabėgėlio atžvilgiu. To priežastis - ES pagrindinių teisių chartija. Čia teisė į prieglobstį užtikrinama pagal Ženevos pabėgėlių konvenciją ir joje nustatytas "išsiuntimo ir grąžinimo draudimas". Meloni reakcija į scenas Lampedūzoje dėl šios teisinės situacijos tikriausiai yra daug švelnesnė nei Salvini.

Ženevos pabėgėlių konvencija buvo priimta 1954 m. Tačiau iš pradžių ji buvo taikoma tik pabėgėliams iš Europos. Tik 1967 m. ji buvo pradėta taikyti ir pabėgėliams iš ne Europos šalių (beje, Turkija nesutiko su šiuo išplėtimu).

Išorinės sienos turi būti apsaugotos

Esant dideliems atstumams, Europos Sąjungos arba Šengeno erdvės sienų apsauga būtų palyginti paprasta, nes daugiausia reikia saugoti jūrų sienas. Palydovinio stebėjimo ir radiolokacinės sistemos gali stebėti šias sienas beveik nepertraukiamai. Todėl lengva nustatyti, iš kurios valstybės migrantai bando pereiti į Europą. Akivaizdu, kad vien tik FRONTEX visiškai nepajėgia užtikrinti Europos išorės sienų apsaugos. Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros 44 000 km ilgio jūrų sienos ir maždaug 9 000 km sausumos sienos apsaugai skirtas mažiau nei vieno milijardo eurų biudžetas, o nuo 2019 m. ji turi tik 1500 darbuotojų. Veiksmingą sienų apsaugą vilkinama užtikrinti politiškai. Todėl pagrindinė sienų apsaugos našta tenka tokioms valstybėms kaip Italija ir Graikija. Šios šalys jau įrodė, kad veiksminga išorės sienų apsauga yra įmanoma.

Vokietija, kaip (vis dar pirmaujanti) Europos ekonominė galybė, galėtų imtis iniciatyvos šioje srityje. Šiuo metu Vokietijos Federacinė Respublika yra migracijos magnetas par excellence dėl savo išplėtotos socialinės sistemos ir pažadų pabėgėliams mokėti dosnias išmokas. Be to, Vokietija turėtų ne blokuoti, o siekti, kad būtų pakeista Europos prieglobsčio teisė. Praėjus aštuoneriems metams po 2015 m., A. Merkel mantrą, kad sienų apsaugoti neįmanoma, reikia pagaliau palaidoti. Tačiau dabartinėje situacijoje jokiu būdu nesame bejėgiai, kaip dažnai teigiama.

Jonas Aston

https://apollo-news.net/wirklich-machtlos-so-erfolgreich-schuetzen-griechenland-und-co-ihre-grenzen/

Ir dar apie migraciją

Vis daugiau nelegalių imigrantų atvyksta į šiaurinę Afrikos pakrantę. Apytiksliais skaičiavimais, norinčiųjų keliauti (Europos link - red.) yra iki 500 000. (https://t.me/koppreport/87051).

Ministras Pirmininkas Orbanas: Orbanas: Lampedūza rodo, kad Europa susiduria su "tikra invazine armija". Viktoras Orbanas kreipėsi į parlamentą, kaltindamas ES siekimu primesti masinę imigraciją visai Europai.

V.Orbanas parlamente pasakė:

"Birželio pabaigoje, nepaisant Vengrijos ir Lenkijos protestų, buvo prastumtas naujas migracijos paktas. Dabar rugsėjis, ir akivaizdu, kad paktas jau žlugo. Jūra į Lampedūzos salą atplaukiantys asmenys jau sudaro tikros įsiveržėlių armijos įspūdį."

"Šiais metais prie Vengrijos pietinės sienos buvo užkirstas kelias 128 000 bandymų priverstinai patekti į šalį. Išpuoliai prieš pasienio pareigūnus tapo įprastu reiškiniu. Įvyko 168 rimti išpuoliai, daug mūsų pareigūnų buvo sužeisti. Migrantų smurtas auga", - sakė V. Orbanas.

"Briuselis reikalauja, kad šie migrantai būtų įleisti į Vengriją. Jis reikalauja, kad Vengrijoje sukurtume migrantų stovyklą, migrantų getą tūkstančiams, net dešimtims tūkstančių žmonių. Be to, įsileiskime ne tik tuos, kurie apgulę mūsų sienas, bet ir migrantus iš kitų Europos šalių. Jie nori mums primesti tuos, nuo kurių šiandien saugome pietinę sieną. Tuos, kurie smurtu ir ginklais puola Vengrijos pasieniečius. Tai beprotiškas sumanymas, kurio net sveiku protu negalime suvokti."
"Kai įstojome į Europos Sąjungą, buvo kalbama apie laisvą kapitalo ar prekių judėjimą ir laisvą europiečių judėjimą. Mūsų sutartyje nėra nė žodžio apie privalomą migrantų priėmimą, migrantų kvotas ar migrantų getus, ir mes negalime pritarti tokiems dalykams po fakto. Ruduo bus sunkus, nes Briuselio žmonės nori įbrukti mums į gerklę migrantų paktą prieš kitais metais vyksiančius Europos Parlamento rinkimus. Gerbiamasis parlamente, anot vyriausybės, mums reikia ne migrantų kvotų, o pasienio tvoros ir pasieniečių, ir mums reikia ne kelti bėdą čia, o atnešti pagalbą ten (į užsienio valstybes, kurios nėra ES narės)".

https://rmx.news/crime/pm-orban-lampedusa-shows-europe-is-dealing-with-a-veritable-invading-army/