Sveika mityba - kasdieniniai mitai iš mokslo pusės

Autorius: Juozas Ruolia Šaltinis: https://pradzios.wordpress.com... 2016-04-06 11:27:28, skaitė 1769, komentavo 4

Daugelis galvoja, kad dabar populiarius vaisių ir daržovių kokteilius gerti labai sveika. Kad perkūnas nudaužtų tą, kuris šitą mitą paskleidė. Ar kas tyrė, kokie nauji junginiai susidaro sumaišius 5 ar 6 vaisių ir daržovių sultis? Granatai – sveika, virti raudonieji burokėliai – sveika, bet šios daržovės turi ir be galo daug agresyvių medžiagų. Jos jungiasi su kitų daržovių ar vaisių sultyse esančiomis medžiagomis ir sudaro naujus, kartais ir žalingus, junginius.

Kaip plikyti žoles?

Žoles geriausia plikyti natūralios erdvinės sandaros vandeniu – šaltinio, stalo. Čiaupo vanduo – ne toks geras. Yra rajonų, kur vanduo ne jonizuojamas, o dezinfekuojamas chloru. Vandenį iš čiaupo svarbu užvirinti metaliniame ar stikliniame virdulyje, o ne elektriniame, pagamintame iš plastiko Kinijoje ar Korėjoje Prancūzijos, Vokietijos mokslininkai atkreipia dėmesį – kaitinama plastmasė tirpsta ir išskiria žalingų medžiagų.

Kasdienės arbatos

Dažna ponia keikia gydytoją, kad negelbėja jo skiriami vaistai kraujospūdžiui sureguliuoti. Jūs niekada nesureguliuosite kraujospūdžio, jei dažnai geriate juodąją arbatą ar kavą, kuriose yra daug kofeino. Šie gėrimai visiems kelia kraujospūdį. Viena ranka vartojame atpalaiduojamuosius vaistus, kita – skatiname tonusą. Juodąją arbatą keiskime žolelių arbatomis. O dar geriau – nuo seno baltų gentyse buvusia arbatos tradicija – su mėgstama uogiene: aviečių, žemuogių, vyšnių. Dar viena svarbi taisyklė: niekada nevalgykime ir negerkime to, ko nemėgstame. Net vandenį gerkime tik mėgstamą.

Medus

Vieną valgomąjį šaukštą medaus kasdien vertėtų suvalgyti. Ar nesate alergiški medui, reikia tikrinti taip: atverskite lūpos vidinį kraštą ir įtrinkite medaus, žiedadulkių, bičių duonelės. Jei po pusvalandžio neišbers, nepatins ar neparaus, vadinasi, nesate alergiški medui. Kam vartoti cukrų, jei yra medus ir fruktozė? Nepelnytai atstumtas ir pamirštas yra ir rudasis cukrus, kuriame gausu papildomų angliavandenių, kitų medžiagų, kurios padeda kasos veiklai. Organizme cukraus niekas tiesiogiai nepasisavina.

Kaip laikyti vaistažoles?

Vaistažoles reikia laikyti tik popieriniuose maišeliuose, o ne aklinuose stiklainiuose ar metalo dėžutėse, nes kaipmat juose užsiveisia grybelių. Šiems nereikia deguonies, todėl veši ir uždaruose induose. Tada su vaistažolėmis žmogus gauna nemažą kiekį toksinų – grybelio nuodo. Galbūt tai bus paskutinis lašas, kuris sukels vėžio procesus. Taip pat patarčiau nevalgyti apipuvusių obuolių, kriaušių ar kitų vaisių. Išpjaustymas negelbėja. Pavojingas ne tiek pats puvinys, kiek pražūtingos ir nuodingos yra rizoiduose esančios medžiagos. Jos akiai nematomos. Atrodo, pusė obuolio liko sveika. Tačiau taip nėra – obuolį būtinai išmeskite. Ant vaisių ir daržovių pila daug amoniako trąšų, salietros, todėl jos greitai pūva. O žmonės, išpjaustę sužalotus vaisius, daro kompotus ar sultis – tai lygu savižudybei.

Apie sultis

Jei Dievulis sukūrė obuolį ar apelsiną vientisą, kodėl žmogus tyčiojasi iš gamtos jį spausdamas? Išmeta naudingus pektinus, ląstelieną, o išgeria tik vitaminais gardintą jų vandenį? Kodėl einame prieš gamtą? Dėl tinginystės, puikybės ar kvailumo? Kur kas sveikiau valgyti visa vaisių. Fiziologų apskaičiuota, kad mūsų audiniai ir organai per valandą vitaminų ir ferment iš sulčių pasisavina tiek, kiek jų yra viename gurkšnyje. Sergantiesiems vėžiu nepatarčiau jų gerti daugiau nei gurkšnį per valandą. Jei išgėrėme kur kas daugiau, organizmui, o kartu vėžio ląstelėms, sudarėme komfortą keletui valandų. Vėžio ląstelės maitinasi visu paviršiumi, o somatinės ląstelės – per kapiliarus. Kurios pasisavins daugiau veikliųjų medžiagų? Žinoma, vėžio ląstelės. Kopūstų sultyse yra vitamino U, kuris pagreitina skrandžio gleivinės atsikūrimą. Jos tinka opaligėms.

Imbieras

Imbieras tapo madingas. Ligonių, kurie suvalgo imbiero su medumi penkis šaukštus, šlapime pastebėjau baltymo – tai reiškia, kad inkstai nesugeba jo apdoroti. Imbieras – mums kiek neįprastas augalas, mūsų organizmas nepripratęs prie jo. Nereikėtų jo visur dėti.Hormonų bėdos Kad vyrai nesnaustų lovoje “be darbo”, neduokite jiems apynių. Visi žinome, kad alų geriantys vyrukai būna tingūs. Berniukams ir mergaitėms iki subręstant neduokite gerti kmynų arbatos, daigintų grūdų, ženšenio ar bičių pienelio, nes gali išsikreipti besiformuojanti hormonų pusiausvyra.

Vėžio prevencija

Reikėtų vaistinėje nusipirkti lakmuso popierėlių ir pasidaryti šlapimo testą – pasižiūrėti savo PH. Būtų gerai, kad per 50 metų žmonėms šlapimo PH vidurkis siektų 6,6. Mat pašarmėjusiame organizme nėra sąlygų susidaryti vėžiui ir sumažėja terpė atsinaujinti buvusiam vėžiui. Ką daryti, jei PH yra mažesnis? Gerkite vandenį. Litras – gerai. Pernelyg daug vandens nepatartina, nes labai atskiedžiame fermentus ir nebelieka kuo virškinti maisto. Tiksliau, vandens reikia tiek, kad palaikytume tą minėtą reikiamą PH. Jei vanduo nepadeda, yra kitas būdas padidinti PH. Organinės rūgštys, esančios citrinoje, labai šarmina organizmą – ir tai yra vėžio prevencija. Sumalkite mėsmale citrinas ir sumaišykite su medumi. Beje, prieš tai citrinas gerokai pašveiskite su soda ir vandeniu, pamirkykite sodos vandenyje, nes jos gausiai nupurkštos herbicidais. Kasdien išgerkite keletą šaukštų šio mišinio.

Maistas

Rytų kultūros šalyse beveik nėra žarnyno, krūtų ar genitalijų vėžio, nes ten valgo taip: trys dalys daržovių ir viena dalis mėsos. O pas mus atvirkščiai – daržovių tik pėdsakai… Dominuoja mėsa ir miltiniai patiekalai ir namie, ir restoranuose. Taip aliname organizmą ir skatiname jo destrukciją. Išmetame apelsino ląstelieną, o ryjame chemiškai rūkytą dešrą nė nenulupę odos – su visais kancerogenais. Visos mėsos yra išmirkytos chemikaluose – rūkymo kvapas ir skonis tik imituojamas chemikalais. Jei nėra daržovių, vargšės kepenys vargsta nelygioje kovoje su kepsniais. Tada kasomės pakaušį – iš kur atsirado vėžys? Nes buvome kurti ir akli.Sveikas yra porėtas maistas. Prie kepsnio geriau valgyti kietesnę augalinę ląstelieną – agurkų, česnako, arbūzo, pomidorų. Ir gerai sukramtykime. Maistas turi būti gerai sustruktūrintas, suvirškintas virškinimo sultimis. Daug važinėjantieji, neturintieji sąlygų sveikai maitintis kenčia nuo skrandžio erozijos, opų. Todėl patarčiau valgyti avokadų. Jose esančios medžiagos labai saugo gleivinę. Jie tinka ant bet kokio sumuštinio. Suvalgyto maisto virškinimui užtikrinti svarbu reikiamas skrandžio sulčių,tulžies rūgščių kiekis. Šį darbą atlieka kartumynai, esantys kiaulpienėse, pelynuose, puplaiškiuose. Anglijos karalienės dvaras turi tradicijas – darosi kiaulpienių sulčių. Pražydusias kiaulpienes reikia sumalti mėsmale ir užpilti lygiomis dalimis degtine. Šaukštas prieš valgį. Deja, žmonės nesusirūpina, kad nuolat pučia pilvą ar jaučia sunkumą skrandyje. Nesupranta, kad sutrikusi bakterijų pusiausvyra gali sukelti rimtų ligų.

Laisvieji radikalai

Per medžiagų apykaitą organizme susidaro laisvųjų radikalų – organinės kilmės medžiagų, pusiau angliavandenių, pusiau riebalų, vandenilio, deguonies darinių be vieno elektrodo. Jie lekia į kitus audinius, ląstelių membranas ir iš ten “pavagia” po elektrodą. Taip lieka “skylučių”, kurias užima trombocitai ar cholesterolio dariniai. Puiki priemonė laisviesiems radikalams naikinti – svogūnai, jų laiškai, petražolės, salierai, gelsvės, mairūnai, visos ankštinės daržovės, topinambai. Topinambuose yra nuostabios kompozicijos antioksidantų. Geras antioksidantas yra alyvų aliejuje keptos morkos, nes taip organizmas geriau pasisavina karatenoidus. Rytų Azijos šalyse vėžio profilaktikai vartojamas lydytas sviestas. Jei riejatės, nervinatės, negeriate vandens, rūkote kas dvi valandas, jei valgote mėsą be daržovių, jei imunitetas silpnas – užkemšate organizmą, todėl vakare reikėtų išgerti aspirino ar vitamino “Triavit”, kad paskystintų kraują.

Stresas

Nervų ląstelė, dirbanti keturiais etatais, turi būti aprūpinta gliukoze. Jei organizme gliukozės nėra, o nervų ląstelei jos reikia, ji lieka be energijos. Dažnai iki nakties dalyvaujame bohemiškuose vakarėliuose, rytais lekiame į darbą, ten riejamės. Šiandien ryte mačiau merginą: vienu metu vairuoja, rūko, geria vandenį ir kalba telefonu. Apsaugok nuo tokio gyvenimo, Viešpatie. Nesekinkime nervų ląstelių. Jei dirbame protinį darbą, turime vartoti daugiau angliavandenių, jei fizinį – riebalų.

Moralas

Jei Dievas apšviestų žmonėms protą ir jie grįžtų prie mitybos įpročių kaip prieš penkiasdešimt metų, ligų būtų perpus mažiau. Paprasti produktai, kuriuos valgėme nuo amžių, yra nepakeičiami. Bet žmonės tingi augintis savų daržovių, prieskoninių žolių. Juk nėra sunku pasisėti sode ar balkone ir visą vasarą skainioti ežiuolę imunitetui stiprinti ar melisą, mėtą nervams nuraminti. Užuot ant palangės pamerkę į vandenį svogūną, jo nusiperka prekybos centre ir ištiesę kojas žiūri muilo operas.

Juozas Ruolia

Vilniaus universiteto Lietuvos onkologijos instituto fitoterapeutas