Iliuzijos laikančios mus sistemos vergovėje

Autorius: Sarmatas.lt Šaltinis: http://www.sarmatas.lt/04/iliu... 2016-04-04 10:11:04, skaitė 2938, komentavo 1

Nelsonas Mandela: „Iliuzija net buvimą kalėjimą gali paversti komfortišku“.

Zigmundas Froidas, filosofas ir psichiatras, samprotauja apie žmonijos būklę ir apie tai, kokiu būdu mums visiems išsiropšti iš Matricos.

Mes gyvename iliuzijų pasaulyje. Daugelis problemų užimančių jūsų mintis ir kalendorių, egzistuoja tik todėl, kad jums jas kažkas primetė. Šėtonas žino, ar tai įvyko atsitiktinai, ar ne, tačiau visi mes (arba beveik visi) tapome autoritarinės-korporatyvios vartotojiškos, dabar dominuojančios kultūros aukomis.

Jeigu fokusininkas ar „magas“ nori jus apgauti, tai pradžioje jis sukuria iliuziją, siekdamas nukreipti jūsų dėmesį nuo realybės. Kol auditorija susižavėjusi seka jo nieko nereiškiančius triukus, fokusininkas gauna galimybę jus apkvailinti.

Psichopatai atėmė iš mūsų realybės pojūtį. O socialiniai tinklai sudarė jiems galimybę pateikti savo idėjas plačiosioms gyventojų masėms be MIP tarpininkavimo. Ir pagrindinė jų žala – tame, kad jie sudavė absoliutų, triuškinantį smūgį mūsų pasitikėjimu savimi ir rytdiena.

Revoliucinis gatvės dailininkas Benksis kartą pastebėjo:

„Žmonės geria intelektualų šlapimą kiekvieną dieną. Jis paverčia jų gyvenimą į nuorūką. Jis verčia jus patikėti tuo, jog jūs nepakankamai seksualūs. Arba tuo, kad viskas, kas linksmiausia vyksta kažkur kitoje vietoje. Televizija jau pavertė jūsų draugę neadekvačia. Jie turi prieigą prie pačių šiuolaikiškiausių technologijų. Ir jie jus gąsdina. Jie – reklamos užsakovai, ir jie juokiasi iš jūsų“.

Bet reklama – tik ledkalnio viršūnė. Jeigu jūs pažvelgsite toliau, tai pamatysite, jog visa mūsų gyvenimo organizacija suderinta bėgti paskui iliuzijas ir masinio paklusnumo kitiems žmonėms idėjas, idėjas ir institutus.

Štai šešios didžiausios iliuzijos, su kuriomis reikėtų atsisveikinti, jeigu jūs norėtumėte tapti laisvais – ne tik išoriškai, bet ir vidumi.

1. Tvarkos, teisės ir valdžios iliuzija

Daugeliui iš mūsų, poreikis sekti įstatymų reikalavimais – moralinė pareiga. Tačiau korupcija ir politiniai skandalai įrodo, jog įstatymas – pakankamai lankstus dalykėlis. Ypač tiems, kas turi pakankamai raumenų, kad jį sulenkti.

Policijos žiaurumai ir nusikaltimai, kuriuos ji vykdo, – realybė ne tik Ukrainoje ar Rusijoje, tačiau netgi ir JAV bei daugelyje Europos šalių. Teismai visada stodavo turtingųjų pusėn. O dabar mes negalime apsiginti nuo valstybės stebinčios akies įsiveržimo į mūsų privatų gyvenimą.

Ir visas šis įvairių šalių vyriausybių amoralumas, taip ar kitaip priveda prie nužudymų ir ištisų tautų, ir kultūrų sunaikinimo. Socialinė tvarka – tai iliuzija. Ir egzistuoja ji tik todėl, kad jūs, paklusnūs įstatymui piliečiai, esate nuolankūs ir su viskuo sutinkate.

Kas yra valstybė? Tai grupė žmonių, kuri priverčia kitus paklusti jai grasinant prievartos baime. Valstybė – tai gauja, įgavusi monopolinę teisę prievartai. Istorija mus moko vėl ir vėl: valstybės institutai reikalingi tik tam, kad engti, kontroliuoti ir plėšti kitus žmones. Bet kuri taip vadinama valdžia būtinai pasirodo esanti neteisinga, veidmainiška ir melaginga.

Nėra jokios teisės, jokios tvarkos ir jokios teisėtvarkos. Visa tai tik pompastiški valdžios atributai, kurie reikalingi nuslėpti tiesai. Tiesai apie tai, jog pasaulio tvarka laikosi kitų žmonių kontrolės ir kovos su nesutinkančiais dėka.

2. Gerovės ir laimės iliuzija

Kiekvienas iš mūsų dabar naudojasi tokia daugybe brangių papuošalų ir niekniekių, kad tam galėtų pavydėti bet kuris XIX amžiaus monarchas. Klestėjimo iliuzijos palaikymas turi lemiamą reikšmę visos pasaulio finansinės sistemos stabilumui.

Tačiau jums nereikėtų pamiršti to, jog vartojimo pagrinduose visada slypi sukčiavimas, kreditai ir skolos. Bankų sistema nuo pat pradžių buvo sugalvota tam, kad turtingi taptų dar turtingesniais neturtingųjų sąskaita, įsitikinusių tuo, esą pas juos yra kažkokios vertybės.

Tačiau tikruosius klestėjimą ir laimę jums gali suteikti tik gamta, sveikata, meilė ir santykiai su artimaisiais. Neidentifikuokite savęs su tomis materialiomis gėrybėmis, kurias jūs turite. Tuo jūs tik tolstate nuo laimės, o ne artėjate prie jos!

3. Laisvo pasirinkimo iliuzija

Mums atrodo, kad mes visi turime pasirinkimą, kaip mums gyventi. Tačiau iš tiesų mums siūlo tik ribotą variantų rinkinį, ir visi jie – blogi. Kokį sprendimą savo gyvenimo atžvilgiu jūs bepriimtumėte – jūs visada būsite savo valstybės teisinės ir mokesčių sistemų nelaisvėje. Ir ji saugos šias sistemas monopolinės teisės į prievartą pagalba. laisvas pasirinkimas

Pažiūrėkite į netikrą (veidmainišką) šiuolaikinės demokratijos institutą. Ir jūs suprasite, kad rinkimų rezultatas visada priklauso tik nuo to, kokia politinė jėga sėkmingiau išplaus jums smegenis. Pasirinkimo laisvės iliuzija – galingas vergvaldys, kadangi kvailiai – tai vergai, manantys, jog jie laisvi. Nepuoselėkite iliuzijų: jūs vis tiek esate laikomi ant pavadėlio.

4. Tiesos iliuzija

Tiesa – jautri mūsų kultūros tema. Mes lyg būtume užprogramuoti pastoviai ieškoti tikrosios tiesos. Viena, bet kurios visuomenės dalis, valstybėje, negalvodama tiki viskuo, ką jai praneša televizorius, kita – netiki visiškai niekuo, ką kalba žurnalistai. Abu kraštutinumai – beviltiška kvailystė.

Jeigu jūs norite palaikyti darną ir laisvę savo dvasioje – mokykitės mąstyti savarankiškai. Ir atminkite, jog kiekviena tiesa visada turi dvi puses. Net ir tuo atveju, jei kažkas jas bando slėpti.

5. Laiko iliuzija

Vieni kalba, jog laikas – pinigai, tačiau tai melas. Laikas – tai ir yra jūsų gyvenimas. Nustokite mąstyti išimtinai penkių pojūčių kategorijomis ir atitinkamai grafikui bei kalendoriui.

Mes išeiname iš to, jog dvasia – amžina, ir kiekvieno žmogaus dvasia yra šios amžinybės dalis. Ir pagrindinis melas: jie visokeriopai stengiasi mus įtikinti, kad dabartinis momentas neturi jokios reikšmės. Esą mes turime visada analizuoti savo praeitį ir tikėtis geresnės ateities. Vietoje to mes, laisvi žmonės, siūlome jums susikoncentruoti į tai, kas vyksta būtent čia ir dabar.

Jeigu mes koncentruojamės ne į tai, kas vyksta dabar, o į tai, kas gali atsitikti (arba neatsitikti) ateityje, tai mes – lengvas reklamos užsakovų, valdžios ir kitų sutenerių, aptemdančių jūsų sąmonę įvairiausiomis baimėmis, grobis.

Mes laimingi, kai gyvenimas nemuša mūsų per galvą, kai spontaniškumas ir atsitiktinis įvykis mums yra įdomesni už grandiozinius planus, ir kada jūsų „dabar“ yra svarbesnis už jūsų „rytoj“.

Jeigu laikas – tai pinigai, tai gyvenimą galima būtų išmatuoti doleriais, eurais, rubliais ir t.t. Jeigu pinigai jums yra verti mažiau už jūsų gyvenimą, reiškia jie turi būti verti mažiau, už tą laiką, iš kurio susideda šis gyvenimas.

6. Atskirties iliuzija

Masių valdymo strategijos srityje nėra labiau efektyvesnės taktikos už „Skaldyk (skirstyk) ir valdyk“. Šis principas visada naudojamas siekiant įvesti autoritarinį valdymą arba tam, kad kažkaip pagrįsti karinį įsiveržimą į kitą šalį. Ir ši atskirties iliuzija veikia iš tiesų.

Mes užprogramuoti tikėti tuo, kad mes, kaip atskira asmenybė, pastoviai randamės konkurencijos būsenoje su tais, kurie yra prieš mus. Mes nepasitikime netgi savo kaimynais ir giminaičiais! Tačiau visi žmonės Žemėje – tai ne konkurentai vieni kitiems, o partneriai. Ir nuo to, kiek efektyvi bus ši partnerystė, priklauso tai, kokiame pasaulyje mes gyvensime, kokiu oru kvėpuosime ir ar švarų vandenį gersime.

Mes – globali bendrija, o valstybių sienos – tai tik iliuzija, egzistuojanti iki to meto, kol mes ja tikime.

Kai kurie galvoja, jog atskirties iliuzija (pavyzdžiui nacijų, tautų idėja) glosto mūsų ego ir suteikia mums galimybę saviidentifikacijai. Betgi ji daro viską, kad pavergti ir izoliuoti jus.

Mes norime, kad jūs perstotumėte aklai pasitikėti Matricos machinacijomis. Nuolat kovokite už savo teisių ir galimybių plėtrą. Jeigu iš jūsų reikalaujama paklusnumo ir nuolankumo, atminkite: jums paprasčiausiai sėkmingai „pardavė“ teisinės valstybės ir „protingumo“ idėją. Niekas negali mums parduoti to, kas mums nereikalinga.

šaltinis: infa.lt