I. Vėgėlė. Kodėl puolamas Antrosios nepriklausomybės Dainius

Autorius: Alkas.lt Šaltinis: https://alkas.lt/2023/07/25/i-... 2023-07-25 21:41:00, skaitė 901, komentavo 7

I. Vėgėlė. Kodėl puolamas Antrosios nepriklausomybės Dainius

Antrasis puolimas prieš mylimiausią jaunystės laikų poetą Justiną Marcinkevičių. Tariamai dėl įvykusio konkurso paminklui Jam pastatyti.

Ko gero, kai kuriems neįtiko siūloma vieta – prie šv. Jurgio bažnyčios šventoriaus, šalia Rašytojų Sąjungos. Atseit, poetas buvo per daug ateistiškas, nors nuolat rašė apie Dievą.

Plika akimi matosi – didžiajai daliai norisi pažeminti Poetą. Vieniems – dėl pavydo: nesugebėjo ir nesugeba kurti taip, kaip Poetas. Kitiems – dėl heroiškos Jo laikysenos budinant gimstančią Lietuvą. Jis pirmas poezijos galia kvietė keltis ir burtis Tėvynės Laisvei. Kvietė atgimti. Vienijęs mus Sąjūdžio mitinguose ir suvažiavimuose. Pamenate Eurika Masytė „Aš Tavo laisvė“ pagal Justino Marcinkevičiaus eilėraštį „Aš laisvė“? O Justino Marcinkevičiaus kurtą Lietuvos Konstitucijos preambulę?

Įžemintas. Istoriškas. Visą sovietinį laikotarpį gelbėjęs lietuvių kalbą ir puoselėjęs kultūrą kaip „Tautos gyvastį“ tomis sudėtingomis sovietmečio aplinkybėmis. Nuostabia forma rašęs apie Tėviškės gamtą, jos Žmones, darbą ir buitį, būtį, Lietuvos didybę ir trapumą.

Jo eilėraščių rinkinius skaitydavome prieš tyliai švenčiamas Lietuvos šventes ir artimųjų gimtadienius. Deklamuodavome arba jais kurdavome palinkėjimus. Rašęs perkeltinėmis prasmėmis – “tarp eilučių“ – bet suprantamas kiekvienam. Ir labiausiai MYLIMAS.

Atleiskite, bet ne apie Rusijos imperiją rašydami rusiškų keiksmažodžių užtvindytas knygas galėjome išsaugoti lietuvių kalbą ir kultūrą. Jis rašė apie Lietuvą lietuviui. Teturėjęs vienintelį pasirinkimą ir sąmoningai pasirinkęs kurti, auginti ir ginti kiekvieną dėl mūsų Kalbos ir Kultūros. Balansuodamas.

Kritikuoti visuomet lengva iš dabarties perspektyvos, ypač, jei kritikai – angažuoti. Vis norisi balsu tų kritikų paklausti – kur buvote Jūs tuo laikotarpiu, ką darėte? Nes tie, kurie iš tiesų priešinosi – vadina Jį Antrosios nepriklausomybės Dainiumi. Mylėjusį Lietuvą iki širdies gelmių.

O gal visas šitas antiMarcinkevičiaus šaršalas yra nepamirštas kerštas dar nuo 1991-ųjų? Kaip ir prieš Romualdą Ozolą?

Tai, apie ką rašo to meto liudytojai, neseniai priminė Erika Drungyte. Apie tai yra užsiminęs ir pats Marcinkevičius knygoje „Taburetė virš galvos“.

Juk negali atsirasti paminklas Laisvės šaukliui kol nepastatytas paminklas gyvam.