Pinigų agregatas M2. Pavojingas pinigų simptomas JAV ekonomikoje

Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://lebionka.blogspot.com/2... 2023-05-30 18:15:00, skaitė 598, komentavo 2

Pinigų agregatas M2. Pavojingas pinigų simptomas JAV ekonomikoje

Žemiau pateikiu žinomo ekonomisto ir publicisto prof.Valentino Katasonovo striapsnio "Pavojingas pinigų simptomas JAV ekonomikoje" straipsnio vertimą.

Pavojingas pinigų simptomas JAV ekonomikoje

Vienas iš svarbių makroekonominių rodiklių yra pinigų suvestinis rodiklis M2. Jis parodo pinigų - grynųjų ir negrynųjų - kiekį ekonomikoje. M2 yra vienas iš pinigų politikos parametrų. Jis taip pat yra vienas iš dabartinės ekonomikos būklės ir galimos būsimos būklės rodiklių.

Dabar noriu pakalbėti apie šį rodiklį JAV. Sent Luiso federalinis rezervų bankas reguliariai rengia statistinius duomenis apie M2 pinigų suvestinį rodiklį. Jo duomenimis, 1959 m. sausio mėn. pinigų agregatas M2 buvo 286,6 mlrd. dolerių, o 1975 m. gruodžio mėn. jis pirmą kartą viršijo 1 trilijono dolerių ribą. 2012 m. liepos mėn. pirmą kartą buvo peržengta 10 trln. dolerių riba. Galiausiai 2022 m. liepos mėn. pinigų masė M2 pasiekė 21,70 trln. dolerių. Praėjusių metų pabaigoje JAV BVP sudarė 25,46 trln. dolerių. Taigi pinigų pasiūla sudarė 85,2 % BVP. Tai rodiklis, kuris vadinamas "ekonomikos monetizacijos lygiu".

Pastaraisiais dešimtmečiais M2 pinigų pasiūla ir JAV ekonomikos monetizacijos lygis nuolat augo. Šis augimas ypač paspartėjo po to, kai septintajame dešimtmetyje buvo panaikintas aukso ir dolerio standartas. 2008-2009 m. finansų krizė dar labiau padidino pinigų pasiūlą. Krizės įkarštyje FED paskelbė, kad pereina prie "kiekybinio skatinimo" politikos.

Jos esmė paprasta: JAV centrinis bankas pradėjo aktyviai pumpuoti JAV ekonomiką pinigais, kurie išeina iš jo "spausdinimo mašinos" ir kuriuos jis išleidžia į apyvartą pirkdamas iždo ir hipoteka užtikrintus vertybinius popierius. Didelę (net didžiąją) dalį negrynųjų pinigų sukuria komerciniai bankai (išduodami paskolas). FED skatino komercinius bankus didinti negrynųjų pinigų emisiją, mažindamas privalomųjų atsargų reikalavimus jų indėlių įsipareigojimams.

Poreikis didinti pinigų pasiūlą buvo pateisinamas siekiu kuo greičiau įveikti krizę. Kiekybinio skatinimo politika pradėta laipsniškai nutraukti tik 2014 m. Vėliau buvo gana simboliškai mažinamas Federalinės rezervų sistemos vertybinių popierių portfelis ir atitinkamai mažinama JAV centrinio banko dolerių emisija. Tačiau šiuos mažinimus atsvėrė komercinių bankų išleistų negrynųjų pinigų emisijos didėjimas. "Kovidų pandemija" suteikė pakankamai apčiuopiamą postūmį pinigų pasiūlos augimui, dėl kurio padidėjo finansinė pagalba Amerikos verslui ir gyventojams. M2 pinigų pasiūla nuolat didėjo iki praėjusios vasaros. Kulminaciją ji pasiekė liepos mėn.

O praėjusių metų rugpjūtį M2 rodiklis šiek tiek sumažėjo. Ekspertams nesunku buvo paaiškinti šį reiškinį: JAV monetarinė valdžia susirūpinusi dėl didėjančios infliacijos. Tradicinė priemonė nuo infliacijos yra pinigų pasiūlos mažinimas. Praėjusį pavasarį FED vadovas Džeromas Pauelas (Jerome Powell) paskelbė, kad pereina prie kiekybinio skatinimo politikos, kuri apima pinigų pasiūlos mažinimą ir pagrindinės palūkanų normos didinimą. Ir jau rugpjūčio mėn. buvo užfiksuotas pirmasis šios politikos rezultatas - per mėnesį M2 vertė sumažėjo 43,8 mlrd. dolerių. Padėtis dar labiau pagyvėjo, ir 2023 m. sausio mėn. rodiklis M2 buvo beveik puse trilijono dolerių mažesnis už rekordinę 2022 m. liepos mėn. vertę. O štai naujausias šių metų balandžio mėn. rodiklis: mėnesio pabaigoje pinigų pasiūla buvo 20 673,1 mlrd. dolerių. Palyginti su praėjusių metų viduriu, sumažėjo daugiau kaip trilijonu dolerių! O santykinis sumažėjimas per metus (nuo 2023 m. balandžio mėn. iki 2022 m. balandžio mėn.) yra 4,6 %.

Akivaizdu, kad 2023 m. balandžio mėn. dolerio perkamoji galia yra mažesnė negu 2022 m. balandžio mėn. Apskaičiuota, kad realusis pinigų pasiūlos sumažėjimas per metus sudarys ne mažiau kaip 10 %. Pokario JAV istorijoje būta atvejų, kai trumpalaikiai M2 pinigų pasiūla realia verte sumažėjo. Taigi telegramų kanale Spydell_finance radau šiuos įdomius skaičius ("Pinigų pasiūlos sumažėjimas realiąja išraiška įvyko 1970 m. (trumpam 3,7 %), 1973-1974 m. (iki minus 5,9 %), 1980 m. (minus 6,6 %). Neigiama tendencija buvo ir 1988-1995 m., kai bendras sumažėjimas nuo didžiausio iki mažiausio buvo 7,6 %. Galima daryti prielaidą, kad šiuo metu stebime didžiausią pinigų pasiūlos realųjį nuosmukį pokario JAV istorijoje.

Kalbant apie nominalųjį pinigų pasiūlos mažėjimą, pokario Amerikoje nominaliojo mažėjimo apskritai nebuvo. Jis įvyko tik Didžiosios depresijos metu. 1930 m. M2 pinigų pasiūla nominaliąja išraiška sumažėjo 8,5 %, 1931 m. - 11,2 %, 1932 m. - dar 12,2 %, o 1933 m. - 2,2 %. Remiantis kitu vertinimu, nuo 1929 m. spalio mėn. iki 1933 m. kovo mėn. pinigų pasiūla nominaliąja išraiška sumažėjo 38%.

Taigi tiek nominalųjį, tiek realųjį dabartinį M2 pinigų pasiūlos sumažėjimą lėmė dviejų veiksnių - FED "kiekybinio griežtinimo" politikos ir infliacijos, kuri dar labiau nuvertina JAV centrinio banko mažėjančią pinigų pasiūlą - sąveika.

Yra ir trečias veiksnys, kuris išryškėjo kovo ir balandžio mėnesiais. Tai Silicon Valley Bank, Silvergate Signature Bank ir First Republic Bank bankų bankrotai. Bankrotas neišvengiamai lemia dalies jų sąskaitose esančių pinigų likvidavimą. Kovo-balandžio mėn. pinigų pasiūla sumažėjo apie 440 mlrd. Didžiąją šio sumažėjimo dalį ekspertai sieja su bankų bankrotais. Ekspertas Sergejus Blinovas tai aiškina paprastu pavyzdžiu: "...jei indėliai banke sudaro 100 mlrd. eurų, o atsargos - tik 10 mlrd. eurų (atsargų ir indėlių santykis yra 1/10), tai indėlininkams vienu metu kreipusis dėl savo pinigų, bankas taps nemokus (bankrutuos) ir negalės išmokėti apie 90 mlrd. eurų. Šia suma sumažės pinigų pasiūla - klientų pinigai tiesiog "sudegs" bankrutuojančiame banke".

Be to, reikėtų nepamiršti, kad, laukdami galimų klientų atakų, bankai apdairiai pradeda didinti savo rezervus, o tai, kaip žinoma, mažina bankų emisijos galimybes.

Daugelis Amerikos ekspertų mano, kad dabartinės JAV pinigų sistemos tendencijos yra panašios į tas, kurios vyko Didžiosios depresijos pradžioje (1929-1930 m.). Tiek Amerikos įmonės, tiek visuomenė ima nervintis, atsiima pinigus iš bankų indėlių ir keičia juos į grynuosius pinigus, akcijas, obligacijas, auksą ir net kriptovaliutas. Taip sudaromos sąlygos toliau mažėti pinigų pasiūlai ir didėti bankų nestabilumui. Visi laukia antrosios kredito įstaigų bankrotų bangos JAV. O jei prasidės antroji banga, įvyks ne tik "išspaudimas", bet ir staigus pinigų pasiūlos žlugimas.

https://www.fondsk.ru/news/2023/05/30/opasnyj-denezhnyj-simptom-v-ekonomike-us-59369.html