Kai viduriuoja Lietuvos sorošiukai, verkia net žalieji vokietukai
Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://lebionka.blogspot.com/2... 2023-04-30 15:56:00, skaitė 688, komentavo 3
LRT šiandien rašoma, kad Seimo šią savaitę priimtos pataisos dėl migrantų apgręžimo užtikrina tiek šalies galimybę saugoti savo sienas, tiek pagarbą žmogaus teisėms, todėl prezidentas Gitanas Nausėda jas pasirašė, teigia Prezidentūra.
Penktadienį prie Prezidentūros sorošinės NVO atvežė du autobusus etatinių protestuotojų už "žmogaus teises." Šie sorošo peniukšliai pasisako už bet ką, kas griauna mūsų valstybę. Nesvarbu, ar tai būtų lytinių deviacijų diegimas, ar Amerikos juododžių teisės, ar išgalvotos teisės nusikaltėlių, kurie ardo pasienio įrangą ir, pažeisdami sienos apsaugos įstatymą, be reikiamų dokumentų jėga veržiasi į Lietuvos teritoriją. Pernai tokių geresnio gyvenimo ieškotojų buvo 20000, o nesant tvoros ir jų apgręžimo, būtų dešimteriopai daugiau. Šitiems sorošiniams protestūnams Lietuvos gyventojų teisės yra ne motais, ne motais lietuvių skurdas, sugriauta sveikatos priežiūros sistema, ubagiškos pensijos ir t.t.
Beveik visi iš Balarusijos į Lietuvą įsiveržę "prieglobsčio prašytojai" išvyko ten, kur didesnės išmokos,
kur galima sočiau gyventi nieko neveikiant. Didžiausia jų dalis plūsta į dosnią Vokietiją.
Vokietijos "žalieji" - mūsų "sorošiukų" siamo dvyniai, pasisakantys už "atvirų durų" politiką. Tai kas Vokietijoje nutiko, kad net "žalieji" ėmė dainuoti "dešiniųjų" giesmes?
Žaliųjų partijos meras Borisas Palmeris: didelės išlaidos migrantams Vokietijoje kelia grėsmę visuomenės "sprogimui"
Vokietijos spauda pranešė, kad vien 2023 m. Vokietija migrantams išleis daugiau kaip 36 mlrd. eurų.
Kadangi Vokietijos gyventojų skaičius ir toliau rekordiškai auga, o migrantai 2023 m. mokesčių mokėtojams kainuos daugiau kaip 36 mlrd. eurų, kai kas perspėja, kad gali kilti sunkių socialinių padarinių.
Tiubingeno meras Borisas Palmeris, priklausantis Žaliųjų partijai, yra vienas iš tokių balsų, ir daugeliu atžvilgių dėl savo populiarumo ir priklausomybės partijai jo balsas yra svaresnis nei kitų.
Šią savaitę B. Palmeris laikraščiui "Neue Osnabrücker Zeitung" sakė, kad "jei visus visuomenės išteklius panaudosime atvykėliams, o vietiniams žmonėms nieko neliks, visuomenė sprogs".
Toliau jis teigė, kad dėl masinio migrantų antplūdžio Vokietijos socialinė sistema galiausiai išseks.
Imigracijos išlaidos mokesčių mokėtojams neabejotinai yra milžiniškos - dešimtys milijardų per metus išleidžiama aprūpinti būstu, maistu ir integracijos paslaugomis vis didėjantį užsienyje gimusių Vokietijos gyventojų skaičių. Naujos istorijos, tokios kaip šios savaitės pranešimas, kad Hamburgas kas mėnesį išleidžia 14 mln. eurų vien viešbučio kambariams, skirtiems migrantams apgyvendinti, šalyje tapo kasdienybe. Šis skaičius tėra lašas tvenkinyje. Šį mėnesį Finansų ministerijos paskelbti duomenys rodo, kad Vokietija vien migrantams šiemet išleis 26,65 mlrd. eurų. Tačiau šis skaičius net neparodo viso vaizdo, nes tai yra tik federaliniu lygmeniu išleisti pinigai. Prognozuojama, kad valstybės ir vietos savivaldybės taip pat išleis daugiau kaip 10 mlrd. eurų, taigi vien 2023 m. bendra suma sieks mažiausiai 36 mlrd. eurų.
Tačiau masinės imigracijos problema daro įtaką viskam ir yra susijusi su daugybe išlaidų, kurias ne visai lengva apskaičiuoti, pradedant perpildytomis ir chaotiškomis mokyklomis ir baigiant sparčiai augančiomis būsto kainomis.
Palmer sakė, kad atsižvelgiant į tai, jog kasmet į Vokietiją atvyksta daug prieglobsčio prašytojų, svarbu paklausti, ką tai reiškia šaliai. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad atvykėlių, kurių integracijos rezultatai prasti, mišinys ir dideli reikalavimai Vokietijos socialinės apsaugos sistemai.
"Tuomet turėsime mažai naujų darbuotojų ir daug socialinės paramos gavėjų", - perspėjo Palmeris.
Palmeris sakė, kad nemato "jokio sprendimo" krizei įveikti. Žaliųjų partijos meras jau seniai kritikuoja Vokietijos migracijos politiką, tačiau tokie pasiūlymai kaip masinė deportacija ir pilietybės įstatymų sugriežtinimas gali pakenkti jo įvaizdžiui. Kol kas atrodo, kad jis pasitenkina tuo, kad į migracijos krizę žvelgia iš tolo, siūlydamas miglotus įspėjimus ir nepateikdamas konkrečių pasiūlymų.
Kitos partijos, pavyzdžiui, Alternatyva Vokietijai (AfD), yra pristačiusios įvairias politikos priemones, kuriomis siekiama sumažinti imigracijos srautus, įskaitant Vokietijos sienų uždarymą, tačiau ši partija, nors ir populiari, turi mažai politinės galios. AfD lyderė Alice Weidel teigė, kad sienų uždarymas yra svarbiausias dalykas, siekiant apsaugoti Vokietijos socialinę sistemą, ir sakė, kad ji mato "neabejotiną pavojaus signalą gerovės valstybei". Atsakydama į kairiųjų vyriausybės pasiūlymą, kad visi Vokietijos gyventojai turėtų turėti galimybę gauti bazines pajamas, net ir Vokietijos migrantai, A. Weidel sakė, kad tai tik paskatins dar daugiau atvykėlių ir kad jau dabar yra pagrįstų nuogąstavimų dėl to, kad imigrantai, užuot įsitraukę į darbo rinką, pasikliauja gerovės valstybe.
Vasario pabaigoje Tiubingeno miesto Žaliųjų partijos meras Palmeris užsiminė apie "nesėkmingą" Vokietijos migracijos politiką, kai pasirodė žinia apie Lörrach miesto nuomininkus, kurie buvo priversti išsikraustyti iš savo namų, kad užleistų vietą migrantams; ši tendencija buvo pastebėta ir kituose miestuose, pavyzdžiui, Berlyne. Palmeris pasinaudojo šiuo atveju, kad parodytų pavyzdį, kaip Vokietijos piliečiai gali greitai nusiteikti prieš migrantus.
"Tai gali padėti apgyvendinti pabėgėlius, bet kelia pavojų socialinei taikai. Negalime to daryti", - rašė Palmeris savo Lörracho merui Jörgui Lutcui.
Kol kas 2023 m. rodo mažai ženklų, kad migrantų krizė mažėja. Iš tiesų, Federalinės migracijos ir pabėgėlių tarnybos duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį Vokietijoje gauta 80 000 prieglobsčio prašymų, o tai yra 80 proc. daugiau nei pernai.
2022 m. Vokietija priėmė daugiau nei 1,3 mln. žmonių iš Ukrainos ir kitų šalių. Dabar prie jų pridedame dar 300 000 prieglobsčio prašytojų. Savivaldybių pajėgumai jau išnaudoti. Hanoveris ką tik buvo atleistas nuo pabėgėlių priėmimo, o paskui jį seks ir kiti miestai. Visa tai rodo: Vokietija yra tarsi įmirkyta kempinė, kuri nebegali daugiau priimti.
Pusglušiams "sorošiukams" reikia priminti, kad Lietuva pernai priėmė beveik 100000 ukrainiečių ir 50000 baltarusių. Tai milžiniška našta Lietuvos socialinei sistemai.
Nuorodos: