Autorius: Alkas.lt Šaltinis: https://alkas.lt/2023/04/30/de... 2023-04-30 15:11:00, skaitė 809, komentavo 3
Artėjant Pasaulinei gyvybės dienai, Seimo narė, Laikinosios Seimo narių grupės „Už žmogaus gyvybės ir sveikatos apsaugą nuo pradėjimo iki natūralios mirties“ pirmininkė Asta Kubilienė sukvietė šioje srityje dirbančias nevyriausybines organizacijas diskusijai gyvybės apsaugos klausimais, sprendžiant demografines problemas.
Lietuvoje vis labiau įsigali mirties kultūra. „Valdantieji drąsiai, nuosekliai ir atkakliai bando griauti viską, kas susiję su gyvybe.
Ši Seimo kadencija įeis į Lietuvos istoriją:
pirmą kartą žmogaus gyvybė – embrionas – paverstas medicinine atlieka, ir tai įteisinta įstatymu.
Nesilaikant teisėkūros principų, ne įstatymu, o ministro įsakymu įteisintas cheminis abortas, „švelniai“ vadinamas vaistiniu, nors šiuo atveju, jokio medicininio gydymo nėra.
Į Seimo plenarinių posėdžių salę vienas po kito nešami tiesiogiai ir netiesiogiai žmonių gyvenimus griaunantys įstatymai – narkotikų, alkoholio legalizavimo, civilinės sąjungos.
Ieškoma būdų įteisinti eutanaziją, lyties keitimą – net ir vaikams. Tenka stebėtis vis naujai atsirandančiomis „teisėmis“ ir vis labiau nykstančiomis pareigomis.
Tenka stebėtis ir tuo, kad besibaigiant kadencijai, susirūpinta augančiomis demografijos problemomis – akivaizdu, kad greitai nebeturėsime, kas mums teiks paslaugas daugybėje sričių, o siūlomi sprendimai, nesuvokiant, kad tai – pirmiausia vertybinis pasirinkimas, neduos norimo poveikio,“ – teigia parlamentarė, Pasaulinės gyvybės dienos proga surengusi diskusiją apie gyvybės politiką šalyje.
Seimo narė A. Kubilienė: „Demografinių problemų sprendimas – tai vertybiniai pasirinkimai“ | V. Chorna, Seimo kanceliarijos nuotr.
Siekiant spręsti opias demografijos problemas, Lietuvoje būtina skatinti žmogaus gyvybės apsaugos ir sveikatos kultūrą.
Renginyje dalyvavę nevyriausybinių organizacijų atstovai teigė dabartinėje gyvybės politikoje įžvelgiantys trumparegiškumo.
„Pastaruoju metu vis dažniau girdime, kad gimstamumas neužtikrina kartų atsinaujinimo, darbo sektoriuje stinga darbuotojų, tačiau vieni siūlo tik jų interesus tenkinančius įstatymų projektus, pavyzdžiui, dėl cheminio aborto legalizavimo, pagalbinio apvaisinimo vienišoms moterims, civilinės sąjungos įteisinimo ir t. t., o kiti žvelgia trumparegiškai:
skatina gausią imigraciją, mūsų šalyje kuria svetimtaučių populiaciją, tų, kuriems Lietuva greičiau yra tik laikina stotelė, kuriems svetima Lietuvos valstybė, istorija, kalba“, – sakė Laisvos visuomenės instituto direktorė Diana Karvelienė.
Instituto direktorės teigimu, tautos atstovų, kompleksiškai žvelgiančių į kritinę padėtį demografijos, žmogaus gyvybės bei šeimos puoselėjimo srityse, tėra vienetai.
Seimo narė A. Kubilienė: „Demografinių problemų sprendimas – tai vertybiniai pasirinkimai“ | V. Chorna, Seimo kanceliarijos nuotr.
„Visuomenėje bandoma intensyviai vykdyti šeimos statuso menkinimo programą, kuomet šeimos samprata redukuojama iki gyvulių ūkio vieneto bei dviejų tos pačios lyties asmenų porų, ignoruojant faktą, kad žmogaus gyvybei pradėti būtinai reikalingas vyro ir moters santykis.
Toliau menkinama žmogaus gyvybės vertė, bandant visuomenei įbrukti nuomonę dėl abortų ir eutanazijos – t. y., kad dar negimusi žmogaus gyvybė arba sunkiai sergantis ar įvairių negalių turintis žmogus yra mažiau vertas gyventi, nei ekonominę naudą šaliai, verslui galintis nešti „žmogiškųjų resursų“ vienetas“, – kalbėjo D. Karvelienė.
Rengimosi šeimai asociacijos atstovė Asta Katutė pastebi, kad „demografinė krizė yra nacionalinio masto problema ir ji tik gilėja.
Tačiau, ar tikrai jai suvaldyti padarėme viską, kad iš Seimo salės pasigirsta moralei prieštaraujantys siūlymai, nederantys su vaiko orumu, o jį sudaiktinantys ir patariantys valstybei subsidijuoti „našlaitystę“, t. y., vieno iš tėvų nebuvimą vaiko gyvenime?“
Krizinio nėštumo centro laikinoji vadovė Simona Neverienė įžvelgia nemažai visuomenėje nerimą keliančių signalų.
„Pastojus per anksti, nesant tvirto ryšio su partneriu ar bijant neigiamo daugiavaikės mamos įvaizdžio, pastebimas dvejojimas dėl nėštumo išsaugojimo ar jo nutraukimo.
O skaitydami paskaitas mokyklose susiduriame su tuo, kad nenorą ateityje turėti vaikų reiškia ir vyresnių klasių moksleiviai, nes nori gyventi dėl savęs;
mano, kad Žemėje per daug žmonių, bijo gimdymo skausmų.
Manome, kad motinystė turi būti labiau vertinama ir pripažįstama – ji irgi gali būti suvokiama kaip karjera, todėl būtina stiprinti bei plėsti pagalbą pagimdžiusioms mamoms ir jų šeimoms, o visuomenė turėtų būti jautresnė ir dėmesingesnė besilaukiančių bei pagimdžiusių mamų išgyvenimams“, – sako S. Neverienė.
Visgi, jos teigimu, galima pasidžiaugti, kad vis daugiau moterų buriasi į mamų savitarpio paramos grupes.
Diskusijos dalyviai atkreipė dėmesį, kad gyvybės politikai turėtų būti skiriama daugiau dėmesio viešojoje erdvėje.
„Gyvybė yra Gyvybė, labai norėtųsi, kad tą aiškiai transliuotų ir visuomeninė žiniasklaida, ir valdžios atstovai.
jei pateikiamos žinios apie kontracepciją, tai ji turi būti visapusiška, atskleidžianti, kaip tai veikia visą moters kūną, jos fizinę, psichinę, dvasinę sveikatą;
turi būti pateikiami visi galimi šalutiniai kontracepcijos poveikiai.
Mes panaikinome mirties bausmę pavojingiems nusikaltėliams, bet stokojame drąsos apginti Nekaltą Gyvybę – kiek tuomet yra vertas mūsų deklaruojamas humanizmas?“
Jai pritaria ir Lietuvos akušerių sąjungos atstovė Ieva Girdvainienė.
„Gyvybė yra pati didžiausia vertybė.
Kiekvienas iš mūsų dovanai gauname gyvybę, o mes, akušeriai, šioje pradžioje dalyvaujame. Puoselėkime gyvybės kultūrą, nes tai – pradžių pradžia!“ – teigė gydytoja.
Seime vykusioje diskusijoje dalyvavo Laisvos visuomenės instituto, Nacionalinės šeimos ir tėvų asociacijos, Pasaulio gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacijos, Krizinio nėštumo centro, Rengimosi šeimai asociacijos, Lietuvos akušerių sąjungos atstovai.
Šalies demografinės problemos reikalauja ypatingo politikų dėmesio sveikatos apsaugos ir kitose srityse.
Tam tikslui Seimo narės A. Kubilienės sumanymu suburta Laikinoji Seimo grupė „Už žmogaus gyvybės ir sveikatos apsaugą nuo pradėjimo iki natūralios mirties“ remia ir kuria įstatyminius sumanymus, užtikrinančius sveikatos ir gyvybės apsaugą, jos stiprinimą, sveikatos paslaugų prieinamumą ir jų kokybės gerinimą visais žmogaus amžiaus tarpsniais.
Pasaulinė gyvybės diena kasmet paskutinį balandžio sekmadienį minima nuo 1991-jų, pasiūlius Kardinolų Konsistorijos Vyskupų konferencijai.
Sumanymo tikslas – paskatinti visuomenę daugiau dėmesio skirti žmogaus gyvybės prasmei ir vertei, atkreipti dėmesį į demografijos iššūkius, tarp jų – eutanazijos ir abortų problemas.