LRT generalinę direktorę M.Garbačiauskaitę siūloma pašalinti š VU Komunikacijos fakulteto soc. partnerių

Autorius: Anonimusas Šaltinis: https://www.pozicija.org/lrt-g... 2023-03-21 15:07:00, skaitė 234, komentavo 3

LRT generalinę direktorę M.Garbačiauskaitę siūloma pašalinti š VU Komunikacijos fakulteto soc. partnerių

Šiandien Žmogaus teisių organizacijas išplatino pareiškimą, smerkiantį LRT gen.direktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės kartu su savo kolegomis organizuotą Vilniaus universiteto (VU) mokslų daktarės Jolantos Mažylės persekiojimą už jos pažiūras ir įsitikinimus.

Primename, kad mokslininkė J. Mažylė dirba VU Komunikacijos fakultete ir dėsto Žurnalistikos bakalauro studijų programos studentams (Fakultetui vadovauja prof. dr. Renata Matkevičienė).

LRT gen. direktorei neįtiko minėtos mokslininkės dalyvavimas 2022 m. lapkričio mėn. TV laidoje „Sengirė“, kurioje mokslininkė J.Mažylė pristatė savo knygą,  o laidą transliavo Youtube OpTV kanalas.

https://youtu.be/tkHhQUjTF0k

Būtent už dalyvavimą minėtoje OpTV transliuotoje laidoje dauguma Komiteto narių siekė nubausti doc. dr. J. Mažylę, inicijuodami studentų skundus ir Komiteto pareiškimą VU Centrinei akademinės etikos komisijai.  J. Mažylės svarstymą etikos komisijoje ir netiesiogiai siekį pašalinti ją iš darbo universitete inicijavo socialinės partnerystės pagrindais Komitete veikianti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė kartu su savo pavaldiniais LRT darbuotojais, kurie veikia Komitete taip pat socialinės partnerystės pagrindais.

Pareiškime nurodoma, kad Komiteto nariai ne tik viršijo įgaliojimus, bet ir akivaizdžiai piktnaudžiavo jais. O Fakulteto administracijos pritarimas Komiteto išvadoms rodo šios administracijos arba teisinių žinių spragas, arba demonstruoja jos teisinį nihilizmą.

M. Garbačiauskaitės-Budrienės personalinis kvietimas inicijuoti studentų skundus ir raštą VU Centrinei akademinės etikos komisijai iš esmės nesiskiria nuo fabrikuotų „darbo žmonių“ laiškų komunistų partijai sovietų okupacijos laikotarpiu, kai smerkiami mokslininkai, rašytojai ir kultūros veikėjai, nepritarę oficialiai sovietų komunistų partijos doktrinai, analogiškų nusikalstamų laiškų pagrindu būdavo atleidžiami iš darbo, sodinami į kalėjimus arba tremiami į Sibiro lagerius.

Būtent Komiteto ir konkrečiai M. Garbačiauskaitės-Budrienės inicijuojami studentų skundai ir raštas prieš doc. dr. J. Mažylę, atitinka nusikalstamą sovietmečio aukštųjų mokyklų administravimo praktiką, plačiai naudotą iki Lietuvos nepriklausomybės atgavimo. Šiuo atveju tokios nusikalstamos okupacinio laikotarpio praktikos naudojimas Nepriklausomos Lietuvos aukštojoje mokykloje nebėra tik VU akademinės bendruomenės reikalas – asmens pažiūrų ir įsitikinimų konstitucinių teisių suvaržymo faktai šalies aukštojoje mokykloje yra visuotinės svarbos klausimas ir neabejotinai yra visuomenės viešasis interesas.

Pareiškime prašoma  Prezidentą imtis neatidėliotinų veiksmų šiems piliečių žodžio ir įsitikinimų laisvių suvaržymams sustabdyti, pirmiausia viešai išreiškiant nedviprasmišką savo požiūrį į panašius žurnalistų ir mokslininkų persekiojimo faktus už jų pažiūras ir įsitikinimus.

– Prašoma LRT Tarybos narius  įvertinti M. Garbačiauskaitės-Budrienės bei kitų kandidatų į LRT generalinio direktoriaus pareigas elgesį ir jų faktines nuostatas šalies piliečių konstitucinių įsitikinimų bei saviraiškos laisvių atžvilgiu.

– VU Komunikacijos fakultetui siūloma peržiūrėti Žurnalistikos bakalauro studijų programos komiteto sudėtį ir pašalinti iš jo Komiteto narius, diskredituojančius VU Statute įtvirtintus asmens žodžio ir įsitikinimų laisvės,  pirmiausia atsisakant socialinių partnerių, įskaitant M. Garbačiauskaitę-Budrienę.

Visas pareiškimo tekstas žemiau:


Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos nariams
Vilniaus universiteto rektoriui
Vilniaus universiteto akademinės etikos komisijos pirmininkui
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanei
Lietuvos žurnalistų sąjungai

Kopija: Žiniasklaidai

LIETUVOS ŽMOGAUS TEISIŲ KOORDINAVIMO CENTRO
PAREIŠKIMAS

DĖL ŽODŽIO LAISVĖS SUVARŽYMŲ
BEI PERSEKIOJIMO UŽ PAŽIŪRAS IR ĮSITIKINIMUS

2023 m. kovo 20 d.
Vilnius

Pastaruoju metu visuomenę vis dažniau pasiekia informacija apie Vilniaus universitete (VU) už pažiūras ir įsitikinimus persekiojamus mokslo darbuotojus. 2023 m. kovo 13 d. į VU atsakingus darbuotojus kreipėsi Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) dėl nepagrįsto LŽS narės, žurnalistės bei VU Komunikacijos fakulteto (toliau – Fakultetas) Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro docentės, mokslų daktarės Jolantos Mažylės persekiojimo už jos pažiūras ir įsitikinimus.

Fakultetui vadovauja prof. dr. Renata Matkevičienė, o mokslininkė J. Mažylė dėsto Žurnalistikos bakalauro studijų programos studentams. Be kita ko, pastarosios mokslinių interesų sritis yra žodžio laisvės ir teisių santykis. Šios programos studijų komitetas (toliau – Komitetas): Andrius Gudauskas (pirmininkas), Viktor Denisenko, Deimantas Jastramskis, Rūta Kupetytė, Lina Murinienė, Andrius Šuminas, socialinis partneris Edvardas Kubilius, taip pat visuomeniniai socialiniai partneriai LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir LRT atstovė Aleksandra Ketlerienė, bei šio fakulteto studentų atstovai Jūratė Baltinaitė, Dominyka Goldbergaitė, Goda Ponomariovaitė ir Vakaris Vingilis.

Dėl mokslininkės persekiojimo

Mokslininkės persekiojimo esmė ta, kad kai kuriems Komiteto nariams neįtiko minėtos mokslininkės dalyvavimas 2022 m. lapkričio mėn. TV laidoje „Sengirė“, kurią transliavo Youtube OpTV kanalas. Minėtoje laidoje mokslininkė J.Mažylė pristatė savo knygą, parengtą pagal JAV lietuvių tautinės minties laikraščio „Dirva“ vyr. redaktoriaus Vytauto Gedgaudo asmeniniame archyve surastus atsiminimų fragmentus, Antrojo pasaulinio karo reportažus ir kitą rastą istorinę faktinę medžiagą.

Visuomenei tapo prieinami Komiteto oficialių posėdžių vaizdo įrašų vaizdo ir garso išrašai (2022-12-14; 2023-01-18 ir 2023-01-30), kuriuose matyti, kaip Komiteto nariai planuoja ir vykdo nedviprasmiškus veiksmus, kuriais siekiama sumenkinti doc. dr. J. Mažylės asmeninę reputaciją bei susidoroti su ja, kaip su dėstytoja. Būtent už dalyvavimą minėtoje OpTV transliuotoje laidoje dauguma Komiteto narių siekė nubausti doc. dr. J. Mažylę, inicijuojant studentų skundus, o paskui ir Komiteto pareiškimą VU Centrinei akademinės etikos komisijai. Reikia pažymėti, kad Komiteto pirmininkas Andrius Gudauskas nusišalino ir sprendimo priėmime nedalyvavo.

Šokiruoja aplinkybė, kad J. Mažylės svarstymą etikos komisijoje ir netiesiogiai siekį pašalinti ją iš darbo universitete inicijavo socialinės partnerystės pagrindais Komitete veikianti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė kartu su savo pavaldiniais LRT darbuotojais, kurie veikia Komitete taip pat socialinės partnerystės pagrindais.

Dėl nemotyvuoto Fakulteto vertinimo

Reaguodama į akivaizdų Komiteto mėginimą susidoroti su žinoma mokslininke-žurnaliste dėl tariamai jos netinkamų pažiūrų ir įsitikinimų, LŽS pareikalavo Fakultetą nutraukti ir užkirsti kelią tolesniam jos persekiojimui.

Į tai Fakulteto administracija 2023 m. kovo 15 d. raštu atsakė, cituodama VU Statuto normas, esą universitete gerbiamas kiekvienas asmuo, nepriklausomai nuo jo pozicijos, neva universitete laikomasi asmens žodžio, akademinės bei dėstymo laisvės, pagarbos ir kitų universiteto veiklos principų, tačiau Fakulteto administracijos teigimu, VU puoselėjama akademinė laisvė neturi prieštarauti VU misijai, tikslams, principams bei uždaviniams, o kilus abejonėms dėl to, kreipiamasi į atitinkamus VU organus. Dėl mokslininkės doc. dr. J. Mažylės pasisakymų viešoje erdvėje ir jų suderinamumo su Universiteto vertybėmis, Komitetas ir kreipėsi į VU Centrinę akademinės etikos komisiją (raštas paskelbtas Fakulteto tinklalapyje be parašo ).

Be kita ko, minėtame Fakulteto atsakyme yra išreikštas nepasitenkinimas, kad visuomenei buvo paviešinti Komiteto posėdžių įrašai, esą jie platinami neteisėtai – įrašuose yra matomi VU darbuotojai bei studentai, o tai pažeidžia jų teisę į atvaizdą ir kitas asmens teises. Dėl šių įrašų paviešinimo Fakulteto administracija pagrasino besikreipsianti į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą ir kitas institucijas.

LIETUVOS ŽMOGAUS TEISIŲ KOORDINAVIMO CENTRO (LŽTKC) VERTINIMAS

LŽTKC visa apimtimi palaiko Lietuvos žurnalistų sąjungos valdybos reikalavimą Fakultetui nutraukti mokslininkės J. Mažylės persekiojimą dėl pastarosios pažiūrų ir įsitikinimų:

1. Pirmiausia Fakultetas, kurio veikla yra grindžiama Statute įtvirtinta Universiteto misija, tikslais ir veiklos principais (Nuostatų II skyrius), nei savo padalinyje, nei už jo ribų negali puoselėti ir toleruoti antikonstitucinių, įstatymams prieštaraujančių veiksmų, kuriuos inicijuoja VU akademinei bendruomenei nepriklausantys, partnerystės saitais susisaistę Komiteto nariai – šiuo atveju LRT darbuotojai.

2. Balsavusių už mokslininkės J. Mažylės persekiojimą Komiteto narių veiksmų neteisėtumas pasireiškia tuo, kad net trijuose Komiteto posėdžiuose svarstydami ir spręsdami dėl minėtos mokslininkės elgesio atitikties VU Statuto normoms, Komiteto nariai ne tik pastarosios neinformavo apie šiuos svarstymus, bet ir sąmoningai nusprendė mokslininkės į juos nekviesti.

LŽTKC atkreipia dėmesį, kad „teisė būti išklausytam“ yra pamatinė žmogaus teisė. Ji yra įtvirtinta Europos Sąjungos (ES) Pagrindinių teisių chartijoje, kurioje nurodoma, jog kiekvienas asmuo turi būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (chartijos 41 str. 2 d.). Ši teisė nuolat akcentuojama ES Teisingumo Teismo praktikoje (pvz., ESTT 2002-12-12 sprendimas   Distillerie Fratelli Cipriani SpA prieš Ministero delle Finanze, C-395/00, 51 p.).

Ją ne kartą yra pabrėžęs LR Konstitucinis Teismas, pažymėdamas, kad „kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, prieš imantis tam tikrų neigiamo poveikio priemonių prieš jį, privalo būti išklausytas, turėti galimybę apsiginti nuo jam metamų kaltinimų (LR Konstitucinio Teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutarimas). Taigi vien dėl to Komiteto svarstymai apie mokslininkės J. Mažylės pasisakymus viešoje erdvėje pastarajai nedalyvaujant ir priimtas sprendimas po šių svarstymų kreiptis dėl J. Mažylės elgesio į VU Centrinę akademinės etikos komisiją, negali būti laikomas teisėtu, o Fakulteto administracijos pritarimas Komiteto išvadoms ir jos teiginys, neva Komiteto narių elgesys negali būti vertinamas kaip bandymas susidoroti su doc. dr. J. Mažyle, atitinkamai rodo šios administracijos arba teisinių žinių spragas, arba demonstruoja jos teisinį nihilizmą.

Dėl žodžio ir įsitikinimų laisvės
3. Lietuvos Respublikos Konstitucija laiduoja žmogui teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Jam neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, ir tik tuomet, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Konstitucijos 25 str.). Spręsdami, ar mokslininkės pasisakymai viešoje erdvėje yra suderinami su VU Statuto nuostatomis, Komiteto nariai privalėjo nustatyti, kokius įstatymus (įstatymą) ar teisės normas yra pažeidusi minėta mokslininkė savo pasisakymais viešoje erdvėje. Vien aplinkybė, jog LRT direktorei ir jos pavaldiniams nepatinka mokslininkės knygos pristatymas Youtube OpTV kanale, nesuteikia Komiteto nariams teisės inicijuoti studentų skundus ir siekti doc. dr. J. Mažylę pašalinti iš Universiteto.

4. Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 5 d. nutarime yra pažymėjęs, jog <Mokslo ir tyrimų negalima politizuoti ar ideologizuoti; mokslininkui negalima primesti kokių nors mokslinių pažiūrų, vertybių; mokslininkų ar tyrėjų negalima diskriminuoti dėl to, kad jų mokslinio tyrimo sritis ar kryptis neatitinka kieno nors politinių ar ideologinių nuostatų>. Šiuo atveju nei Komitetas, nei Fakultetas negalėjo spręsti, kokios mokslininkės J. Mažylės pažiūros yra nepriimtinos Universitetui, juolab, kad Mažylės pasisakymams minėtoje TV laidoje Komitetas jokių priekaištų neturėjo.

Dėl piktnaudžiavimo įgaliojimais

5. Atitinkamai Komitetas negali savarankiškai spręsti, kuri viešosios informacijos priemonė turi teisę rengti ir skleisti informaciją, o kuri šios teisės neturi, ir dėl to taikyti sankcijas Fakulteto darbuotojams. Šiuo atveju negalėjo taikyti sankcijų doc. dr. J. Mažylei už dalyvavimą informacijos skleidėjo OpTV laidoje, nes Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento grėsmių nacionaliniam saugumui 2022 metų vertinime, tarp šalies nacionaliniam saugumui grėsmę keliančių viešosios informacijos priemonių OpTV nėra minima. Taip pat nėra pradėti jokie ikiteisminiai tyrimai ar priimti įsiteisėję teismų sprendimai dėl šios viešosios informacijos priemonės veiklos sustabdymo. Todėl Komiteto nariai, spręsdami, kad mokslininkė J. Mažylė už dalyvavimą viešosios informacijos skleidėjo OpTV laidoje turi būti baudžiama, ne tik viršijo įgaliojimus, bet ir akivaizdžiai piktnaudžiavo jais.

Dėl žalos VU reputacijai

6. Komiteto ir Fakulteto reputacijai žalą daro tai, kad mokslininkės J.Mažylės profesinį persekiojimą inicijavo LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, kurios elgesys formuoja atitinkamas fakulteto studentų vertybines nuostatas. O tai reiškia, kad reputacinė žala galimai yra daroma visai Vilniaus universiteto akademinei bendruomenei.

Pažymėtina, kad tiesioginis šios direktorės darbas LRT kelia padidintus objektyvumo ir sąžiningumo reikalavimus, nes „LRT programos ir laidos turi būti rengiamos vadovaujantis objektyvumo, nešališkumo principais […], jose turi atsispindėti įvairios pažiūros ir įsitikinimai, dalyvauti jose ir reikšti savo pažiūras turi teisę įvairių įsitikinimų žmonės“ (LRT įstatymo 3 str. 1 d.). Tačiau M. Garbačiauskaitės-Budrienės elgesys Komitete leidžia manyti, kad ji nesaisto savęs objektyvumo ir nešališkumo principais, kad vykdydama tiesiogines LRT generalinės direktorės pareigas, ji analogiškai elgiasi ir organizuodama LRT darbą.

Be to, M. Garbačiauskaitės-Budrienės personalinis kvietimas inicijuoti studentų skundus ir raštą VU Centrinei akademinės etikos komisijai iš esmės nesiskiria nuo fabrikuotų „darbo žmonių“ laiškų komunistų partijai sovietų okupacijos laikotarpiu, kai smerkiami mokslininkai, rašytojai ir kultūros veikėjai, nepritarę oficialiai sovietų komunistų partijos doktrinai, analogiškų nusikalstamų laiškų pagrindu būdavo atleidžiami iš darbo, sodinami į kalėjimus arba tremiami į Sibiro lagerius.

Būtent Komiteto ir konkrečiai M. Garbačiauskaitės-Budrienės inicijuojami studentų skundai ir raštas prieš doc. dr. J. Mažylę, atitinka nusikalstamą sovietmečio aukštųjų mokyklų administravimo praktiką, plačiai naudotą iki Lietuvos nepriklausomybės atgavimo. Šiuo atveju tokios nusikalstamos okupacinio laikotarpio praktikos naudojimas Nepriklausomos Lietuvos aukštojoje mokykloje nebėra tik VU akademinės bendruomenės reikalas – asmens pažiūrų ir įsitikinimų konstitucinių teisių suvaržymo faktai šalies aukštojoje mokykloje yra visuotinės svarbos klausimas ir neabejotinai yra visuomenės viešasis interesas.

– Įvertindamas nuolat dažnėjančius faktinius piliečių konstitucinių įsitikinimų ir saviraiškos laisvių suvaržymus, Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras prašo Lietuvos Respublikos Prezidentą, kaip Konstitucijos garantą, imtis neatidėliotinų veiksmų šiems laisvių suvaržymams sustabdyti, pirmiausia viešai išreiškiant nedviprasmišką savo požiūrį į panašius žurnalistų ir mokslininkų persekiojimo faktus už jų pažiūras ir įsitikinimus.

– LŽTKC nesiekia daryti įtakos būsimiesiems LRT vadovo rinkimams, tačiau prašo LRT Tarybos narius objektyviai atsižvelgti ir įvertinti M. Garbačiauskaitės-Budrienės bei kitų kandidatų į LRT generalinio direktoriaus pareigas elgesį ir jų faktines nuostatas šalies piliečių konstitucinių įsitikinimų bei saviraiškos laisvių atžvilgiu, kartu vertinant esamas ar trūkstamas asmenines kandidatų į minėtas pareigas objektyvumo ir nešališkumo savybes.

– LŽTKC siūlo VU Komunikacijos fakultetui peržiūrėti Žurnalistikos bakalauro studijų programos komiteto sudėtį ir pašalinti iš jo Komiteto narius, diskredituojančius VU Statute įtvirtintus asmens žodžio ir įsitikinimų laisvės bei kitus esminius universiteto veiklos principus, pirmiausia atsisakant galimą žalą Fakulteto reputacijai darančių socialinių partnerių, įskaitant M. Garbačiauskaitę-Budrienę.

 Kilus teisminiam ginčui ir nukentėjusiai pageidaujant, Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras sutinka atstovauti ir ginti teisme nuo persekiojimo už pažiūras ir įsitikinimus nukentėjusiąją doc.dr. Jolantą Mažylę.

Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras:

Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija – Romualdas Povilaitis
Piliečių gynybos paramos fondas – Stasys Kaušinis
Lietuvos žmogaus teisių asociacija – Vytautas Budnikas
Lietuvos Helsinkio grupė – Aurelija Kuzmaitė