LVŽS frakcijos 12 žingsnių pasiūlymai pieno gamintojų krizei išspręsti

Autorius: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Šaltinis: https://minfo.lt/aktualijos/st... 2023-02-14 18:01:00, skaitė 244, komentavo 3

Reaguodama į sudėtingą situaciją Lietuvos pieno sektoriuje ir ūkininkų protestą dėl nesąžiningų žaliavinio pieno supirkimo kainų bei išklausiusi žemdirbių atstovus Seime, LVŽS frakcija viešai kreipėsi į Vyriausybę, Žemės ūkio ministeriją ir Konkurencijos tarybą siūlydama 12 žingsnių pieno gamintojų krizei išspręsti.

Pasak LVŽS frakcijos Seime seniūnės Seime Aušrinės Norkienės, „pieno sektorius, kaip ir visas žemės ūkis, yra strateginė Lietuvos ekonomikos šaka, nacionalinio minkštojo saugumo ramstis ir gyvo kaimo pagrindas, todėl negalima ignoruoti ūkininkų išgyvenimo problemų“.

LVŽS frakcijos narys, buvęs Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys teigia, kad „susidarius paradoksaliai situacijai, kai maisto produktų kainos sunkiai beįkandamos pirkėjams, o maisto gamintojai nebesuduria galo su galu dėl itin žemų žaliavos supirkimo kainų, privalo nedelsiant ir ne atsainiai reaguoti Konkurencijos tarnyba“.

LVŽS prašo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nedelsiant:

1. Susitikti su Lietuvos pieno gamintojų atstovais ir išklausyti jų informaciją apie susiklosčiusią tragišką situaciją sektoriuje ir pasiūlymus;

2. Rasti lėšų pieno gamintojų netektoms pajamoms dėl pieno supirkimo kainų sumažėjimo kompensuoti;

3. Inicijuoti teisės aktų, susijusių su saulės elektrinių statymu ant ūkinių pastatų, pakeitimus, kurie leistų parduoti ir naudoti savo reikmėms be ribojimų nesunaudotą pagamintą perteklinę saulės elektros energiją. Sudaryti palankias sąlygas gyvulininkystės ūkiams statyti biodujų kogeneracines jėgaines.

LVŽS prašo Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos nedelsiant:

4. Grąžinti naikinamas PLNP išmokas už pieną ir pasiūlyti pieno gamintojams kitus finansinius instrumentus, kokie buvo taikyti ankstesnių pieno kainų kritimo atvejais;

5. Ženkliai sumažėjus Lenkijos pieno perdirbimo įmonių žaliavos pirkimui iš Lietuvos pieno gamintojų, pradėti konsultacijas su Lenkijos Respublikos žemės ūkio ministerija dėl susidariusios situacijos ir Lietuvos bei Lenkijos pieno gamintojų kooperacijos perspektyvų. Įvertinti galimybes tokios kooperacijos perspektyvas aptarti ir su Baltijos šalių žemės ūkio ministrais;

6. Pradėti rimtas derybas su Lietuvos pieno perdirbėjais ir prekybininkais dėl ūkininkams palankių realių pokyčių pieno produkcijos grandinėje. Įvertinti galimybes ES BŽŪP lėšas skirti tik toms maisto pramonės įmonėms, kurios aktyviai ir sąžiningai bendradarbiauja su Lietuvos žemdirbiais;

7. Paspartinti Žemės ūkio rizikos valdymo fondų steigimą, aktyviai įsitraukiant į ūkininkų konsultavimą ir drąsinimą tapti tokių fondų dalininkais;

8. Įvertinus Lenkijos Fondų, skirtų žemės ūkio ir maisto produktų vartojimo skatinimui (Funduszy promocji produktów rolno-spożywczych), patirtį, išanalizuoti galimybę Lietuvoje įsteigti tokį fondą, į kurį privalomus įnašus turėtų pervedinėti maisto pramonės įmonės ir prekybininkai;

9. Peržiūrėti paramos pieno ūkiams taisykles ir sąlygas siekiant:

A) Iki 2023 m. kovą suplanuoto Valdų modernizavimo kvietimo teikti paraiškas padidinti fermų įkainius, kurie nekeisti nuo 2018 metų. Suteikti ūkiams galimybę statyti tvartus vykdant pirkimo konkursus. Supaprastinti priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ taisykles ir padidinti maksimalias projektų vertes;

B) Jau patvirtintų projektų vykdytojams leisti susimažinti pastatų parametrus ir/arba projekto pasiekimų rodiklius, atsižvelgiant į milžinišką infliaciją (pvz., pastatų sąmatos išaugo kone dvigubai);

C) Grąžinti paramos už pieninius bulius galimybę, kuri skatina veislininkystę ir mažina ūkininkų išlaidas;

D) Atkreipiame dėmesį, kad 2022 metais pieno ūkiai paprašė tik pusę sektoriui skirtų modernizavimo lėšų dėl nepalankių paramos gavimo sąlygų. Taip liko nepanaudota apie 100 mln. eurų investicijų į pieno sektoriaus modernizavimą;

10. Pakeisti 2021-2027 m. strategiją:

A) Dabar valdos ekonominio dydžio vieneto minimali reikšmės smulkiems ūkiams padidintos dvigubai arba keturgubai. Reikėtų sumažinti šias reikšmes, taikant specialius kriterijus pieno ūkiams;

B) Leisti pasinaudoti ES parama ir pieno ūkiams su trimis karvėmis.

LVŽS prašo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nedelsiant:

11. Atlikti išsamų pieno produktų kainodaros pieno perdirbimo ir prekybos įmonėse auditą;

12. Inicijuoti išsamią kainodaros procesų tarp pieno gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų patikrą, siekiant įvertinti, ar sandoriai sudaromi ir įgyvendinami laikantis sąžiningos konkurencijos.

LVŽS prašo Lietuvos Respublikos Ministrės pirmininkės ir Vyriausybės, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos informuoti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakciją apie veiksmus, kurių imtasi, ir jų rezultatus.