Autorius: Laisvas Laikraštis Šaltinis: https://laisvaslaikrastis.lt... 2023-02-01 01:09:00, skaitė 343, komentavo 4
Viktoras Čmilis (kairėje), Ivanas Čmilis (dešinėje), V. Čmilytė su V. Čmiliu (viduryje).
„V. Čmilytės-Nielsen“ tėvas Viktoras Čmilis po privalomos tarnybos sovietų kariuomenėje buvo automatiškai įtrauktas į KGB rezervą. Vėliau baigė Kauno Kūno kultūros institutą ir 30 metų dirbo Šiauliuose mokytoju. Niekam nebuvo įdomus, kol jo dukra netapo Seimo pirmininke. Tada V. Čmilis tapo „KGB-istu Nr. 1“, - skelbia „Laisvas laikraštis“.
Pateikiame keletą V. Čmilio atsakymų į „Laisvo laikraščio“ klausimus, paskelbtus publikacijoje „V. Čmilytės-Nielsen tėvas Viktoras Čmilis: „Juokas ima, kai visi matyt buvę KGB agentai daro iš manęs didžiausią Lietuvos priešą“.
- Ką manote apie pastovius išpuolius prieš jūsų šeimą, akcentuojant tai, kad jūsų tėvas kariavo sovietų armijoje tankistu?
- Mane juokina, kad buvę seni matyt KGB agentai Valdas Vasiliauskas ir Vitas Tomkus mane kaltina tuo, kad aš neva dirbu KGB. Pvz., V. Vasiliauskas pasakė, kad aš „dar sovietiniais laikais kuravau Zoknių oro uostą ir buvau aukšto lygio karininkas, pulkininkas ar kažkas tokio”. Žodžiu, jie pateikia, kad aš esu Lietuvos priešas Nr. 1, tačiau aš pasiteisinti negaliu, nes manęs niekas neklausia, ką aš galvoju. Žmona išėjo iš darbo, nors dirbo istorijos mokytoja, likus pusantrų metų iki pensijos. Su dukra jau nebendraujame, nes išsiskyrė mūsų požiūriai į karą Ukrainoje. Aš esu ukrainietis, tačiau visur pateikiama, kad esu rusas. Mano tėvas kilęs iš Poltavos srities Ukrainoje. O Tomkus pradėjo prieš mane kampaniją todėl, kad aš neva esu rusas. Mano tėvą kaltina tuo, kad jis neva Prūsijoje žudė ir prievartavo moteris, būdamas rusų armijos tankistu. Tačiau niekas nepasako, kad jis ukrainietis. Nors mano tėvo gyvenimas buvo tragedija, jis išgyveno ir tą holodomorą Ukrainoje, šeimoje buvo keturios seseris. Jo tėvas gavo lagerio už antitarybinę veiklą. O dabar mano tėvas kaltinamas tuo, kad buvo rusų kariuomenės tankistas. Žodžiu, visiškos nesąmonės. O aš niekaip negaliu apsiginti, nes esu spaudžiamas iš visų pusių.
- Niekas iš jus puolančių žmonių neklausia jūsų nuomonės?
- Niekas. Paskutinėje Janutienės laidoje, kurioje dalyvavo tas nacikas iš „Respublikos” Čekutis, ir jie klausė, ką aš veikiau sausio 13 d. Norėčiau kad ir manęs paklaustų šio klausimo, tačiau niekas manęs neklausia.
- Tai ką jūs veikėte sausio 13 d.?
- Budėjau prie parlamento rūmų, kaip ir visi žmonės. Po įvykių prie TV bokšto. Nuvažiavome autobusu į Vilnių iš Šiaulių. Vilniuje gyvena žmonos sesuo, tai ji kvietė pernakvoti pas ją. Atsakiau, tai ko aš čia atvažiavau, juk ne pas jus nakvoti. Kelias paras budėjau prie Seimo rūmų, o paskui, kad puolimo baimė praėjo, grįžome namo. Niekam nebuvo įdomu, kas aš toks. Prie Seimo sutikau vienintelį pažįstamą veidą – futbolo trenerį Benjaminą Zelkevičių.
- O kodėl dabar iš jūsų daromas didžiausias Lietuvos priešas?
- Manau, kad puolimas ne prieš mane, tačiau prieš mano dukrą. Mano tėvas išnaudojamas kaip įrankis prieš mano dukrą. Nes kam aš esu įdomus. Juk baigiau tik Kūno kultūros institutą ir visą gyvenimą dirbau kūno kultūros mokytoju. 30 metų buvau niekam neįdomus, o dabar tapau kgb-istu Nr. 1 Lietuvoje. Nors mokiausi pas boksininką Šociką – kaipo aš galiu būti KGB-istu? Nors manęs niekas neklausia, svarbu, kad aš esu Viktoras Čmilis Ivanovičius, o mano tėvas tankistas. Reiškia, mes abu rusai. Mano draugai juokiasi, kad jie nustatė, kad aš ukrainietis – nes aš apskritai negeriu, esu abstinentas.
- O kokia jūsų nuomonė apie karą Ukrainoje?
- Aš esu prieš bet kokį karą. Nes visa mano giminė kariavo, tėvas ir senelis kariavo. Mama turėjo septynis brolius, keli žuvo ar buvo sužaloti kare. Žodžiu, aš esu prieš bet kokį karą, ir manau, kad karas yra blogis. Tuo labiau, kad kariauja rusai su ukrainiečiai, ir tai, manau, yra absurdas. Žodžiu, karas mane lydėjo nuo pat mažens, ir būtent todėl esu pacifistas. Yra toks istorikas Tomas Baranauskas, kuris kalba nesąmones. Vienoje Janutienės laidoje jis sakė, kad 1944 m. pasirodė nauji tankai T-34, su kuriais kariavo ir mano tėvas. Tačiau faktas, kad tie tankai sukurti dar 1940 m., ir istorikas turėtų tai žinoti. Kodėl mano tėvas bendravo su Erenburgu? Mano tėvas buvo tikras ukrainietis ir iki pat karo pabaigos kalbėjo rusiškai su akcentu. Rusiškai jis išmoko tik kai buvo pašauktas į sovietų armiją. Visą karą jis rašė dienoraštį, ir po karo išleido knygą „Tanke – per visą karą“. Visą mano vaikystę jis rašė apie karą.
- Kodėl kilo karas Ukrainoje?
- Jūs žinote mano nuomonę. JAV investavo į tą karą atrodo penkis milijardus.
- Tačiau kodėl taip lengvai sukiršino tuos žmones?
- Taip, sukiršino. Ukrainoje turiu labai daug draugų ir giminių, vieni gyvena Odesoje, kiti Kryme. Ne visi ten kariauja, dar iki karo dažnai ten važiuodavome. Praeitą vasarą pas mus gyveno šeima iš Dniepropetrovsko. Kokie jie ukrainiečiai? Jie gi rusai. Dar prieš dešimt metų aš parašiau, ir mano nuomone kategoriška. Tas karas labai nenaudingas Ukrainai, šalis bus sugriauta ir nieko iš jos neliks. Nejaugi jie mano, kad nugalės Rusiją. Niekaip nenugalės. Rusų yra 150 mln. žmonių – negi jie tikisi laimėti.
- Nausėda sako, kad reikia siųsti vokiškus tankus?
- Jo, pasiųs tris tankus. Mano tėvas netgi dalyvavo tame didžiausiame tankų mūšyje Prochorovkoje. Pamušinėjo ir „tigrus“, ir „ferdinandus“, Per visą karą sudegė net 16 tankų, kuriais važinėjo mano tėvas. Buvo kontūzytas aštuonis kartus, tačiau liko gyvas. Čmil yra grynai ukrainietiška pavardė. Kodėl mano kariniame biliete parašyta, kad esu rusas, ir esu gimęs 1954. Nors esu gimęs 1957 m., ir esu ukrainietis? Kažkokia sekretorė parašė ir suklydo. Jie galvoja, kad KGB yra kažkokia superinė organizacija, kuri niekada neklysta. Tai tikrai nėra.
- Kuo baigsis tos nesąmonės?
- Amerikonai ir vokiečiai nėra idiotai, jie kariaus iki paskutinio ukrainiečio. Kai jų nebeliks, ir karas pasibaigs.
- Tada mums reikės kariauti?
- Tada gali ateiti ir Lietuvos eilė, taip. Rusai nepamirš, kad lietuviai krūtine pridengė ukrainiečius. Gal būt, gausime ir mes. Aš taip galvoju, kad mes to nusipelnėme. Ir tada niekas nežiūrės, ar buvau KGB, ar ne, gausime visi vienodai. Tuo labiau, kad šalia Zoknių oro uostas. O jeigu rimtai, tai idiotai yra idiotai, ir nieko čia nepakeisi. Rūta Janutienė laidoje sakė, kad Čmilytės tėvas rusas, o motina Antanina, reiškia irgi rusė. Nėra jokių lietuviškų šaknų. Tačiau Janutienė negali nežinoti, kad Antanina buvo mano motina, o ne Viktorijos. Kaip jie atsidūrė Šiauliuose? Tėvas negalėjo grįžti namo, nes mano senelis buvo represuotas, o tada prasidėjo dar viena persekiojimo ir trėmimo banga. Jam reikėjo kažkur dingti. Mano motina baigė medicinos institutą ir epidemiologijos mokslus ir gavo paskyrimą į Lietuvą. O Šiauliuose po karo buvo baisi pandeminė situacija, ir motina buvo vyriausia Šiaulių epidemiologė. Ji sunkiai dirbo visą gyvenimą, ir į Šiaulius atvažiavo ne ant sovietų tanko, kaip skelbiama. Aš nesu ne prieš rusus ar prieš ukrainiečius, aš esu prieš karą. Daviau žodį niekur nesikišti, tačiau negaliu išsižadėti ir tėvo. Tėvas po karo dirbo buhalteriu, skaičiuodavo kiekvieną kapeiką, buvo sąžiningas žmogus. O Viktorijos motina tikra lietuvė, kilusi iš to paties kaimo, kaip ir Antanas Smetona. Žodžiu, yra visiškai kitaip, nei pateikia Tomkus ar Janutienė.
Ekspertai.eu primena, kad V. Čmilio dukra, Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen iš tiesų garsėja abejonių keliančia reputacija.
„Viktorija Čmilytė-Nielsen viešai piktinasi melagingais teiginiais, jog esą ji yra žaidusi šachmatais Rusijos Federacijos rinktinės sudėtyje, tačiau nepaneigia fakto, jog žaidė Sankt Peterburgo (Rusija) klube ir visiškai nutyli, jog 2015 m., jau po Krymo okupacijos dalyvavo Sočyje vykusiame Pasaulio moterų šachmatų čempionate. Tad tai, kas neleidžiama čiuožėjui ant ledo, Lietuvos piliečiui Povilui Vanagui, pernai su žmona Margarita Drobiazko šokusiam Sočyje, kas draudžiama Lietuvos piliečiams – atlikėjai Birutei Petrikytei ir operos solistui Vaidui Vyšniauskui, koncertavusiems Baltarusijoje, yra visiškai natūralu Lietuvos Seimo narei?“, - yra skelbęs leidinys respublika.lt.