NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui

Autorius: Alkas.lt Šaltinis: https://alkas.lt/2023/01/29/na... 2023-01-30 02:09:00, skaitė 769, komentavo 5

Politinis strateginis lygmuo

NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris Portugalijos televizijos kanalui RTP sakė, kad NATO blokas yra pasirengęs karui, tačiau jam reikia pereiti prie „taikos meto karo ekonomikos“ ir persiginkluoti.

Admirolas pažymėjo, kad ilgą laiką NATO turėjo iniciatyvą ir galėjo pati nuspręsti, kada, kur ir kiek karių reikia siųsti tam tikrai problemai spręsti. Tačiau Rusija pasirodė ir, kaip pažymėjo Baueris, ji gali „ateiti nekviesta“. Admirolas pabrėžė, kad Rusijos Federacija siekia atkurti SSRS, o jos strateginiai tikslai neapsiriboja tik Ukraina.

NATO supranta, kad Rusijos ambicijos peržengia Ukrainos ribas, ir neatmeta tiesioginio karinio susidūrimo su ja galimybės. Tačiau branduolinio karo rizika vis dar maža.

„Manau, kad Vladimiras Putinas nėra išprotėjęs, ir tai yra gera žinia. Jo idėjos nesutampa su mūsų idėjomis. Tačiau jis nėra išprotėjęs“, – pažymėjo admirolas.

Pagaliau. Šviežio oro gurkšnis Aljanso įprastinių kalbinių bezdalų tvaike. Taip, reikia užkurti karinę pramonę. Taip – nors skamba paradoksaliai, bet reikia pagrasinti kolektyviniam Putinui karu, jei norime užbaigti karą. Ir taip, Rusijos tikslas nėra Ukraina, o Kremliuje sulindę ne pamišėliai, bet karo nusikaltėliai.

Todėl žinia apie tai, kad Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės veda pagreitintas derybas dėl galimybės aprūpinti užpultą šalį ilgo nuotolio raketomis ir kariniais lėktuvais, yra dar vienas teisingas žingsnis, kuris turėjo būti padarytas prieš devynerius metus.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Michailas Podoliakas sakė, kad Ukrainos rėmėjai Vakaruose „supranta, kaip vystosi karas“, ir kad reikia tiekti lėktuvus, galinčius pridengti šarvuotas kovos mašinas, kurias mėnesio pradžioje pažadėjo tiekti Lenkija, Jungtinės Valstijos, Vokietija ir kitos šalys.

„Mums reikia su tuo dirbti. Turime parodyti tikrąjį šio karo vaizdą“, – sakė M. Podoliakas. „Turime kalbėti protingai ir pasakyti jiems, pavyzdžiui, „Tai ir tai sumažins žuvusiųjų skaičių, tai sumažins infrastruktūros naštą. Tai ir tai sumažins grėsmę Europos žemyno saugumui, tai ir tai padės išlaikyti karo lokalizaciją“. Ir mes tai darome.“

Tuo tarpu Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas penktadienį pareiškė, kad Vakarų šalys, teikiančios ginklus ir pinigus Ukrainai padėti jai kare su Rusija, „nukrypo“ į aktyvias konflikto dalyves. V. Orbanas atsisakė siųsti ginklus kaimyninei Ukrainai ir siekė blokuoti ES lėšas, skirtas karinei pagalbai.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad iškvies Vengrijos ambasadorių ir pateiks notą dėl V. Orbano pastabų. Ministerijos atstovas spaudai Olegas Nikolenko sakė, kad V. Orbanas žurnalistams sakė, jog Ukraina yra „niekieno žemė“, ir palygino ją su Afganistanu.

„Tokie pareiškimai yra visiškai nepriimtini. Budapeštas ir toliau laikosi kurso sąmoningai griauti Ukrainos ir Vengrijos santykius“, – teigė O. Nikolenko „Facebook“ žinutėje.

Vokietijos kancleris Olafas Šolcas bandys pasiekti, kad karas Ukrainoje baigtųsi tiesioginėmis derybomis su Rusijos fiureriu Vladimiru Putinu. „Aš vėl kalbėsiu su Putinu telefonu, nes mes turime kalbėtis tarpusavyje. Būtent Putinas turi išvesti karius iš Ukrainos ir nutraukti šį siaubingą beprasmį karą, kuris jau pareikalavo šimtų tūkstančių gyvybių“, – sakė Vokietijos kancleris. Jis pažymėjo, kad kol Rusija nenutrauks agresijos prieš Ukrainą, padėtis nepasikeis.

Padėtis pasikeis, ir į blogąją pusę, jei stiprių vakarų valstybių linkstančiomis kojom ir drėgnais delniukais taip vadinami lyderiai skambinės pasaulio teroristui Nr. 1 ir maldaus pasigailėjimo. Kiekvienas toks skambutis Kremliui – Vakarų silpnumo išraiška. Kolektyvinio Putino veikimo principas, kaip ir bet kurio gatvės bandito, yra aiškus kaip ant delno – daužyk bailį tol, kol jis nukris, o tada spardyk jį kojomis. Šią taisyklę tiksliausiai įvardino nugarą sieros kremuku dabar Kobzonui trinantis Žirinovskis.

Irano strateginiuose objektuose naktį nugriaudėjo keli galingi sprogimai. Atakuoti kariniai sandėliai, šaudmenų gamybos centras ir oro pajėgų bazė. Naujienų agentūros IRNA duomenimis, Rytų Azerbaidžano provincijos Šahid Salimi mieste užsidegė didelė variklinės alyvos gamykla, o naujienų agentūra „Tasnim“ pranešė, kad bepiločiai lėktuvai atakavo karinį sandėlį centrinėje Isfahano provincijoje ir šaudmenų gamybos centrą.

Taip pat pranešama apie sprogimą vakarų Irano Dizfulo miesto oro pajėgų bazėje, sprogimus ir gaisrus Hamadano (vakarų Iranas) ir Rešto (šiaurės Iranas) miestuose. Sprogimų garsai buvo girdimi ir Irano sostinėje Teherane. Liudininkai teigia, kad virš miesto į dangų buvo pakelti lėktuvai. Irano karinės oro pajėgos ir Islamo revoliucijos gvardijos korpusas paskelbė pilną karinę parengtį, o visame Irane buvo išjungtas internetas.

Artimųjų Rytų šaltiniai praneša, kad Izraelis pradėjo karinę operaciją prieš Iraną. Tačiau nei Izraelio vyriausybė, nei kariuomenė tokių pareiškimų oficialiai nepateikė. Izraelio pareigūnai retai pripažįsta šalies slaptųjų karinių dalinių ar žvalgybos agentūros „Mossad“ vykdomas operacijas.

Anksti ryte Irano gynybos ministerija pranešė apie kelias dronų atakas prieš karinę gamyklą šalies centriniame Isfahano mieste ir pabrėžė, kad išpuoliai buvo „nesėkmingi“, o nukentėjusiųjų nebuvo.

Ir Alachas, ir Jahvė baudžia visus, kurie prisideda prie Rusijos vykdomo ukrainiečių genocido. Kaip ir visus kitus, kurie žudo, prievartauja, kankina, smurtauja.

Buvęs kariuomenės vadas ir aukštas NATO pareigūnas Petras Pavelas šeštadienį laimėjo Čekijos prezidento rinkimus, žadėdamas išlaikyti vakarietišką kursą ir mažinti politinius visuomenės skirtumus.

Pavelas, 61 metų į pensiją išėjęs generolas, pirmą kartą kandidatuojantis į šį postą, gavo 58,3 proc. balsų visose balsavimo apylinkėse ir nugalėjo milijardierių, Putino draugelį, bolševikinio gaivalo spirą, ekspremjerą Andrejų Babišą, kuris dešimtmetį buvo dominuojanti, bet poliarizuojanti jėga Čekijos politikoje.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen prieš kitą savaitę vyksiantį ES ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikimą sakė, kad blokas besąlygiškai remia Ukrainą ir kad šalis turi atremti Rusijos išpuolius, kad apgintų Europos vertybes. „Esame Ukrainos pusėje be jokių „jeigu“ ir „bet“, – sakė Urzula fon der Lejen šeštadienį kalbėdama savo partijos, krikščionių demokratų CDU, renginyje Diuseldorfe, Vokietijoje.

Sekmadienį Rusija pareiškė, kad nerengs metinių derybų su Japonija dėl pakto, pagal kurį Japonijos žvejai gali žvejoti netoli ginčijamų salų, atnaujinimo, nes Japonija ėmėsi antirusiškų priemonių. Šios salos, esančios prie šiaurinės Japonijos Hokaido salos, Rusijoje vadinamos Kurilų salomis, o Japonijoje – Šiaurės teritorijomis, ir dėl jų dešimtmečius tarp kaimynių tvyro įtampa.

„Atsižvelgdama į Japonijos vyriausybės taikomas antirusiškas priemones <…> Rusijos pusė informavo Tokiją, kad negali susitarti dėl tarpvyriausybinių konsultacijų dėl šio susitarimo įgyvendinimo“, – pranešė Rusijos užsienio teroro reikalų ministerija.

Operacinis lygmuo

Be pakitimų.

Vokietijos ginklų gamintoja „Rheinmetall“ yra pasirengusi smarkiai padidinti tankų ir artilerijos amunicijos gamybą, kad patenkintų didelę paklausą Ukrainoje ir Vakaruose, ir gali pradėti daugkartinių raketų paleidimo įrenginių HIMARS gamybą Vokietijoje, „Reuters“ sakė jos generalinis direktorius Arminas Papergeris.

„Rheinmetall“ gamina įvairius gynybos produktus, įskaitant tanko Leopard 2 120 mm patranką.

„Per metus galime pagaminti 240 000 120 mm tankų šaudmenų, o tai yra daugiau, nei reikia visam pasauliui“, – interviu agentūrai „Reuters“ sakė Papergeris. Jis pridūrė, kad 155 mm artilerijos užtaisų gamybos pajėgumus galima padidinti iki 450 000-500 000 per metus, ir tą galima būtų padaryti nedelsiant. 2022 m. „Rheinmetall“ pagamino maždaug po 60 000-70 000 tankų ir artilerijos šaudmenų.

„Artėjame prie 30 mlrd. eurų vertės užsakymų, o kitais metais tikiuosi pasiekti 40 mlrd. (eurų vertės nebaigtų vykdyti užsakymų)“, – sakė bendrovės generalinis direktorius.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė neutralumo sporte idėją tuo metu, kai jo šalies sportininkai kaunasi ir žūsta kare, o jų kolegoms iš Rusijos gali būti leista varžytis. Savo pastangas vadindamas „sąžiningumo maratonu“, kad neleistų Rusijos sportininkams dalyvauti 2024 m. olimpinėse žaidynėse, V. Zelenskis sakė, kad jų dalyvavimas normalizuotų Rusijos invaziją į jo šalį.

„Nėra tokio dalyko kaip neutralumas, kai vyksta toks karas kaip šis. Ir mes žinome, kaip dažnai tironijos bando panaudoti sportą savo ideologiniams interesams“, – sakė V. Zelenskis šeštadienio vakaro vaizdo kreipimesi.

Penktadienį V. Zelenskis pareiškė, kad Ukraina pradės tarptautinę kampaniją, kad Rusija nedalyvautų 2024 m. vasaros žaidynėse, kurios vyks Paryžiuje.

Ryte Ukrainos kariuomenė pranešė, kad jos pajėgos atrėmė puolimą Blahodatnės vietovėje rytinėje Donecko srities dalyje, o Rusijos privati karinė grupuotė „Wagner“ pareiškė, kad perėmė kaimo kontrolę. „Ukrainos gynybos pajėgų daliniai atrėmė okupantų atakas Blahodatnės vietovėse, Donecko srityje“, – sakoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo kasdieniniame rytiniame pranešime, kuriame minimi šeštadienį vykę mūšiai.

Praradus Soledarą ir Bachmutui virstant antruoju Mariupoliu, taktinės pergalės šiose apylinkėse pateikiamos kaip turinčios didelę operacinę reikšmę. Blahodatnės praradimas, o ypač kelio 05-13 atkaros, vedančios į Bachmutą kontrolė, rusų marodieriams atvertų šiaurines Bachmuto prieigas tiesioginiam smūgiui. Mūsų vakar dienos duomenimis, ukrainiečiai šios atkarpos kontrolę jau buvo praradę.

Taktinis lygmuo

Šeštadienį per Rusijos smūgį Rytų Ukrainos Kostantynivkos miesto gyvenamajame rajone žuvo trys žmonės, pranešė regiono gubernatorius. Per išpuolį, per kurį taip pat buvo apgadinti keturi daugiabučiai namai ir viešbutis, dar keturiolika žmonių buvo sužeisti.

Rusų fašistai toliau naikina Ukrainos svarbiausią infrastruktūrą ir puola civilinius objektus ir gyvenamąsias vietoves.

Per pastarąją parą Rusijos okupantai surengė 1 raketinį ir 32 oro smūgius bei daugiau kaip 65 kartus salvinėmis ugnies sistemomis apšaudė taikinius išilgai fronto linijos. Dėl šių atakų daugiausia nukentėjo civiliai gyventojai.

Oro ir raketų smūgių grėsmė išlieka didelė visoje Ukrainoje.

Priešas tęsia puolamąsias operacijas Bachmuto, Avdijivkos ir Novopavlivkos ašyje. Kupjansko, Lymano, Zaporožės ir Chersono ašyje rusų pajėgos lieka gynyboje.

Rusų marodieriai kontroliuoja visus priartėjimo į Bachmutą kelius šiaurėje, šiaurės rytuose, rytuose, pietryčiuose ir pietuose. Intensyvūs mūšiai tęsiasi ties Krasna Hora ir abipus Bachmutkos upės šiose apylinkėse. Pietuose ir pietvakariuose rusai toliau stumiasi link Časiv Jaro.

Priešas patiria didelių nuostolių. Į 15-ąją Juvileyno miesto ligoninę (Lugansko sritis) gydymui pristatyta iki 300 vadinamosios privačios karinės bendrovės „Wagner Group“ samdinių. Dėl to, kad dauguma jų yra tokių ligų, kaip ŽIV/AIDS, sifilis, tuberkuliozė ir plaučių uždegimas, nešiotojai, vietos medikai atsisako teikti samdiniams medicininę pagalbą.

Per praėjusią parą Ukrainos karinės oro pajėgos surengė 4 oro smūgius į rusų karių susitelkimo vietas. Ukrainos raketiniai ir artilerijos daliniai pataikė į 2 vadavietes, 2 priešo priešlėktuvinės gynybos pozicijas, 6 karių susitelkimo vietas, amunicijos sandėlį ir radioelektroninės kovos stotį.

Jaroslavlio merija nusprendė Leningrado blokadą išgyvenusiems miestiečiams skirti 10 000 rublių (maždaug 130 eurų) vienkartines išmokas. Vienai iš jų, dabartinei Jaroslavlio gyventojai Lidijai Čurliskienei (aiškiai lietuviška pavardė), kuri gimė Leningrade, o vėliau kartu su motina buvo represuota 1942 m. kaip „liaudies priešo“ dukra ir ištremta į lagerius Sibire, teko apsivilkti sovietinę karinę uniformą su „Z“ simboliu.