Autorius: Alkas.lt Šaltinis: https://alkas.lt/2022/12/19/at... 2022-12-19 17:17:00, skaitė 642, komentavo 12
Gruodžio 18 d. Kernavės archeologinės vietovės muziejuje pirmą kartą Lietuvoje pristatyti atnaujinti keturi istoriniai Kernavės didikų drabužiai, kurie atskleidžia ištisą viduramžių valdžios ir galios simbolių pasaulį, pripildytą prabangių audinių, ryškių spalvų, išskirtinių papuošalų, liudijančių to meto diduomenės atvirumą naujovėms ir Europos dvarų madoms.
Drauge tai yra ir ikikrikščioniškos pasaulėjautos atspindys, atsiskleidžiantis baltiška simbolika protėvių papuošaluose.
„Gyva tautos praeitis ir legendos – tokia Kernavė, nepaliaujamai stebinanti grožiu ir išskirtinumas.
Ir savo penkiais piliakalniais, stebuklinga erdve, archeologiniais atradimais, kurie talentingus meistrus įkvėpė atkurti senuosius viduramžių didikų drabužius, jų smulkmenas ir simbolius.
Galbūt jiems padedant mums pavyks šioje parodoje išgirsti savyje ir tolimos istorijos, ir baltiškos dvasios aidą“, – sakė viena iš parodos globėjų Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Kernavė – neabejotinai vienas iš svarbiausių, politiškai reikšmingų ir turtingų XIII–XIV a. LDK miestų.
Ant Aukuro kalno stovėjusioje kunigaikščio pilyje rezidavęs valdovas ir jį supusi diduomenė mėgavosi prabanga ir nevengė didžiuotis išskirtiniais dirbiniais.
Tai liudija archeologiniai radiniai.
„Kernavės archeologinė vietovė – tai išskirtinis kultūrinis kraštovaizdis, pristatantis Lietuvos priešistorę ir ankstyvąjį Lietuvos valstybės laiką.
Įrašymas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą liudija globalią jo svarbą ir išskirtinę vertę ne tik Europos regionui, bet ir pasauliniu mastu.
Išlikę archeologiniai artefaktai, senovės gyvenvietės, piliakalnių gynybinė sistema iškalbingai mena 11 tūkstančių metų nenutrūkstamą žmonijos raidą.
Neabejojame, kad ši paroda padės atskleisti dar nežinomus Kernavės verčių klodus ir priartins mus prie tikroviškos istorinių laikų pajautos“, – įsitikinusi antros parodos globėjos – Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos – Generalinė Sekretorė Miglė Mašanauskienė.
Parodoje pristatomos keturios Kernavės didikų aprangos, kuriuos sudaro daugiau nei 60 rekonstruotų aprangos dalių – nuo batų iki ginklų ir kepurių.
Dauguma pagaminta pagal to meto technologijas, tam reikėjo itin kruopštaus rankų darbo, amato išmanymo ir kantrybės.
XIII–XIV a. Kernavės kunigaikščio pilis dėl šaltinių ir radinių stokos tyrėjų detaliau nenagrinėta.
XIII-XIV a. istoriniai kostiumai. Paroda „Kernavės didikai” | S. Mikalausko nuotr.
„Kalbėjome su mokslininkais, archeologais, rekonstruktoriais, tyrinėjome istorinius šaltinius, studijavome archeologinius radinius, ieškojome analogų kaimyninėse šalyse.
Istoriško tikslumo siekėme atkurdami net mažiausią kostiumo detalę. Istoriniai audiniai, sabalo kailiai, sidabriniai LDK elito papuošalai, rankų darbo šilkinės vytinės juostos – tai tik maža dalis autentikos, kuri atsiskleidžia atkurtoje Kernavės diduomenės aprangoje.“
Kernavės istoriniai rūbai, nepaisant labai turtingos ir išskirtinės šios vietovės, atkuriami pirmą kartą.
Ir pirmą kartą istorijoje drabužius siekta atnaujinti visą – nuo apatinių, apsiaustų iki ginklų, skydų.
„Šioje parodoje pateikiama XIII–XIV a. Kernavės miesto diduomenės drabužių versija kol kas yra geriausia.
Aptartos visos drabužių rekonstrukcijos temos.
Išnagrinėti visi galimi šaltiniai, rekonstrukcijų versijos ir atrinktos geriausiai atitinkančios atkuriamų drabužių koncepciją.
Rekonstrukcijas kūrę meistrai negailėdami laiko ir savęs pateikė geriausius savo dirbinius – kai kurių (kaip pripažino kūrėjai) pakartoti per savo gyvenimą gali ir nebepavykti.
Tai yra vienas iš didžiausių rekonstrukcijos projektų Lietuvoje“, – teigia Andrius Janionis, Kernavės archeologinės vietovės muziejaus skyriaus vedėjas.
Austėja Luchtanaitė, parodos kuratorė iš Kernavės archeologinės vietovės muziejaus, sako, kad „muziejų lankytojams dažnai sunku įsivaizduoti, kokie spalvingi ir prašmatnūs buvo protėviai, tad būtent šios rekonstrukcijos mums leidžia pamatyti, kaip iš tiesų atrodė mūsų žemių gyventojai valstybės kūrimosi metu, padeda geriau įsivaizduoti praeities žmogų – papuošalų, drabužių, apavo ir ginklų gamyba pagal senovines technologijas taip pat mus įgalina aiškiau suprasti senovės žmogaus rankų darbą, leidžia prisiliesti prie jo buities, gyvensenos ypatumų.
Rekonstrukcijų gamyba nėra tik galutinio gaminio džiaugsmas, tai priartėjimas prie mūsų protėvių, prie mūsų šaknų.“
Parodos atidaryme buvo galima išvysti istorinių drabužių rekonstrukcijų retrospektyvą Lietuvoje.
Be to, „Kunigaikščio svita“ – gyvosios istorijos rekonstruktoriai, apsirėdę XIII–XIV a. rūbais, pasakojo apie viduramžių valgius ir gėrimus, pristatė ir kvietė ragauti diduomenės patiekalus, kuriuos gamina pagal istorinius šaltinius.
XIII-XIV a. istoriniai kostiumai. Paroda „Kernavės didikai” | S. Mikalausko nuotr.
***
Parodą galima aplankyti nemokamai nuo 2022 m. gruodžio 16 d. iki 2023 m. kovo 26 d. Kernavės archeologinės vietovės muziejaus darbo laiku.
Parodos bendraautoriai: Edita Gilė, Martynas Švedas
Istorinių drabužių kūrėjai: Evaldas Babenskas, Juozas Tarailė, Martynas Švedas, Edita Gilė, Audronė Salatkaitė, Marius Balčiūnas, Dalia Grigonienė, Justė Bliujūtė, Svetlana Savarauskienė
Nuotraukų parodos autorius Saulius Mikalauskas
Parodos rengėjas: VšĮ „Vikingų kaimas“