A. Staponkus. Turime stiprinti baltų vienybę

Autorius: Alkas.lt Šaltinis: https://alkas.lt/2022/12/13/a-... 2022-12-13 17:37:00, skaitė 456, komentavo 3

Gruodžio 15 d. 13–16 val., Vilniuje, Lietuvos  mokslų akademijoje (Gedimino pr. 3) vyks konferencija „Baltų vienybės stiprinimas per kultūrinį bendradarbiavimą“. Joje bus aptarta kaip baltų tautoms būti vieningoms ir bendromis pastangomis turtinti savo šalių kultūrą ir saugoti savastį.

Šiuo metu Lietuvos ir Latvijos ryšiai yra susilpnėję. Bendradarbiavimas vyksta tarp atskirų rašytojų, dailininkų, muziejininkų, literatūrinės baltistikos mokslininkų ir kitų kultūros kūrėjų ir skleidėjų, todėl visuomenei yra mažai matomas ir žinomas.

Kasmet rugsėjo 22 d. Baltų vienybės dienos renginiai rengiami pramečiui kuriame nors Lietuvos ir Latvijos pasienio rajone. Pernai Baltų kultūros dienos minėjimas vyko Kuldigoje, šiais metais minėjimą rengė joniškiečiai.

Be to, šią dieną kelių rajonų kultūros centruose, mokyklose aktyvesni kultūros darbuotojai, mokytojai surengia lietuvių ir latvių muzikos koncertų, pašoka tautinių šokių. Išradingiau baltų vienybės dieną pamini Kernavės kultūrinio rezervato darbuotojai.

Antanas Staponkus | Alkas.lt ekrano nuotr.

Vis dėlto šie renginiai skiriami siauram vietos miestelio ar rajono centro gyventojų ratui, nesulaukia didesnio žiniasklaidos dėmesio ir platesnės visuomenės susidomėjimo.

Nustojo veikti Joniškio latvių draugija „Avots“ („Šaltinis“), Akmenės rajono latvių draugija „Sakta“ ir Panevėžio latvių bendrija.

Pesimistinėmis nuotaikomis gyvena dar veikianti Vilniaus latvių draugija, Klaipėdos apskrities latvių asociacija „Atpūta“ ir šio krašto Latvių tautinė bendrija.

2005 m. pradėjo ir ilgokai tęsė veiklą Lietuvos ir Latvijos forumas.

Forumas siekė plėtoti kultūrinę, informacinę veiklą gerinant baltų kultūros paveldo pažinimo ir šiandieninės Lietuvos ir Latvijos kultūros sklaidos darbą, kūrė lietuvių ir latvių jaunimo stovyklas, surengė seminarų lietuvių ir latvių istorikams ir mokytojams, norintiems fakultatyviai mokyti lietuvių ir latvių kalbų, paskatino Švietimo ir mokslo ministeriją baltų kalbas įrašyti į mokyklose mokomų užsienio kalbų sąrašą.

Pradėta kasmet švęsti Baltų vienybės dieną rugsėjo 22 d. Abiejų šalių vyriausybių užsienio reikalų ministerijos parengė Pranešimą „Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo perspektyvos“.

Vis dėlto kai ko forumui nepavyko padaryti. Nesukurta informacinė erdvė apie Latviją. LRT televizija ir radijas tik kai kada paskelbia vieną kitą žinutę apie Latviją ir jos kultūrinį gyvenimą.

Nevyksta televizijų programų ir filmų mainai, beveik nėra galimybių matyti Latvijos televiziją. Kabelinės televizijos atsisakinėja rodyti Latvijos TV programas, esą nebūsią žiūrovų.

Be to, neįveiktas LRT autorinių programų apsaugos barjeras. Kadangi Lietuvoje negirdime latvių kalbos, todėl prarandamas noras jos mokytis.

Nutrūko antrosios baltų kalbos mokymas Lietuvos ir Latvijos mokyklose. Abiejų šalių ambasadose nėra kultūros atašė.

Lietuva yra piliakalnių šalis. 2017 m. buvo paskelbti Piliakalnių metais. Etnologai aiškina, kad mūsų protėviai baltai ne tik statė ant jų pilis ir gynėsi nuo užpuolikų.

Piliakalniai buvo ir gyventojų susirinkimų bei dvasinės atgaivos vietos. Piliakalnių metais mokslininkai ragino pažvelgti į savo kraštą iš aukščiau ir suvokti, kad geografinė krašto padėtis ir gamtinė aplinka lemia tautos gyvenimo būdą ir charakterį.

Mūsų žemės kraštovaizdis – ne tik gamtos kūrinys, bet ir buvusių kartų gyvenimo, mūsų tėvų, senelių ir prosenelių darbų ir dvasios įrašų knyga. Iš jos galime pažinti baltų gyvenimo būdą, kultūrą, tradicijas.

Ar tie metai paskatino mus saugoti gamtinę aplinką, kraštovaizdį, upes, ežerus ir pajūrį, augaliją ir gyvūniją?

2021 metai buvo paskelbti archeologės Marijos Aušrinės Gimbutienės metais. Žymioji mokslininkė ragino ne į aukštumas kopti, bet vedė į tautos kultūros istorijos gelmę.

Jungusi archeologiją ir mitologiją, tautosaką ir istoriją, ji norėjo įminti ir išaiškinti vienos baltų tautos – lietuvių kilmės šaknis, o įminė visos Europos kilmės paslaptį. Lietuviškame žodyje, lietuviškoje raudoje ir ornamentikoje ji įžvelgė Europos provaizdį ir jį išaiškino visam pasauliui.

Kitų metų – 2023 m. sausio 25 d. minėsime Lietuvos sostinės įsikūrimo Vilniuje 700-ąsias metines. Lietuvos sostinės istorija neatskiriama nuo baltų ir LDK istorijos.

2021 metų spalio mėn. UNESCO įrašė Lietuvos sostinės įsikūrimo Vilniuje 700-ąsias metines į pasaulio šalyse minimų datų sąrašą.

Galime didžiuotis šiuo pripažinimu, tačiau turime suvokti pareigą ir atsakomybę skleisti žinias apie Vilniaus istoriją, jo kultūros paveldą, populiarinti dabartinės Lietuvos sostinės kultūrą.

LR Konstitucijos 17 straipsnis „Lietuvos valstybės sostinė yra Vilniaus miestas – ilgaamžė istorinė Lietuvos sostinė“ irgi įpareigoja pažinti ir rodyti Vilniaus istoriškumą.

Stiprinti baltų tautų vienybę, parodyti platesniam pasauliui baltų istoriją, jos savitą kultūrą tiesiog privalu šiuo metu – Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir demokratinę pasaulio tvarką sąlygomis.

Pasaulis mato ir žavisi ukrainiečių meile savo gimtajai žemei, tautos savimone ir vienybe ginant laisvę, kalbą, kultūrą, gyvensenos tradicijas. Ukrainiečių tautos savimonė formavosi ir dabartines Ukrainos žemes didelę dalį ne vieną šimtmetį valdant Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.

Šios įtakos reikšmę rodo iki mūsų dienų išlikę bendros lietuvių ir ukrainiečių istorijos ženklai. Imkime kad ir Ukrainos miesto Lucko istoriją. Miestą 1321 m. užėmė Gediminas ir prijungė prie Lietuvos. Miestas greitai augo, daugėjo gyventojų. XV a. mieste buvo 19 stačiatikių ir 2 katalikų bažnyčios. XIV a. pabaigoje ir XV a, pradžioje sutvirtinta Lucko pilis kurį laiką buvo Vytauto Didžiojo rezidencija.

Lucko pilyje jis turėjo būti karūnuotas Lietuvos karaliumi. Ukrainiečiai saugo tų laikų atminimą – prie pagrindinio pilies gynybinio bokšto yra įsikūręs restoranas „Vytauto karūna“.

Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Lucko pilyje, 1429 m. įvyko Europos valdovų suvažiavimas, kuriame dalyvavo ir Vytautas Didysis.

Dalininko Jono Mackevičiaus nutapytas paveikslas „Suvažiavimas Lucke“ kabo Lietuvos Prezidentūros rūmų salėje prie Prezidento kabineto. Lietuvos valstybinio apdovanojimą Vytauto Didžiojo ordiną puošia heraldikos  ženklas – Lucko (Voluinės) kryžius.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Kovo 11-osios akto signatarė Birutė Valionytė apžiūrėjo ir nufotografavo ne tik Ukrainoje, bet ir Baltarusijoje, Lenkijoje, Mažojoje Lietuvoje ir kitose buvusiose LDK žemėse pastatytas pilis, miestų rotušes, bažnyčias ir išleido kelias knygas.

Pagarbiai ir su meile lietuviams tų laikų istoriją prisimena šiose žemėse įsikūrusių dabartinių valstybių gyventojai.

Baltų istorija, kultūros paveldas per mažai pažįstamas baltų šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, juo labiau – kitose užsienio valstybėse.

Mūsų pareiga patiems geriau pažinti ir supažindinti Europos Sąjungos ir kitų  užsienio šalių gyventojus su baltų istorija ir kultūra, su LDK poveikiu formuojantis dabartinių kaimynių valstybių tautinei savimonei. 

Konferencijos „Baltų vienybės stiprinimas per kultūrinį bendradarbiavimą“ darbotvarkė | rengėjų nuotr.

Autorius yra Lietuvos kultūros politikos instituto direktorius