Rengiamas forumas „Religijos laisvė karo akivaizdoje“

Autorius: Alkas.lt Šaltinis: https://alkas.lt/2022/12/07/re... 2022-12-07 17:58:00, skaitė 867, komentavo 1

Gruodžio 9 d., Vilniuje, Tarptautinės žmogaus teisių dienos išvakarėse, įvyks 5-asis Nacionalinis žmogaus teisių forumas (NŽTF), kuris šiemet bus skirtas žmogaus teisių klausimams krizių ir karinių konfliktų akivaizdoje.

Viena NŽTF diskusijų – „Religijos laisvė karo akivaizdoje“.

Diskusija vyks Lietuvos Nacionalinės Mažvydo bibliotekos (Gedimino pr. 51, Vilnius) Valstybingumo erdvėje (II aukštas) 12–13.15 valandomis.

Rengėjai kviečia dalyvauti ir kviesti dalyvauti kitus, įsitraukti į diskusiją, dalytis savo įžvalgomis. Žinias apie diskusijos dalyvius ir registracijos formą rasite NŽTF svetainėje.

Renginio metu bus nagrinėjamas religijos laisvės, žmogaus teisės turėti savo religinius įsitikinimus, galimybė juos skleisti ir valstybės saugumo santykis.

Religijos ir tikėjimo laisvė be diskriminacijos neatskiriama žmogaus teisių dalis, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Europos Žmogaus teisių ir laisvių pagrindų konvencijoje bei kituose teisės aktuose.

Apie tai itin svarbu kalbėti, kai karo grėsmė verčia susitelkti saugant tai, ką esame išsikovoję – laisvę ir demokratiją.

Nekvestionuojamas daugelio religinių bendruomenių indėlis padedant karo Ukrainoje aukoms.

Tačiau būtina įvertinti tai, kad mažosios religinės bendruomenės, jų įvairovė yra labai svarbus mūsų visuomenės bruožas, mūsų demokratijos garantas, be kita ko, ir Lietuvos valstybingumo bruožas.

Taigi kyla klausimas, ar pasitaikantys bandymai nurašyti išpažįstamo religinių mažumų tikėjimo ir praktikų unikalumą nesilpnina visuomenės vienybės karo akivaizdoje?

Karo grėsmei esant visai šalia, priimdami šias bendruomenes be diskriminacijos, priimdami jų išskirtines kovos su grėsme ir pagalbos priemones, gal būtume atsparesni vidaus ir išorės grėsmėms?

„Jei Lietuva nori apsisaugoti nuo numanomų grėsmių, kylančių iš savo pačios religinio daugialypiškumo, kartais geriausias atsakymas tam būtų ne rankų ant krūtinės sukryžiavimas, o platesnis jų atvėrimas“, – sako vienas diskusijos dalyvių, Seimo Žmogaus teisių komiteto narys Arūnas Valinskas.

Vykstant karui atsiranda natūralus poreikis visuomenės susitelkimui ir vienybei.

Tačiau gali atsitikti taip, kad religinės mažumos dėl nepakankamos atramos visuomenėje ir valstybėje, dėl specifinių apeigų ir įsitikinimų gali pasijusti atstumtomis.

Kita galima situacija, kai mažosios religinės bendruomenės priklauso skėtinėms religinėms organizacijoms, o šių organizacijų vadovai deklaruoja priešišką valstybei požiūrį ir palaiko agresorių.

Koks tampa valstybės ir visuomenės santykis su tokiomis bendruomenėmis? Koks karo akivaizdoje tampa nacionalinio saugumo ir religijos laisvės santykis?

Ar naujas išraiškas įgaunantys visuomenės įsitikinimai gali kelti pavojų žmogaus teisių pažeidimams dėl religinių pažiūrų?

Diskutuotina ir apie pacifistines religines grupes – ar jų neutrali laikysena karo akivaizdoje gali būti vertinama kaip nepakankama ištikimybė valstybei?

O gal galima remti kitokias, įsitikinimus atitinkančias ištikimybės valstybei išraiškas, ne tik įsitraukimą į ginkluotą pasipriešinimą?

Aptartina ir tai, kokia grėsmė religinėms bendrijoms kyla okupacijos atvejais, jei jų požiūris buvo priešiškas okupantų veiksmams arba toks tikėjimas yra uždraustas šalies okupantės, arba bendrija išlaiko neutralumą dėl pacifistinių įsitikinimų (Ukrainos okupuotų teritorijų pavyzdys Jehovos liudytojų atveju).

Bus paminėtas ir religinės bendruomenės „Romuva“ atvejis, kai viešose diskusijose skambėjo nepagrįstos kalbos dėl religinės bendruomenės palankumo Rusijos vykdomai politikai ar dėl siekio silpninti krikščioniškas vertybes.

Diskusijoje kviečiami dalyvauti visi, kam svarbios žmogaus teisių vertybės. Diskusiją moderuos žurnalistas ir laidų vedėjas Donatas Puslys.

Diskusijos rengėjas:

Seimo Žmogaus teisių komitetas.

Diskusijos dalyviai:

Milda Ališauskienė, religijotyrininkė, Vytauto Didžiojo universiteto sociologijos profesorė, Tarptautinės religijų studijų Rytų ir Vidurio Europoje asociacijos viceprezidentė; Vitalijus Mockus, Lietuvos stačiatikių (ortodoksų) kunigas; Andrius Navickas, Seimo Žmogaus teisių komiteto narys; Arūnas Valinskas, Seimo Žmogaus teisių komiteto narys.

Diskusija dedikuojama Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos deklaracijos dėl tautinėms arba etninėms, religinėms arba kalbinėms mažumoms priklausančių asmenų teisių 30-osioms metinėms paminėti.