Romuviai ir dievturiai ragina istorinių baltų žemių tautas gerbti Šventąją baltų žemę

Autorius: Alkas.lt Šaltinis: https://alkas.lt/2022/09/22/ro... 2022-10-15 17:45:00, skaitė 402, komentavo 18

 Maloniai primenu, kad terminą "baltai" XIX a. antroje pusėje sugalvojo vokietis jėzuitas, o išpopuliarino – masoneriškas smetoninis šūdelitis ir jo šūdinteligentėlių aplinka. Mūsų protėviai save vadino aisčiais. Kokiu tikslu yra kuriami ir mums į galvas kišami niekada neegzistavę "senovės baltai", palieku pamąstyti kiekvienam asmeniškai.

Rugsėjo 22 d., Baltų vienybės dieną, susivieniję senojo baltų tikėjimo tęsėjai romuviai ir dievturiai paskelbė kreipimąsi į dabar istorinėse baltų žemėse gyvenančias tautas. 

Lietuvos „Romuvos“ vardu kreipimąsi „Apie Šventąją Žemę“ pasirašė Krivė Inija Trinkūnienė, o Latvijos dievturių sandraugos (Latvijas dievturu sadraudze)  vardu – šios sandraugos vadovas Andrejs Broks.

Šiuo kreipimusi primenama, kad 2021 m. gruodžio 11 d. Lietuvos „Romuvos“ ir Latvijos Dievturių sandraugos senojo baltų tikėjimo išpažinėjai Baltų Krivulėje istorines baltų žemes paskelbė „Šventąja žeme“ – religine prigimtinio tikėjimo šventybe, įsipareigodami saugoti bei  puoselėti šios žemės baltiško medžiaginio ir dvasinio paveldo vertybes.

Kreipimesi senojo baltų tikėjimo tęsėjai skelbia, kad save laiko teisėtais ir tiesioginiais šios baltų Šventosios Žemės paveldėtojais ir ragina į Šventosios žemės ribas patenkančių valstybių gyventojus rūpintis baltišku paveldu.

Prie kreipimosi pridėtame žemėlapyje nurodomos ir Šventosios baltų žemės ribos. Jos brėžiamos per 4 su Lietuva ir Latvija besiribojančias valstybes – Lenkiją, Baltarusiją, Ukrainą ir Rusiją bei apima šiuos paribio miestus:  Varšuva – Rovnas – Žitomiras – Kijevas – Černigovas – Kurskas – Oriolas – Maskva – Tverė – Toropecas – Pskovas.

Šventoji baltų Žemė | mokslolietuva.lt nuotr.

„Nors esame susitelkę į Lietuvos ir Latvijos valstybes, į susitraukusią baltų žemių šerdį, tačiau žinome istorijos ir kalbos mokslo mums nuolat primenamas mūsų protėvynės ribas. Ir nors šiandien nei politiškai, nei ekonomiškai neaprėpiame didžiojo baltų paveldo, bet esame visiškai laisvi savo dvasia apgaubti visą mūsų protėvių Šventąją Žemę ir taip atgauti jos teikiamas gyvybines galias ir dvasinius turtus“, – rašoma kreipimesi.

Romuviai ir dievturiai skelbia įsipareigojantys siekti, kad Romuvos ir Dievturių religinių priesakų rinkinyje baltų protėvynė – Šventoji Žemė – nuolat būtų apšviesta „ryškia dėmesio šviesa“, kad mintimis ir darbais būtų nuolat stiprinamas ir puoselėjamas Šventosios baltų Žemės vaizdinys.  Taip pat skelbia – sieksiantys susigrąžinti Šventąją Žemę dvasiniame lygmenyje.

Kreipdamiesi į visų tautų atstovus, kurie dabar gyvena Šventojoje baltų žemėje, romuviai ir dievturiai primena šios baltiškos erdvės galią ir įtaką joje gyvenančių žmonių gerbūviui.

„Trokšdami laimingai gyventi ir kurti šioje Žemėje turime nuolat liudyti deramą pagarbą Šventosios Žemės baltiškam paveldui. Atėjo metas suvokti savo sėkmių ir nesėkmių priežastis. Jas lemia protėvių baltų Vėlių Galybė ir mūsų elgesys su Šventąja Žeme ir jos paveldu. Nuolat rūpindamiesi Šventosios Žemės baltišku paveldu, patirsime sveikatą, stiprybę, kūrybines galias, sėkmę ir laimę“, –  rašoma kreipimesi.

Inija Trinkūnienė Romuvos krivė | Keišos nuotr.

Pasak romuvių ir dievturių, Šventosios baltų žemės galios reiškiasi per šios žemės ryšį su baltų protėvių vėlėmis ir dievais, todėl teikiantys pagarbą šiai žemei ir jos senbuvių baltų medžiaginiam ir dvasiniam paveldui, gali įgyti baltų protėvių vėlių ir dievų  galią ir globą:

„Baltų Protėvių vėlės ir Motina Žemė laimina ir įgalina, guldo ir prikelia, siunčia praradimus ir nesėkmes primindamos mūsų priedermes baltų Žemei. Mylėkime ir gerbkime Šventąją Žemę, kurią gavome kaip gyvenimo ir kūrybos galių šaltinį, kaip sėkmingo gyvenimo pagrindą, ir ji atsilygins mums tuo pačiu.

Dievai laimina tuos, kurie gerbia ir globoja Protėvių Vėlių ir Šventosios Žemės medžiaginį bei dvasinį paveldą: istoriją, vietų vardus, gamtos ir kultūros vertybes“.

Kreipimesi pateikiami ir apeiginiai žodžiai, kuriais kiekvienam patariama kreiptis į Šventąją Žemę Rudens lygiadienio ir Baltų vienybės dieną bei kitomis svarbiomis progomis:

Dėkojame Tau, Šventoji Žeme,
kad laikai mus, nešioji,
kad priimi mus ir užkloji.
Dėkojame Tau už pirmuosius daigus ir aruodų turtus.

Šventoji Protėvių Žeme,
gausink mūsų derlių,
stiprink sveikatą,
daugink gyvybę.

Šiandien, Rudens lygiadienio ir Baltų vienybės dieną, širdingai Tavęs prašome.

Latvijos dievturiai | Alkas.lt nuotr.

Rugsėjo 22 d. vakare Šventąją baltų žemę nušvies  – baltų vienybės simboliai – šventinės ugnys. Jos bus uždegtos aukščiausiose apylinkės kalvose ir piliakalniuose, prisimenant, kad baltų gentys žiburiais ant kalnų įspėdavo viena kitą apie artėjantį priešą.  Į šventę „Baltų vienybės ugnis – kalnų sąšauka“ jau daug metų kviečia Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras“, šios šventės pradininkas.

Baltų vienybės diena, Lietuvos ir Latvijos Seimų nutarimu 2020 m., paskelbta švente, siekiant pažymėti svarbų istorinį įvykį – 1236 metais šią dieną iškovotą reikšmingą baltų genčių pergalę prieš Livonijos ordiną. 

„Istorijoje šis įvykis žinomas Saulės mūšio vardu. Jo reikšmė buvo didžiulė – Kalavijuočių ordinas po pralaimėjimo taip ir neatsigavo, o sulaukę 1237 m. pavasario šio ordino likučiai susijungė su Prūsijos kryžiuočiais ir tapo Teutonų ordino padaliniu, pavadintu Livonijos kryžiuočių ordinu. Mindaugo Lietuva gavo atokvėpį iki 1244 m., per kurį sėkmingai priešinosi mongolų ekspansijai Rytuose ir plėtė valstybę dar iki galo nesuslavėjusiose rytinėse baltų žemėse,“ – primena baltistas dr. Alvydas Butkus.

Lietuvos Romuva ir Latvijos dievturių sandrauga kviečia visus Šventosios baltų žemė gyventojus  įsijungti į „Baltų vienybės ugnis – kalnų sąšauka“.

Latvijos ir Lietuvos senojo baltų tikėjimo tęsėjai | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kreipimasis „Apie Šventąją Žemę“ lietuvių kalba [pdf]
Kreipimasis „Par Svēto Zemi“ latvių kalba [pdf]